Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, sekretoriaujant Irinai Fiodorovai ir Jolantai Kližentytei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštąjį išsilavinimą, netekėjusi, auginanti vaiką, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 183 straipsnio 2 dalį, 209 straipsnį, 222 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. laikotarpiu nuo 2011-08-22 iki 2015-04-20, būdama UAB „duomenys neskelbtini“, (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Klaipėda) direktore ir užimamų pareigų pagrindu būdama materialiai atsakinga už jai patikėtą jos žinioje buvusį UAB „duomenys neskelbtini“ turtą, turėdama valstybės biudžetui UAB „duomenys neskelbtini“ kreditinio įsiskolinimo 30614,42 Eur (105705,46 Lt) ir pažeisdama Lietuvos Respublikos 2000 m. liepos 13 d. akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 59 straipsnio 7 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Bendrovė, per nustatytus terminus nesumokėjusi įstatymų nustatytų mokesčių, negali mokėti dividendų, metinių išmokų (tantjemų) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams ir premijų darbuotojams“ bei Lietuvos Respublikos 2000 m. liepos 18 d. įstatymu Nr. VIII-1864 patvirtinto Civilinio kodekso 6.923 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Jeigu visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti lėšų sąskaitoje nepakanka, skolininkas privalo: 3) trečiąja eile nurašomos lėšos pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės ar socialinio draudimo); 4) ketvirtąja eile nurašomos lėšos pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams dokumentams tenkinti; 5) penktąja eile nurašomos lėšos pagal kitus mokėjimo dokumentus“ 2014-06-04 kasos išlaidų orderiu Nr. 201403 išmokėjo 34072,94 Eur (117647,06 Lt) akcininkei A. L., mokėjimo pagrindą nurodant „dividendų išmokėjimas už 2011-2012 metus“ ir tokiu būdu A. L. pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „duomenys neskelbtini“ priklausantį – 34072,94 Eur (117647,06 Lt) vertės turtą.

Be to, ji, sąmoningai blogai valdydama įmonę, nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams:

A. L. laikotarpiu nuo 2011-08-22 iki 2015-04-20, būdama UAB „duomenys neskelbtini“ (įmonės kodas duomenys neskelbtini) , registruotos (duomenys neskelbtini), Klaipėda ) direktore, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2000 m. liepos 13 d. akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 60 straipsnio 3 dalies 1 punktą, kuris nurodo, kad „Visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jeigu bendrovė yra nemoki ar išmokėjus dividendus taptų nemokia“, būdama atsakinga už įmonės veiklos organizavimą, tikslų įgyvendinimą bei atsakinga už jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą UAB „duomenys neskelbtini“ priklausantį turtą, žinodama, kad UAB „duomenys neskelbtini“ kreditinis įsiskolinimas valstybės biudžetui siekia 30614,42 Eur (105705,46 Lt), sąmoningai blogai valdydama įmonę, 2014-06-04 kasos išlaidų orderiu Nr. 201403 išmokėjo 34072,94 Eur (117647,06 Lt) akcininkei A. L., mokėjimo pagrindą nurodant „dividendų išmokėjimas už 2011-2012 metus“, tai turėjo įtakos UAB „duomenys neskelbtini“ bankroto bylos iškėlimui, kadangi:

akcininkei A. L. išmokėjus 34072,94 Eur (117647,06 Lt) dividendų UAB „duomenys neskelbtini“ neturėjo piniginių lėšų pagrįsti atsiskaitymams su valstybės biudžetu 30614,42 Eur (105705,46 Lt).

Taigi UAB „duomenys neskelbtini“ tapo nemoki ir akcininkei A. L. 34072,94 Eur (117647 Lt) dividendų išmokėjimas turėjo įtakos UAB „duomenys neskelbtini“ bankroto bylos iškėlimui.

