Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-08-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-298-851/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-08-23
Bylos Nr.
1A-298-851/2022
Teisminio proceso Nr.
01-1-00545-2021-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Bielskis, Aiva Survilienė, Aušra Bielskė
Nuteistasis
A. M., S. Č.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-298-851/2022Teisminio proceso Nr. 01-1-00545-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 2.4.7 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Albino Bielskio ir Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 199² straipsnio 2 dalyje, BK 201 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 199² straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

- pagal BK 201 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, A. M. paskirta subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, A. M. paskirta galutinė 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, iš dalies atidėtas, nustatant, kad A. M. nuosprendžiui įsiteisėjus nedelsiant privalo atlikti 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies (1 metų ir 6 mėnesių) vykdymą atidedant 3 metams, įpareigojant A. M. dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos – miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, iš A. M. konfiskuota nusikaltimo padarymo priemonės – automobilio Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 2 860 Eur.

Taip pat šiuo nuosprendžiu yra nuteistas S. Č., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, o būtent: jis, pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 4-200 „Dėl Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 3 punkto 3.1 ir 3.1.1. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus (išskyrus alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrą, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento), nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis; 4 punkto 4.1.2 papunkčio reikalavimą, numatantį, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, susijusius gaminius (išskyrus elektronines cigaretes ir elektroninių cigarečių pildykles) ir alkoholinius gėrimus (išskyrus alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrą, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento), jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, susijusius gaminius ir alkoholinius gėrimus, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 litrų spiritinių gėrimų, 20 litrų kitų alkoholinių gėrimų, 200 vienetų cigarečių, ir jeigu prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares“, 2021 m. vasario - balandžio mėnesį, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, iš tyrimo nenustatyto asmens, bendros tęstinės veiklos metu neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamas prekes, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis 8000 pakelių cigarečių, iš kurių – 3270 pakelių, „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 2520 pakelių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 1000 pakelių „King Original Gold“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 180 pakelių „King Original Blue“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 520 pakelių „Marlboro“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 10 pakelių „Winston Blue“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 500 pakelių „M. C. Qs“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis“, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 27 971,00 Eur, taip pat – 28 vnt. 1,0 litro talpos „Mara 481 Vodka“ alkoholinio gėrimo, kurio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 333,50 Eur. A. M. šias visas cigaretes ir alkoholinius gėrimus, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 28 304,50 Eur ir viršijo 250 MGL dydžio sumą, turėdamas tikslą realizuoti, iki 2021 m. gegužės 5 d. 6.55 val., neteisėtai laikė automobilyje Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiame N. M., stovėjusiame automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, garaže Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame R. Š. ir J. Š., esančiame (duomenys neskelbtini), ir garaže Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame J. V., adresu (duomenys neskelbtini), kuriuos kratos metu rado ir paėmė Vilniaus aps. VPK KP ENTV pareigūnai.

