Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, iš dalies naudojant vaizdo ir garso perdavimo priemones (ZOOM), išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

J. V. (V.), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Jonavos rajono apylinkės teismo 2004 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 straipsnį- 20 parų arešto bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams;

2) Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pagal BK 254 straipsnio 2 dalį- 1 metų 15 dienų laisvės atėmimo bausme;

3) Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį- 1 metų 10 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausme;

4) Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį- 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį- 50 parų arešto bausme;

6) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį- 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams;

7) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį- 30 parų arešto bausme;

8) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 30 parų arešto bausme;

9) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį- 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesį keičiančioje programoje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

10) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme iš dalies jas sudedant, ir galutine bausme paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Lygtinai paleistas iš Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos neatlikęs 4 mėnesių 17 dienų laisvės atėmimo bausmės,

11) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono 2021 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimą. 2022-03-03 paleistas lygtinai neatlikęs 3 mėnesių 13 dienų bausmės su intensyvia priežiūra. 2022-06-21 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent, kad jis, 2022-07-15 apie 17.28 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 30, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.56 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Be to, J. V. 2022-07-15 apie 23.00 val. gatvėje, prie namo Nr. 45, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,09 ‰ girtumo laipsnis), kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą M. C., o būtent: konflikto metu su nukentėjusiuoju M. C. dešinėje rankoje turėtu peiliu du kartus smūgiavo į nukentėjusiojo pusę, kuris stovėjo netoli jo (J. V.), užkliudė nukentėjusiojo striukę, kuria šis buvo apsirengęs, ir šią supjaustė, šiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam M. C. baimę ir nerimą ir sudarydamas realų pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą gali būti įvykdytas.

Dėl LR BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio kvito matyti, kad 2022-07-15 18.32 val. (duomenys neskelbtini) J. V.nustatytas 2,91 promilių girtumas (I t. b.l. 19);

Iš byloje esančio kvito matyti, kad 2022-07-15 18.57 val. prietaisu (duomenys neskelbtini) J. V.nustatytas 2,56 promilių girtumas (I t. b.l. 20);

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2022-07-15 Vilniaus apskr. VPK 3-ajame policijos komisariate tarnybinio pranešimo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281¹ str. 1 d. dėl to, kad 2022-07-15 apie 17.28 iš Vilniaus aps. VPK OVS buvo gautas iškvietimas PRĮR ROIK (duomenys neskelbtini), kur buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus asmuo vairuoja automobilį Audi A6, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) Atvykus į (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas šis automobilis ir sustabdytas apie 18.10, priėjus prie automobilio vairuotojo, nustatyta, kad jį vairavo J. V., gim. (duomenys neskelbtini). Jis atrodė akivaizdžiai neblaivus - sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, automobilyje matėsi alkoholio buteliai. Paklausus kada paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus ir ar yra neblaivus, asmuo nurodė, kad šiandien alkoholio nevartojo. Tikrinant jo blaivumą alkotesteriu (duomenys neskelbtini), 18: 32 pirmu pūtimu nustatytas 2,91 promilės girtumas, 18:57 antru pūtimu nustatytas 2,56 promilių girtumas. Įvykis filmuotas BODY (duomenys neskelbtini) (I t. b.l. 15-17).

Dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 145 straipsnio 1 dalyje

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2022-07-16 02.01 val. J. V. nustatytas 2,09 promilių girtumas (2 t. b.l. 73);

Iš byloje esančio 2022-07-16 savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad M. C. pateikė: peilį, 1 vnt. ir vyrišką mėlynos spalvos striukę, 1 vnt. (I t. b. l. 108-110);

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinė nutartis Nr. 2K-509/2010). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką, grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkių neigiamų padarinių. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų būtų ketinęs grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010).