Be to, ji apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

A. L., būdama UAB „duomenys neskelbtini“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) registruotos (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, direktore ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ ir 12 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, laikotarpiu nuo 2011-08-22 iki 2015-04-20 Klaipėdos mieste tyčia apgaulingai tvarkė UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinę apskaitą, būtent:

laikotarpiu nuo 2014-06-04 iki 2015-04-20 neįtraukė į apskaitą ir neužregistravo apskaitos registruose 289620 Eur (100000 Lt) (117647 Lt – 17647 Lt GPM) paskirtų dividendų, 5110,92 Eur (17647 Lt) gyventojų pajamų mokesčio, 5110,92 Eur (17647 Lt) įsiskolinimo valstybės biudžetui ir akcininkės A. L. 5110,92 Eur (17647 Lt) gyventojų pajamų mokesčio įsiskolinimo UAB „duomenys neskelbtini“,

laikotarpiu nuo 2014-06-04 iki 2015-04-20 neįtraukė į apskaitą, nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose 9944,39 Eur (34336 Lt) piniginių lėšų panaudojimo,

laikotarpiu nuo 2011-08-22 iki 2015-04-20 neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė kasos išlaidų orderiais UAB „duomenys neskelbtini“ buvusio direktoriaus J. L. 90498,72 Eur (312474,31 Lt) pinigų išėmimo iš kasos ir tuo padidino 90498,72 Eur (312474,31 Lt) kasos dokumentinį likutį.

Tokiu būdu A. L. apgaulingai tvarkė UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2011-08-22 iki 2015-04-20 negalima iš dalies nustatyti UAB „duomenys neskelbtini“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamoji A. L. parodė, kad UAB „duomenys neskelbtini“ užsiėmė krovos darbais ir teikė valymo paslaugas. Jai pasiūlė tapti direktore senas jos pažįstamas S. R., jis buvo įmonės akcininkas ir jam netiko prieš tai buvęs direktorius J. L. Jai dirbant, verslas buvo pelningas, mokėjimai vykdavo laiku, su kreditoriais atsiskaitoma laiku. Pradėjus dirbti pastebėjo, kad yra didelis kasos likutis, J. L. prašė perduoti dokumentus, jis per kelis kartus atvežė buhalterinius dokumentus, kasos dokumentų neatvežė, dar jis sakė, kad pinigai yra pas jį ir grąžins. Ji pastebėjo pinigų trūkumą, kai pradėjo dirbti, ir J. L. neneigė, kad pinigų neėmė, ji suprato, kad jis taip pat imdavo pinigus ir kaupė pas save. Jis nedavė jai nė vieno lito. Buhalterinius dokumentus, keletą segtuvų, jis atnešė, o ji juos perdavė į buhalteriją. Buhalterinę įmonės apskaitą tvarkė UAB „duomenys neskelbtini“ darbuotoja I. V.. Balanse matėsi, kad yra didelis likutis perdavimo laikotarpiu. Kai priiminėjo dokumentus, jai dėl kasos likučio nieko nesakė, kad tai įtartina.

Ji išsimokėjo sau dividendus. Tuos pinigus turėjo grynaisiais. Tie pinigai visą laiką būdavo kasoje. Po „Snoro“ banko likvidavimo pinigai buvo Ūkio banke ir DNB, ji galvojo, kad saugiausia laikyti pinigus namuose. Pinigai buvo gauti iš klientų. Klientai atsiskaitydavo tik per banką. Ji pinigus imdavo palaipsniui, krovėjai gaudavo atlyginimą grynaisiais pinigais, valytojos gaudavo ir per banką, ir grynaisiais. Ji išsigrynindavo pinigus kortele per keletą kartų ir taip laikė. Dalį sumokėdavo darbuotojams, kita dalis likdavo pas ją seife. Kai pasiėmė dividendus, buhalterinė apskaita nebuvo vedama, nes nebebuvo veiklos. 2012 m. jie nebevykdė veiklos ir pajamų UAB „duomenys neskelbtini“ nebegaudavo ir nebuvo atsiskaitymų, birželio mėn. padarytas paskutinis pavedimas ir ta suma nepakito. Kol ji vadovavo, rimtų įsiskolinimų nebuvo, mokesčiai valstybei buvo mokami. Išmokant kaip akcininkei dividendus finansinė įmonės padėtis buvo puiki.