2. Be to, A. M. neteisėtai įgijo, laikė, turėdamas tikslą realizuoti, daugiau kaip penkiasdešimt litrų denatūruoto etilo alkoholio ir etilo alkoholio skiedinių, o būtent: 2021 m. vasario - balandžio mėnesį, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, turėdamas tikslą realizuoti, iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ir iki 2021 m. gegužės 5 d. 6.55 val. automobilyje Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiame N. M., stovėjusiame automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini) Vilnius, ir garaže Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame J. V., adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 199 (šimtas devyniasdešimt devynis) vnt. 1 litro stiklinių butelių su etikete „Magic crystal“ su etilo alkoholio skiediniu, kurių etilo alkoholio koncentracija nuo 36,99 % iki 37,25 % ir 62 (šešiasdešimt du) vnt. 0,5 litro stiklinių butelių su etikete „Argo“ su denatūruotu etilo alkoholio skiediniu, kurių etilo alkoholio koncentracija nuo 29,4 % iki 31,7 %, kuriuos kratos metu rado ir paėmė Vilniaus aps. VPK KPENTV pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas A. M. (toliau tekste ir – apeliantas) apeliacinis skundas, kuriuo jis prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendį – vietoje paskirtos laisvės atėmimo bausmės skirti BK 199² straipsnio 2 dalies ir 201 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodo, jog už padarytas veikas paskirta laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta. Pasak apelianto, jis neginčija savo kaltės ir padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių bei šių veikų teisinio kvalifikavimo, tačiau nesutinka su paskirtos bausmės rūšimi bei dydžiu. Teigia, jog jo (A. M.) veiksmai nebuvo smurtiniai, todėl teismo paskirta bausmė yra neadekvati jo padarytai veikai ir kėsinimosi objektui (veika nukreipta ekonomikai ir verslo tvarkai). Švelnesne bausme, apelianto manymu, taip pat galima pasiekti BK 41 straipsnyje keliamus tikslus, kadangi pats procesas bei neigiami padariniai (nežinomybė dėl ateities) jau yra pakankama bausmė, atgrasanti nuo tolimesnių nusikalstamų veikų darymo, todėl švelnesnės bausmės – baudos skyrimas, apelianto teigimu, užtikrintų bausmės paskirties įgyvendinimą. Pažymi, kad jį pakankamai atgraso jau vien įpareigojimas dirbti ar registruotis užimtumo tarnyboje bei neišvykti iš gyvenamosios vietos (miesto/rajono ribų) be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

3.2. Apelianto teigimu, teismo konstatuotos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti jį tiek pavojingu, kad pakankamai ilgam laikui reikėtų izoliuoti nuo visuomenės. Nurodo, jog skundžiamu nuosprendžiu laisvės atėmimo bausmė jam paskirta pirmą kartą, ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes jis yra atlikęs, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad po paskutinio nusikaltimo padarymo jis būtų nusikaltęs. Taip pat nurodo, jog nėra gydytas psichiatrijos ligoninėse, taip pat neįrašytas į narkologinę įskaitą. Teigia, jog teismas, skirdamas jam griežčiausios rūšies bausmę, neatsižvelgė į tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu ir dabar jis (apeliantas) turi rimtų sveikatos problemų, kurios priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, buvo esminė priežastis, dėl ko jis pradėjo dirbti tik nuo 2022 metų vasario 11 d. Nurodo, jog 2020 metų rugpjūtį pateko į eismo įvykį, po kurio ilgą laiką gydėsi, jam vis dar taikoma reabilitacija, todėl šiuo metu turi sveikatos problemų. Tokios aplinkybės, apelianto manymu, leidžia spręsti, kad jis suvokė savo neteisėtų veiksmų pasekmes, padarė teisingas išvadas ir ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų, nes laisvės atėmimo bausmė, apelianto manymu, užkirstų jam kelią tinkamai pasirūpinti fizine sveikata ir visiškai atgauti darbingumą. Pažymi, kad po eismo įvykio, be nuosprendyje nurodytų, jokių kitų nusikalstamų veikų nepadarė, deda maksimalias pastangas laikytis moralinių, etinių, teisinių ir kitokių normų, daugiau nenusikalsti, kas, anot apelianto, leidžia daryti išvadą, jog bylos nagrinėjimo metu egzistavusi reali grėsmė netekti laisvės buvo pakankama atgrasymo priemonė nuo tolesnių nusižengimų, todėl, apelianto manymu, nėra poreikio skirti jam realų laisvės atėmimą.

3.3. A. M. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog Vilniaus apygardos teismas, skirdamas jam laisvės atėmimo bausmes, nevertino, jog nusikalstamas veikas jis padarė dėl labai sunkios turtinės padėties. Teigia, jog nuo 2020 m. buvo nedarbingas, ir dėl turėtų išlaidų gydymui ir reabilitacijai įklimpo į skolas, todėl nematė kitos galimybės pragyventi ir grąžinti skolas. Apeliaciniame skunde prašo teismo atkreipti dėmesį į jo padarytų nusikaltimų pobūdį, jo (apelianto) fizinę būseną, papildomą gydymo poreikį, pozityvius socialinius ryšius, taip pat izoliavimo nuo visuomenės neracionalumą, bei suteikti galimybę dirbti, kad galėtų atlyginti nusikaltimais padarytą žalą. Apelianto teigimu, paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę, šios aplinkybės yra sumenkintos, prioritetas suteiktas nubaudimo funkcijai, tuo pačiu pažeidžiant teisingumo principą. Akcentuoja, jog taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms: 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92)16 dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Rec (2000)22 dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija CM/Rec(2010)l dėl Europos probacijos taisyklių. Šiose rekomendacijose deklaruojama, kad plėsti alternatyvių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų.

