- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-08
- Bylos Nr.
- AS-146-200-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- V.M.
- Kategorijos
- 50.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Romano Klišausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V.M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V.M. skundą dėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorės S.P. nušalinimo nuo direktorės pareigų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2008 m. sausio 31 d. pareiškėja V.M. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriame prašė nušalinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) direktorę S.P. nuo direktorės pareigų ir paskirti dorą, sąžiningą žmogų. Nurodė, kad 2006 metais valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti jai buvo paskirtas advokatas L.Ignotas, kurio darbu ji buvo patenkinta, tačiau vėliau jam nebuvo leista teikti jai teisinę pagalbą ir ji teisinės pagalbos nebegauna.
II.
2008 m. vasario 1 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatyme (38, 40 straipsniai, 23 straipsnio 2 dalies 6, 7, 9 punktai, 88 straipsnis, 48 straipsnio 2 dalis) nustatytų reikalavimų, ir nustatė terminą iki 2008 m. vasario 19 d. skundo trūkumams pašalinti: sukonkretinti skundo reikalavimą (jį formuluoti atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnyje numatytas galimų teismo sprendimų rūšis); skunde įvardinti save pareiškėja; nurodyti atsakovą, jo buveinės adresą, skundo surašymo vietą; skundą surašyti aiškiai ir konkrečiai, nuosekliai išdėstant visas aplinkybes; pateikti mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą arba motyvuotą ir atitinkamais įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo; pateikti teismui tiek patikslinto skundo egzempliorių, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme. Minėtoje nutartyje teismas išaiškino, kad jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nebus pašalinti, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai.
2008 m. vasario 13 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjos patikslintas skundas, kuriame ji išvardijo keletą institucijų ir asmenų, dėl kurių kaltės prarado darbą, sveikatą, turtą ir patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Nurodė, kad ji yra antros grupės invalidė ir prašė atleisti nuo žyminio mokesčio (b.l.9-10).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 19 d. nutartimi nutarė pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjai, kadangi ji nepašalino nutartyje nurodytų skundo trūkumų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatavo, kad 2008 m. vasario 13 d. gautas teisme pareiškėjos V.M. patikslintas skundas, tačiau jį pareiškėja parengė nesivadovaudama teismo 2008 m. vasario 1 d. nutartyje jai pateiktais išaiškinimais ir įpareigojimais.
III.
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą nagrinėti. Aiškina, kad ji yra antros grupės invalidė, nukentėjo dėl valdžios institucijų veiksmų (skundo tekste pagrindiniu atsakovu nurodo Generalinę prokuratūrą). Pareiškėjos teigimu, teismas pažeidė jos teises. Pažymi teismui nurodžiusi atsakovų adresus, reikalaujanti priteisti žalos atlyginimą už 24 metus invalidumo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis nustato, jog administraciniam teismui pateiktame skunde (prašyme) turi būti nurodyta:
1) teismo, kuriam skundas (prašymas) paduodamas, pavadinimas;
2) pareiškėjo vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buveinė), taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas;
3) tarnautojo, kurio veiksmai skundžiami, vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu žinomas), pareigos arba institucijos (administravimo subjekto) pavadinimas, buveinė;
4) trečiųjų suinteresuotų asmenų vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas, jeigu žinomas), gyvenamoji vieta (buveinė);
5) konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data;
6) aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta;
7) pareiškėjo reikalavimas;
8) pridedamų dokumentų sąrašas;
9) skundo (prašymo) surašymo vieta ir data.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnyje nurodoma, jog prie skundo (prašymo) kaip priedai turi būti pridedami: skundžiamas aktas; jei skundas (prašymas) buvo nagrinėtas administracinių ginčų komisijoje ar kitoje išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, - atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar institucijos sprendimas; jei būtina, - dokumentas, patvirtinantis reikalavimų ar prieštaravimų skundžiamai institucijai, įstaigai, tarnybai įteikimo datą; dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus. Išskyrus šio Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnyje nustatytus atvejus, prie skundo (prašymo) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio. Skundo (prašymo) su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, 2008 m. vasario 1 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą 2008 m. sausio 31 d. pateikto skundo trūkumams pašalinti. Šioje nutartyje išvardyti pateikto skundo trūkumai, paaiškinta kaip juos pašalinti, taip pat išaiškintos skundo trūkumų nepašalinimo teisinės pasekmės.
2008 m. vasario 19 d. nutartyje Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai nurodė, kad 2008 m. vasario 13 d. gautas teisme pareiškėjos V.M. patikslintas skundas parengtas nesivadovaujant teismo 2008 m. vasario 1 d. nutartyje jai pateiktais išaiškinimais bei įpareigojimais ir neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų: nenurodytas pareiškėjas, atsakovas (atsakovai) ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 3 punkte nurodyti jo (jų) duomenys; nepateiktas konkretus reikalavimas; neišdėstytos konkrečios faktinės aplinkybės ir skundžiami aktai ar veiksmai, o tik apibendrintai nurodyta, kad žalą jai padarė atitinkamos institucijos, įstaigos (Generalinė prokuratūra, MDEK, MSEK, „Silikatas“, 225-oji DNSB „Jūra“) ar atitinkami jų darbuotojai, taip pat fiziniai asmenys. Administracinio ginčo ribos negali būti neapibrėžtos. Jas apsprendžia pareiškėjo skunde išdėstyti konkretūs ir aiškūs reikalavimai, kurie turi būti suformuoti vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, 15, 22, 23, 24 straipsnių nuostatomis. Bylos, kurias nagrinėja administraciniai teismai, nurodytos Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnyje. Dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo skundas administraciniam teismui gali būti paduotas tuo atveju, jei žala atsirado dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Jei žala kilo ne dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, skundas gali būti paduotas bendrosios kompetencijos teismui. Jei skundas paduodamas dėl kelių viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos, turi būti konkrečiai nurodyti (išskirta) kiekvieno skundžiami subjekto neteisėti veiksmai, jų padarymo laikas, kadangi teismas turi patikrinti, ar nėra praleistas terminas paduoti skundą.
Patikslintame skunde pareiškėja prašė teismo iškviesti dėl trūkumų pašalinimo jos nurodytų institucijų ar įstaigų atstovus ir liudytoją. Toks skundo trūkumų šalinimo būdas įstatymu nenumatytas. Teismui pateikiamas skundas (prašymas) turi atitikti įstatymu nustatytus formos ir turinio reikalavimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 23,24 straipsniai), o pareiškėjui per teismo nustatytą terminą nepašalinus skundo (prašymo) trūkumų, skundas (prašymas) laikomas nepaduoti ir teismo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjai nepašalinus pirmosios instancijos teismo 2008 m. vasario 1 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 19 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai nusprendė jos pateiktą skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjai. Todėl tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą ir naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos V.M. atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.