Ji negavo jokio pranešimo apie bankroto bylos iškėlimą, apie įsiskolinimą ji nieko nežinojo. Dar 2012 m. buhalterė informavo, kad reikia sumokėti pelno mokestį. Ji tikėjosi, kad J. L. grąžins savo likutį. Ji neprisimena, kodėl nesumokėjo pelno mokesčio. Kai išsimokėjo dividendus, ji nuėjo į Mokesčių inspekciją ir jie sakė, kad ją tikrins. Kiek suprato, ne visai tinkamai užregistravo dividendus buhalterinėje apskaitoje. Priėmė akcininko sprendimą išmokėti dividendus. Buvo išrašytas kasos išlaidų orderis. Ji užpildė kasos knygą, išrašė kasos išlaidų orderį, surašė protokolą, sprendimą, užpildė deklaraciją. Registruose dividendų išmokėjimo neužregistravo, nes nebuvo kur užregistruoti, neturėjo programos.

Liudytoja T. Ž. parodė, kad jos įmonė tvarkė UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinę apskaitą. Jie privalėjo apdoroti dokumentus ir pateikti „Sodrai“ bei Mokesčių inspekcijai. Ji pradėjo tvarkyti buhalterinę apskaitą prie J. L. Ji pagal banko išrašus matė bankines operacijas. Direktorius J. L. dokumentais nepagrindė, kur jis išleido paimtus pinigus, todėl pinigai liko kasoje. Ji tų pinigų niekada nematė grynaisiais, kur ir kaip jie buvo laikomi, nežino. J. L. pats buvo kasininku. Prie direktorės A. L. dirbo tik du mėnesius. Ar per tą laikotarpį įmonė gavo pajamų, negali pasakyti, nes turi ne vieną įmonę. Darbuotojams atlyginimo mokėjimą tvarkė ji. Atsiskaitymai su Mokesčių inspekcija ir „Sodra“ vėluodavo. Mokesčiai buvo mokami, bet ne visada laiku, bet jie buvo sumokami. Kai nutraukė sutartį, priėmimo perdavimo aktu A. L. perėmė dokumentus. Vadovaujant J. L. paimti iš banko pinigai buvo įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą.

Liudytoja I. V. parodė, kad ji tvarkė buhalterinę apskaitą UAB „duomenys neskelbtini“ nuo 2011 m. spalio mėn. Atnešdavo pirminius dokumentus ir per mėnesį juos turėdavo suvesti į apskaitą, apskaičiuoti mokesčius ir pateikti deklaraciją. Tvarkydama dokumentus ji matė pinigų judėjimą. Matė, kad kasoje nemažas likutis ir klausė, kodėl neneša į banką, tai ji pasakė, kad tie pinigai pas J. L. Jam siūlė pasirašyti avansinę apskaitą, bet jis nepasirašė, buvo jau suruošusi visus dokumentus, bet jis išėjo parūkyti ir dingo. Ji matė, kad paimti grynieji pinigai. Valstybei, kiek žino, buvo už 2 metus nesumokėtas pelno mokestis. „Sodrai“ mokėdavo taip pat ir jokių įsiskolinimų nebuvo. Kai įmonė nebevykdė veiklos, sutartis su jais buvo nutraukta, surašyti perdavimo aktai. Apie mokesčių mokėjimą ji informavo direktorę. Išeinant iš darbo tas mokestis nebuvo sumokėtas. Iš Mokesčių inspekcijos nebuvo gautas joks priminimas apie nesumokėtus mokesčius. UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinėje apskaitoje J. L. ir A. L. grynųjų pinigų paėmimas buvo užpajamuotas.

FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2015-11-17 specialisto išvadoje Nr. 5-3/88 konstatuota, kad UAB „duomenys neskelbtini“ (direktorė A. L.) pažeidė:

Lietuvos Respublikos 2000 m. liepos 13 d. akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 59 straipsnio 7 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Bendrovė, per nustatytus terminus nesumokėjusi įstatymų nustatytų mokesčių, negali mokėti dividendų, metinių išmokų (tantjemų) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams ir premijų darbuotojams“ – 2014-06-04 kasos išlaidų orderiu Nr. 201403 pagrindė 117647,06 Lt išmokėjimą akcininkei A. L., mokėjimo pagrindą nurodydama „dividendų išmokėjimas už 2011-2012 metus“, nors valstybės biudžetui kreditinis įsiskolinimas buvo 30614,42 Eur (105705,46 Lt), iš jų: iki 2011-06-01 – 6287,66 Lt, iki 2012-06-01 – 58986 Lt, iki 2013-06-01 – 6895 Lt pelno mokesčio; 3792,26 Lt PVM; 11644,15 Lt gyventojų pajamų mokesčio; 269,39 Lt įmokų į Garantinį fondą; 184 Lt taršos mokesčio, tačiau 2014-06-04 kasos išlaidų orderiu Nr. 201403 pagrindė 34072,94 Eur (117647,06 Lt) išmokėjimą akcininkei A. L., mokėjimo pagrindą nurodydama „dividendų išmokėjimas už 2011-2012 metus“;