4. 2022 m. birželio 20 d. Vilniaus apygardos teisme gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro (toliau tekste ir – prokuroras) atsiliepimas į nuteistojo A. M. apeliacinį skundą, kuriuo prokuroras prašo nuteistojo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendį. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos duomenų visumą, labai išsamiai pagrindė, kodėl parinko būtent laisvės atėmimo bausmės rūšį ir konkretų jos dydį, bausmę individualizavo pagal konkrečios bylos aplinkybes, bausmės vykdymą iš dalies atidėjo, todėl nuteistojo A. M. apeliacinis skundas vertintinas kaip nepagrįstas ir yra atmestinas.

Atsiliepimas

4.1. Atsiliepime prokuroras pažymėjo, jog nustatyta ne tik A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bet taip pat nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 13 punktas). Be to, pasak prokuroro, A. M. anksčiau teistas 5 kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, taip pat ne kartą baustas administracine tvarka. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad, sprendžiant klausimą dėl bausmės parinkimo A. M., svarbu atsižvelgti į visas aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamąjį.

4.2. Prokuroro vertinimu, teismas pagrįstai, remdamasis byloje esančiais duomenimis apie A. M. ankstesnius nusižengimus bei nusikalstamas veikas, pažymėjo, jog, nuosekliai žiūrint į jo padarytus administracinius nusižengimus bei teistumus, matyti, kad nuo 2018 m. jis reguliariai neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis bei denatūruoto etilo alkoholio ir etilo alkoholio skiediniais.

4.3. Prokuroro teigimu, teismas teisingai pažymėjo, jog ankstesniais teismų sprendimais A. M. už panašaus pobūdžio veikas paskirtos švelnesnės bausmės (laisvės apribojimas) ar nuobaudos (baudos) buvo visiškai neefektyvios ir jo (A. M.) nuo tolimesnio nusikaltimų darymo neatgrasė. Be to, kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo, A. M. jam skirtų baudų nėra sumokėjęs.

Šalies argumentai

5. Nuteistojo gynėjo atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatytos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos – teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Apeliantas skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu inkriminuotų nusikaltimų teisinės kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis teisingai nustatė nusikaltimų padarymo aplinkybes, bei A. M. nusikalstamus veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal BK 199² straipsnio 2 dalį ir BK 201 straipsnio 2 dalį.

8. Nuteistasis A. M. pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį ginčija paskirtos per griežtos bausmės aspektu, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, pasisako tik dėl šio skunde keliamo klausimo.

9. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

10. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina paskyrimą kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas aptartų baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo klaidų, skirdamas bausmę nuteistajam A. M., nepadarė.

11. Nusikalstama veika, numatyta BK 199 ² straipsnio 2 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, o nusikalstama veika, numatyta BK 201 straipsnio 2 dalyje – apysunkių nusikaltimų kategorijai, už šių nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias bausmes – baudą ir laisvės atėmimą. Byloje nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Skirdamas bausmę, teismas taip pat vertino, kad nuteistasis A. M. anksčiau teistas 5 kartus, tame tarpe ir už nusikaltimą, numatytą BK 201 straipsnio 1 dalyje, baustas administracine tvarka, dirba nuo 2022-02-11, vedęs. Atsižvelgęs į šias aplinkybes bei į tai, kad nuo 2018 m. jis reguliariai neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis bei denatūruoto etilo alkoholio ir etilo alkoholio skiediniais, paskirtų baudų nemoka, už ankstesnes nusikalstamas veikas ir administracinius teisės pažeidimus taikytos švelnesnės bausmės ir nuobaudos nebuvo efektyvios, nusprendė A. M. paskirti laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį, nei sankcijos vidurkis. Taip pat teismas, vadovaudamasis BK 64 ¹ straipsniu, bausmę sumažino vienu trečdaliu, bei taikė BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirtos bausmės vykdymą atidėdamas iš dalies.