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo J. V. kaltė, jog jis grasino nužudyti ir sunkiai sutrikdyti sveikatą M. C. pilnai įrodyta. Nagrinėjamu atveju teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad negrasino nukentėjusiajam ir peiliu jam nedūrė. Nurodė, kad nukentėjusysis atėjęs pats atėmė iš jo peilį ir išėjo. Tokie kaltinamojo paaiškinimai vertintini kritiškai. Nors kaltinamasis neigia grasinęs nukentėjusiajam, tačiau jo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą patvirtina nukentėjusiojo parodymai, kuris aiškino, jog eidamas namo pamatė rūkančius kaltinamąjį su sugyventine I. K., su jais pakalbėjo apie įvykį, kuomet kaltinamasis buvo pagautas neblaivus už vairo, kaltinamasis buvo piktas dėl to ir sakė, kad kažkoks „ožys“ jį įskundė. Nukentėjusysis paaiškino, kad kaltinamasis jam smogė du smūgius, tačiau nepataikė ir šis prispaudęs peilį po pažastimi, pabėgo. Nukentėjusiojo tokius parodymus patvirtina fotonuotraukos prie 2022-07-16 įvykio vietos apžiūros protokolo, iš kurių matyti, kad nukentėjusiojo striukės kairėje pusėje yra dvi durtinės-pjautinės skylės. Apie tokius striukės sugadinimus paaiškino ir liudytojas S. A., pas kurį iškarto po įvykio nuvyko nukentėjusysis. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir „body‘ kamerų įrašai, kuriuose nukentėjusysis nurodo, kad jį bandė sužaloti, parodo peilį bei striukėje esančią skylę. Nors kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusysis jį tik apkalba ir kaltinime nurodytų veiksmų nedarė, visgi tokie jo paaiškinimai vertintini kritiškai taip pat ir dėl to, kad šis ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir tiksliai nurodė įvykio aplinkybes ir tai, kad du kartus smogė nukentėjusiajam, tačiau teisminio nagrinėjimo metu savo parodymus pakeitė ir jiems prieštarauja kiti byloje esantys duomenys. Liudytojos I. K. paaiškinimus, duotus teisiamojo posėdžio metu teismas vertina kritiškai, nes ji yra kaltinamojo sugyventinė, o jos paaiškinimai duoti ikiteisminio tyrimo metu skiriasi nuo paaiškinimų, duotų teisiamojo posėdžio metu. Byloje įrodyta, kad kaltinamasis, užsimodamas peiliu ir smogdamas juo nukentėjusiajam du kartus, atliko grasinančio pobūdžio veiksmus. Nukentėjusysis teigė, kad kaltinamasis jam smogė staigiai, kad matė du užsimojimus ir tokie jo veiksmai jam buvo netikėti, sukėlė baimę, stresą. Nors kaip teigia nukentėjusysis grasinimų žodžiais kaltinamasis neišreiškė, visgi teismas pažymi, kad įstatymas nenustato, kokiomis priemonėmis turi būti išreikštas grasinimas, taigi jis gali būti išreiškiamas įvairiomis formomis, pvz., žodžiu, raštu, pasitelkiant elektronines ryšio priemones, konkliudentiniais veiksmais. Grasinimas – tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas; grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-51-290/2020). Šiuo atveju matyti, vien ta aplinkybė, kad nukentėjusysis prispaudęs peilį tarp savo rankos ir kūnu bėgo kuo toliau nuo kaltinamojo neatsisukdamas patvirtina, kad nukentėjusysis bijojo, kad jam buvo grėsmė sveikatai ir gyvybei. Liudytojas S. A. taip pat patvirtino, kad nukentėjusysis atbėgęs pas jį nakties metu buvo išsigandęs, šoko būsenoje ir nežinojo ką daryti. Be to, pagrindą bijoti nukentėjusiajam sudarė ir jo paties pagrįstas įsitikinimas, kad kaltinamasis galimai suprato, kad apie šio vairavimą neblaiviam dienos metu policijai pranešė būtent jis, ir tai nukentėjusysis suprato iš pokalbio prieš pat užsimojimą peiliu. Atsižvelgiant į tokį nukentėjusiojo suvokimą, bei į kaltinamojo elgesį, grasinimas vertintinas kaip realus, kadangi nukentėjusysis turėjo pagrindą manyti, kad jam bus sutrikdyta sveikata, o kaltinamasis laikydamas peilį rankoje, suvokė bauginamąjį poveikį ir norėjo sukelti baimės jausmą nukentėjusiajam. Be to, nors BIRT ataskaitų žiūryklėje (pranešimo BPC apie įvykį) nurodyta, kad nukentėjusįjį užpuolė du vyriškiai, kaimo gyventojai ir grasino peiliu, visgi išklausius BPC garso įrašą, girdėti, kad nukentėjusysis BPC operatoriui apie savo užpuolimą pasako tik tai, kad jį užpuolė šio kaimo gyventojai, apie du vyriškius nukentėjusysis nieko nesako. Iš garso įrašo girdėti, kad nukentėjusysis pranešdamas apie įvykį bendruoju pagalbos telefonu kalbėjo rišliai, aiškiai, suprantamai, konkrečiai atsakydamas į operatoriaus klausimus, o įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams jis detalizavo savo pranešimą ir nurodė, kad jį užpuolė kaltinamasis. Be to iš teisiamajame posėdyje peržiūrėtų vaizdo įrašų matyti, kad nukentėjusysis po įvykių atvykusiems pareigūnams aplinkybes aiškino nuosekliai ir nesudaro jokio pagrindo manyti, kad nukentėjusysis būtų stipriai apsvaigęs ir negalėtų suprati įvykio aplinkybių. Taigi nukentėjusiojo parodymai laikytini nuosekliais, teismas abejoti nukentėjusiojo parodymais pagrindo neturi. Kaltinamojo J. V. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad J. V. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kaltinamasis savo kaltę, jog vairavo išgėręs tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino pilnai, jo kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu duoti jo paties paaiškinimai, neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys, alkotesterio duomenys, pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, I. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai, kita bylos medžiaga. Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad J. V. 2022-07-15 apie 17.28 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.56 promilės etilo alkoholio koncentracija. Jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Todėl kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką numatytą LR BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 straipsnio 1 dalyje padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Taip pat jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu.