Lietuvos Respublikos 2000 m. liepos 18 d. įstatymu Nr. VIII-1864 patvirtinto Civilinio kodekso 6.923 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Jeigu visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti lėšų sąskaitoje nepakanka, skolininkas privalo: 3) trečiąja eile nurašomos lėšos pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės ar socialinio draudimo); 4) ketvirtąja eile nurašomos lėšos pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams dokumentams tenkinti; 5) penktąja eile nurašomos lėšos pagal kitus mokėjimo dokumentus“ – 2014-06-04 kasos išlaidų orderiu Nr. 201403 pagrindė 34072,94 Eur (117647,06 Lt) išmokėjimą akcininkei A. L. dividendų, nors dokumentais pagrįsti kreditiniai įsiskolinimai valstybės biudžetui buvo 30614,42 Eur (105705,46 Lt) (88058,46 + 17647 Lt Gyventojų pajamų mokesčio nuo išmokėtų dividendų).

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui atlikti pateiktus dokumentus bei ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-1-02011-14 esančius dokumentus nustatyta, kad UAB „duomenys neskelbtini“ (direktorė A. L.) 2014-06-04 akcininkei A. L. 117647 Lt (100000 Lt dividendai + 17647 Lt gyventojų pajamų mokestis) dividendų išmokėjimas turėjo įtakos UAB „duomenys neskelbtini“ bankroto bylos iškėlimui, kadangi UAB „duomenys neskelbtini“ (direktorė A. L.):

nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose UAB „duomenys neskelbtini“ buvusio direktoriaus J. L. 312474 Lt piniginių lėšų išėmimo iš kasos, tuo padidindama kasos dokumentinį likutį, bei neužregistravo UAB „duomenys neskelbtini“ buvusio direktoriaus J. L. 312474 Lt įsiskolinimo UAB „duomenys neskelbtini“,

2012 metų finansinės atskaitomybės ataskaitoje „Balansas“ UAB „duomenys neskelbtini“ (direktorė A. L.) deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą (498959 Lt) ir turimus įsipareigojimus (41240 Lt),

2012-11-27 buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro;

skola valstybės biudžetui 30614,42 Eur (105705,46 Lt) susidarė nuo 2009-12-31 ir bendrovė nevykdė įsipareigojimų valstybės biudžetui,

akcininkei A. L. išmokėjus 34072,94 Eur (117647,06 Lt) (100000 Lt dividendai + 17647 Lt gyventojų pajamų mokestis) dividendų UAB „duomenys neskelbtini“ neturėjo piniginių lėšų (39581 Lt) pagrįsti atsiskaitymams su valstybės biudžetu 30614,42 Eur (105705,46 Lt),

neturėjo trumpalaikio turto 6163,11 Eur (21280 Lt =368090-34336-312474) pagrįsti atsiskaitymams su valstybės biudžetu 30614,42 Eur (105705,46 Lt).

Lietuvos Respublikos 2000 m. liepos 13 d. akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 60 straipsnio 3 dalies 1 punktas nurodo, kad „Visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jeigu bendrovė yra nemoki ar išmokėjus dividendus taptų nemokia“.

Taigi pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui atlikti pateiktus dokumentus bei ikiteisminio tyrimo byloje esančius dokumentus nustatyta, kad UAB „duomenys neskelbtini“ (direktorė A. L.) 2014-06-04 tapo nemoki ir akcininkei A. L. 117647 Lt (100000 Lt dividendai + 17647 Lt gyventojų pajamų mokestis) dividendų išmokėjimas turėjo įtakos UAB „duomenys neskelbtini“ bankroto bylos iškėlimui.