12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų faktinių aplinkybių visetą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. M. bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimų, teisingumo bei proporcingumo principų nepažeidė. Dėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentų dėl aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo, teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto nurodytos aplinkybės, jog jo nusikalstamos veikos nebuvo smurtinės ir pats procesas bei neigiami padariniai yra pakankama bausmė, savaime neleidžia konstatuoti, kad A. M. atžvilgiu laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Įstatymų leidėjas laisvės atėmimo bausmę yra numatęs daugeliui nesmurtinių nusikalstamų veikų, juolab, kad A. M. yra nuteistas už tyčinio sunkaus ir apysunkio nusikaltimo padarymą. Teismas, individualizuodamas bausmę, atsižvelgia į visas turinčias reikšmės bausmės paskyrimui aplinkybes, ir šiuo konkrečiu atveju, tinkamai įvertinęs A. M. asmenybę bei jo padarytas veikas, padarė teisingą išvadą dėl bausmės rūšies paskyrimo. Pastebėtina, kad baudžiamasis procesas šioje byloje A. M. nebuvo pirmas, jis nuteistas jau šeštą kartą, todėl apelianto teiginiai, kad pats baudžiamasis procesas jam jau yra pakankama bausmė, atgrasanti nuo tolesnių nusikalstamų veikų darymo, yra neatitinkanti realybei, priešingai, akivaizdu, kad iš ankstesnių teistumų tinkamų išvadų A. M. nedarė ir savo elgesio reikiama linkme nekoregavo. Apeliantas akcentuoja savo sveikatos problemas, teigdamas, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę negalės tinkamai pasirūpinti savo sveikata. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos duomenimis konstatuoja, kad A. M. nepateikė jokių dokumentų, kurie leistų daryti išvadą, kad apeliantas dėl sveikatos būklės negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės, ir kad jam būtina tokia medicininė pagalba, kuri negalėtų būti suteikta jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Dėl A. M. argumentų, kad nusikalstamas veikas įvykdė dėl sunkios materialinės padėties, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra duomenų, kad iki aptariamų nusikalstamų veikų padarymo A. M. 2021-03-30 buvo išmokėta 10 000 eurų dydžio draudimo išmoka, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad A. M. materialinė padėtis buvo tokia beviltiška, kad pastarajam vienintelė išeitis išgyventi buvo nusikalstamų veikų darymas. Pažymėtina ir tai, kad kratos metu pas A. M. buvo aptikti 7 960 eurų, taip pat A. M. įgytų cigarečių vertė yra pakankamai didelė – 27 971 euras, kas rodo, kad nusikalstamas veikas A. M. vykdė jau turėdamas pakankamai finansinių resursų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje išdėstytiems išsamiems argumentams dėl laisvės atėmimo bausmės skyrimo A. M., nes anksčiau pastarajam taikytos švelnesnės bausmės ir nuobaudos reikiamų tikslų nepasiekė, ir argumentų nekartoja. Pažymėtina ir tai, kad BK 199 ² straipsnio 2 dalies sankcija numato laisvės atėmimą iki 8 metų. Šiuo konkrečiu atveju A. M. paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, tai yra mažesnė, nei sankcijos vidurkis, be to, subendrinta bausmė sumažinta trečdaliu bei taikytos BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatos, itin taikliai parenkant nuteistajam įpareigojimus, kurių dėka bus galima stebėti, ar A. M. pozicija keisti nusikalstamą gyvenimo būdą nėra tik deklaratyvus teiginys. Taigi nuteistajam paskirta bausmė atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei nuteistojo asmenybės pavojingumą, ji yra adekvati (proporcinga) padarytoms nusikalstamoms veikoms. A. M. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, jos švelninti nėra teisinio pagrindo.

13. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo A. M. apeliacinio skundo argumentais nėra įstatyminio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Aušra BielskėAlbinas BielskisAiva Survilienė