J. V. padarė 2 (du) nesunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.). Jis administracine tvarka baustas (II t. b. l.90-97), teistas, vykdantis individualią veiklą. Priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas, psichiatrinis gydymas netaikytas (II t. b.l. 77). Netrūkus po to, kai 2022-03-03 lygtinai buvo paleistas iš laisvės atėmimo įstaigos, jis vėl padarė du tyčinius nusikaltimus, kas rodo, kad kaltinamasis nenori taisytis ir laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų. Matyti ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės, susijusios su jo laisvės suvaržymu, t.y. laisvės atėmimas, įtakos jo elgesiui nepadarė ir bausmės tikslai pasiekti nebuvo, jis toliau daro nusikalstamas veikas, todėl teismo vertinimu šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Parenkant bausmės dydį atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis teistas jau 11 kartų, vykdo individualią veiklą, įvertinus kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl nusikalstamos veikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje bei dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į tai, jog byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas, taip pat atsižvelgtina ir nukentėjusiojo poziciją išdėstytą el. paštu, jog jam atleido, jokių pretenzijų neturi (2 t., b.l 146 ), įvertinus visas bylos aplinkybes kaltinamajam skirtinos žemiau sankcijų vidurkių numatytos laisvės atėmimo bausmės. Paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu. Teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad tokia bausme bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis.

Kaltinamajam šioje byloje nuo 2022-07-17 buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai J. V. buvo sulaikytas nuo 2022-07-16 01.00 val. (I t. b.l. 169-171) bei įskaitytinas suėmimo laikas nuo 2022-07-17 (1 t. b. l. 190-193), vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamojoje byloje J. V. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise J. V. yra būtinas, kadangi, kaip yra nurodęs LAT, šios priemonės paskirtis – <...> užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-222/2018). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. BPK 1 straipsnio 1 dalyje, numatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Nagrinėjamu atveju, būtina atsižvelgti į tai, jog J. V. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas 2,09 promilės girtumas, kas ženkliai viršija leistiną minimalią ribą, tuo sukeldamas pavojų ne tik eismo saugumui bet ir žmonių sveikatai ir gyvybei. Todėl siekiant adekvačios pusiausvyros tarp įstatymo saugomų gėrių ir jo padarytos veikos, teisės vairuoti atėmimo terminas nustatytinas 3 metų terminui ir būtų proporcingas nustatytam neblaivumo laipsniui. Todėl vadovaujantis BK 68 straipsniu, J. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (tris) metus. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirta kardomoji priemonė specialiosios teisės sustabdymas, taip pat iš bylos medžiagos matyti kad, kaltinamasis praeityje nebuvo įgijęs teisęs vairuoti ir įvykio dieną neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Vadovaujantis teismų praktika, baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones pradžia turi būti skaičiuojama nuo realaus vairavimo teisės apribojimo. Todėl atsižvelgus į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018) nagrinėjamu atveju teisės vairuoti atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė „ (duomenys neskelbtini)“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vin kodas (duomenys neskelbtini), buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ir rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš bylos medžiagos (transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties) nustatyta, automobilio, „(duomenys neskelbtini)“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vin kodas (duomenys neskelbtini) savininkė – I. K., todėl minėtas automobilis, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nekonfiskuotinas, o iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 str. 5 d.). Automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vin kodas (duomenys neskelbtini), vertė yra 1180 Eur su PVM, todėl iš kaltinamojo išieškotina ši nurodyta konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai tirti ir nagrinėti:

1) peilis saugomas Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

2) striukė, saugoma Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina nukentėjusiajam M. C..

3) 5 vnt. CD diskai su BPC garso įrašais, Body kameros vaizdo įrašais bei teismo posėdžių vaizdo ir garso įrašais, saugomi baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, toliau paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Byloje 2022-12-08 pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam J. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.1., 14.2.2.1., 11 punktais, antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 553,33 Eur.

BPK 106 str. 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnyje numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam J. V. gynėjas buvo skirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamąjį gynė advokatas Rimantas Prėskienis (b.l. 182). Bylos nagrinėjimo teisme metu minėtas pagrindas neišnyko ir buvo paskirtas advokatas G. M.. LR BPK 106 str. 2 dalis nustato, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo laisvė bylos nagrinėjimo teisme metu buvo suvaržyta ir jis pats negalėjo tinkamai pasirūpinti atstovu ir jo teisės ir teisėti interesai nebūtų tinkamai ginami nepaskirus gynėjo, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas

nusprendė:

J. V. (V.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje,:

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalyje skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. gruodžio 12 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo 2022-07-16 iki nuosprendžio paskelbimo 2022-12-12, vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

J. V. iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti kardomąją priemonę suėmimą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti J. V. baudžiamojo poveikio priemonę:

- uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (tris) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti transporto priemonės – „(duomenys neskelbtini)“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vin kodas (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1180 Eur.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai tirti ir nagrinėti:

1) peilį saugomą Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

2) striukę, saugomą Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajam M. C..

3) 5 vnt. CD diskus su BPC garso įrašais, Body kameros vaizdo įrašais bei teismo posėdžių vaizdo ir garso įrašais, saugomus baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, toliau palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.