1. UAB „duomenys neskelbtini“ (direktorė A. L.) laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2015-04-20 pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ ir 12 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“:

laikotarpiu nuo 2014-06-04 iki 2015-04-20 neįtraukė į apskaitą ir neužregistravo apskaitos registruose 100000 Lt (117647 Lt – 17647 Lt GPM) paskirtų dividendų, 17647 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 17647 Lt įsiskolinimo valstybės biudžetui ir akcininkės A. L. 17647 Lt gyventojų pajamų mokesčio įsiskolinimo UAB „duomenys neskelbtini“,

laikotarpiu nuo 2014-06-04 iki 2015-04-20 neįtraukė į apskaitą, nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose 34336 Lt piniginių lėšų panaudojimo.

laikotarpiu nuo 2011-08-22 iki 2015-04-20 neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė kasos išlaidų orderiais UAB „duomenys neskelbtini“ buvusio direktoriaus J. L. 312474,31 Lt pinigų išėmimo iš kasos ir tuo padidino 90498,72 Eur (312474,31 Lt) kasos dokumentinį likutį.

2. UAB „duomenys neskelbtini“ (direktorė A. L.) pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 punkto nuostatas, kurios nurodo, kad „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas“ – laikotarpiu nuo 2011-08-22 iki 2015-04-20 nepagrindė kasos išlaidų orderiais UAB „duomenys neskelbtini“ buvusio direktoriaus J. L. 312474,31 Lt pinigų išėmimo iš kasos.

Specialistė Vija Vinksienė paaiškino, kad bendrovei vadovavo tuo periodu du direktoriai. Vienas direktorius išeidamas iš darbo neperdavė piniginių lėšų kasoje kitam direktoriui, būtent A. L. Kasos knygoje buvo užregistruotas dokumentinis likutis virš 400 000 litų, tačiau tikrinimo metu buvo nustatyta, kad realiai tų pinigų kasoje nebuvo. Išeidamas direktorius J. L. ir ateidama A. L. nesurašė pinigų perdavimo akto, tai yra vienas neperdavė, kitas nepriėmė. Todėl kasos dokumentinį likutį buhalterė užregistravo virš 400 000 litų. Nebuvo atlikta inventorizacija, vienas ir kitas direktorius pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymą, darbo kasos taisykles, inventorizacijos taisykles.

Po to buvo atliktas dar vienas tyrimas dėl dividendų išmokėjimo, tai yra 2014 m. birželio mėnesį vienintelė akcininkė A. L. išsimokėjo dividendus. Tačiau įmonė tuo metu buvo ne bankrutavusi, buvo veikianti, tačiau nebuvo užregistruota apskaitos registre, jose nesimatė įsiskolinimų nei kreditoriams, nei valstybės biudžetui, dėl to balansai buvo pakankamai geri, didelis pelnas, kaip ir galėjo išsimokėti. Tačiau 2015 metais paskelbus bankrotą išaiškėjo, kad vienintelis ir didžiausias kreditorius buvo Valstybinė mokesčių inspekcija. Tai yra įmonė nuo 2012 metų faktiškai nemokėjo valstybės biudžetui nei gyventojų pajamų mokesčio, nei pelno mokesčio, nei PVM mokesčio. Dėl to Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė įmonei bankrotą. Buvo nustatyta, kad faktiškai įmonė nuo 2013-12-31 nevedė apskaitos registrų, visiškai netvarkė apskaitos, nebuvo nei apskaitos dokumentų, nei apskaitos registrų, nebuvo užregistruoti įsiskolinimai kreditoriams –Valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl to kasos piniginis dokumentinis likutis esant šiai direktorei A. L. buvo virš 100 000 litų. Faktiškai bendrovė galėjo padengti įsiskolinimus Valstybės biudžetui. Todėl dabar išaiškėjo, kad dividendų negalėjo išsimokėti, nes buvo skolinga didžiausiam kreditoriui – Valstybės biudžetui.

Keičiantis materialiai atsakingiems direktoriams, privalėjo būti atliekami perdavimai – dokumentų, pinigų, materialinių vertybių, inventoriaus, ilgalaikio ir trumpalaikio turto. Turėjo būti atlikta inventorizacija. Tą turėjo atlikti du žmonės, vienas perduoda, kitas priima, tai yra būtinai pagal visas taisykles, pagal inventorizacijos, pagal kasos taisykles, tai yra materialinės vertybės. Šiuo konkrečiu atveju ateidama direktorė matė, kad jis neperdavė pinigų, tai yra sąskaitos, tai yra pinigai seife. Jei jie nesusikalba, pirmiausiai turi būti surašytas inventorizacijos aprašas, kuriame turi būtinai nurodyta, ko trūksta, yra perteklius ir trūkumas. Jei yra trūkumas, tai remiantis inventorizacijos aprašu yra užregistruojamas buhalterinės apskaitos trūkumas. Ji to neparodė, jos apklausoje buvo nurodyta, kad jie tarėsi ir susitarė, kad grąžins pinigus. Kažkokio tai grindžiančio dokumento apie trūkumą nėra ir jis nepateiktas.

Pagal kasos išlaidų orderį 2014 m. birželio 4 d. pasiėmė grynuosius pinigus, kasos išlaidų orderiu pagrindė 117 647 litų išmokėjimą. Taip pat yra atspausdintas kasos išlaidų orderis tokios sumos, kurią ji paėmė. Pagal banko išrašus matosi, kad A. L. pinigus imdavo palaipsniui, įnešdavo į kasą, tvarkingai užregistruodavo, dėl to susikaupė tiek grynųjų pinigų. Su darbuotojais buvo atsiskaitoma, bankroto iškėlimo dieną ji nebuvo skolinga darbuotojams. Vienintelė ir didžiausia kreditorė buvo Valstybinė mokesčių inspekcija. Buhalterė buvo apklausta, ji pasakė, kad ji informuodavo direktorių, kiek reikia sumokėti, kada reikia sumokėti ir kokie yra mokesčiai. Buhalterinėje apskaitoje matosi, kad 2013 m. gruodžio 31 d. buhalterė jau buvo užregistravusi įsiskolinimus Valstybės biudžetui. Buhalterė teigė, kad informuodavo. A. L. visų pirma turėjo atsiskaityti su kreditoriais su Valstybės biudžetu, tada, jei būtų likę ir turėjo galimybių ir būtų pelno, galėjo mokėti dividendus.

Kaltinamoji neigia savo kaltę, tačiau jos kaltė nekelia abejonių. Turto pasisavinimas inkriminuojamas tada, kai jis būna aiškiai neteisėtas. Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 7 dalis nurodo, kad bendrovė, per nustatytus terminus nesumokėjusi įstatymų nustatytų mokesčių, negali mokėti dividendų, metinių išmokų (tantjemų) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams ir premijų darbuotojams. Šiuo atveju kaltinamoji mano, kad ji galėjo išsimokėti dividendus. Tačiau tokia „išmoka“ sau kaip tik ir parodo, kad svetimas turtas buvo pasisavintas, tik toks veiksmas „įvilktas“ į dividendų gavimą. Kaip buvo nustatyta specialisto išvada, bendrovė buvo skolinga valstybinei mokesčių inspekcijai, bendrovė tuo metu jokios veiklos nevykdė, todėl išsimokėti dividendų kaltinamoji neturėjo jokios teisės. Tvarkiusi buhalterinę apskaitą liudytoja I. V. parodė, kad ji informavo A. L. apie pareigą sumokėti mokesčius valstybei. Pažymėtina tai, kad kaltinamoji bendrovės direktore buvo laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d. iki 2013 m. birželio 26 d., tačiau 2014 m. birželio 3 d. vienintelio akcininko (A. L.) sprendimu ji 117647 Lt dividendų sau išsimokėjo 2014 m. birželio 4 d. (b.l. 77, 80, t. 2). Banko išrašai, esantys 1 tome patvirtina, kad kaltinamoji pinigus grynaisiais iš bendrovės sąskaitos banke paimdavo palaipsniui, taigi ji iš anksto sukaupė nurodytą grynųjų pinigų sumą. Kaltinamoji paimdama iš bendrovės pinigus grynaisiais, neįnešdama į bendrovės sąskaitą šiai bendrovei priklausančių grynųjų pinigų, neteisėtai pavertė UAB „duomenys neskelbtini“ turtą savo turtu, t. y. jį pasisavino. Svetimas turtas buvo pasisavintas stambiu mastu, kaltinamoji turi atsakyti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

Praktikoje pasitaiko nusikalstamo bankroto atvejų, kai kaltininkas sąmoningai blogai valdo įmonę, pasisavina jam patikėtą ar perduotą jo žinion įmonės turtą ir taip nulemia įmonės bankrotą padarydamas didelės turtinės žalos kreditoriams. 2015 m. balandžio 20 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „duomenys neskelbtini“ buvo iškelta bankroto byla (b.l.1-2, t. 3). Šiuo atveju turto iššvaistymas tapo įmonės bankroto priežastimi ir tapo vienu iš būdų privesti įmonę prie bankroto ir padaryti didelės turtinės žalos kreditoriams. Neteisėtas dividendų išmokėjimas nulėmė bendrovės bankrotą, todėl A. L. veika kvalifikuotina pagal BK 209 straipsnį.

Kaip nustatyta specialisto išvadoje bei specialistės V. Vinksienės paaiškinimais, nei dividendų sau išmokėjimas, nei buvusio direktoriaus J. L. skola nebuvo tinkamai užregistruota buhalterinėje apskaitoje. Reikalavimą įforminti ūkines operacijas ir įvykius įtvirtina Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnis, reglamentuojantis ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimą ir registravimą. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Šį imperatyvą patvirtina ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, kuri numato, jog į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Visų pirma, kaltinamoji neįtraukė į apskaitą ir neužregistravo apskaitos registruose paskirtų dividendų (buvo išrašytas tik pirminis dokumentas - kasos išlaidų orderis). Antra, laikotarpiu nuo 2014-06-04 iki 2015-04-20 neįtraukė į apskaitą, nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose 9944,39 Eur (34336 Lt) piniginių lėšų panaudojimo. Trečia, laikotarpiu nuo 2011-08-22 iki 2015-04-20 neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė kasos išlaidų orderiais UAB „duomenys neskelbtini“ buvusio direktoriaus J. L. 90498,72 Eur (312474,31 Lt) pinigų išėmimo iš kasos ir tuo padidino 90498,72 Eur (312474,31 Lt) kasos dokumentinį likutį. Šiuo atveju kaltinamoji, kaip teigė specialistė, turėjo surašyti inventorizacijos aprašą, kuriame nurodyti, jog trūksta pinigų, o remiantis inventorizacijos aprašu būtų užregistruojamas buhalterinės apskaitos trūkumas. Finansinės operacijos nebuvo fiksuojamos buhalteriniuose dokumentuose, tai buvo padaryta tyčia.

Dėl nustatytų buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimų kaltinamajai tenka atsakomybė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija).

2016 m. sausio 29 d. BUAB „duomenys neskelbtini“ buvo pripažinta civiliniu ieškovu. Kaltinamoji A. L. pasisavindama svetimą turtą, padarė 34072,94 Eur žalą BUAB „duomenys neskelbtini“. Žalą turi atlyginti pinigines lėšas pasisavinęs asmuo – kaltinamoji A. L. (Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalis), todėl tenkinamas BUAB „duomenys neskelbtini“ civilinis ieškinys.

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajai teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė vieną sunkų nusikaltimą, kiti lengvesni nusikaltimai (apgaulinga buhalterinė apskaita, nusikalstamas bankrotas) susiję su sunkesniu nusikaltimu, todėl jai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Kita vertus, naujai įsigaliojusi BK 75 straipsnio redakcija (2015-03-19 įstatymas Nr. XII-1554, įsigaliojęs nuo 2015 m. kovo 24 d.), numato galimybę bausmės vykdymą atidėti ir asmenims, padariusiems tyčinius sunkius nusikaltimus, jeigu už juos paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Kaltinamoji anksčiau neteista, augina mažametį vaiką, todėl teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–302 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. L. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 209 straipsnyje, 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), ir nubausti:

pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams;

pagal BK 209 straipsnį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir nustatyti A. L. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant ją bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iš A. L. priteisti BUAB „duomenys neskelbtini“ – 34072,94 eurų.

UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus FNTT Klaipėdos apygardos valdyboje ( Pilies g.12A, Klaipėdoje), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti BUAB „duomenys neskelbtini“.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.