Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2013-07-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-283-303/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-07-19
Bylos Nr.
1-283-303/2013
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-02856-2012-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audronė Kartanienė
Nukentėjusysis
L. Z.
Kaltinamasis
E. R.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1–283-303/2013Teisminio proceso Nr. 1-12-1-02856-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.2.4.1.; 2.1.10.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Audronė Kartanienė

sekretoriaujant Daivai Mintautaitei,dalyvaujant prokurorei Egidijai Belevičienei,gynėjui adv. Jonui Pliugžmai,nukentėjusiajam L. Z.,kaltinamajam E. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. R., a/k (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. R., 2012-07-22, apie 14.30 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su L. Z. metu, tyčia vieną kartą dūrė peiliu pastarajam į kairįjį šoną, tuo padarydamas nukentėjusiajam kiauryminę durtinę-pjautinę pilvo sienos kairės pusės klubo-kirkšnies srities žaizdą su kraujosruva riestinės žarnos pasaite, kuri dėl kiauryminio žaizdos pobūdžio vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu, ir tokiu būdu sunkiai sutrikdė L. Z. sveikatą.

Apklaustas kaltinamuoju E. R. kaltu prisipažino ir parodė, kad nukentėjusysis L. Z. yra jo sugyventinės sūnus, su kuria jis pradėjo kartu gyventi prieš 13-14 metų. Tuo metu jos sūnui buvo 6-7 metukai. Gyvenant kartu jam teko prisidėti prie sugyventinės sūnaus išlaikymo, auginimo. Su L. Z. jis visada gerai sutardavo, tačiau kai šis paaugo, išgėręs alkoholio, tapdavo agresyvus. Maždaug prieš tris - keturis metus išgėręs alkoholio L. Z. pradėjo kelti žodinius konfliktus, du kartus konflikto metu yra jį sumušęs, išmušęs dantį. Tačiau po to, jo atsiprašydavo ir jis jam atleisdavo.

Kai sulaukė pilnametystės, L. Z. išėjo iš namų ir kartu su jais nebegyvena, bendro ūkio neveda. Pastaruoju metu L. Z. gyvena su savo drauge R. F. Retkarčiais, maždaug kartą per mėnesį, ateina pas juos į svečius, kartais jie susitinka per išeigines.

Penktadienį, prieš nagrinėjamą įvykį, jie atšventė L. Z. gimtadienį ir išsiskirstė. 2012-07-22, jis su S. Z. buvo namuose. Iš ryto, vienas nuėjo į (duomenys neskelbtini) turgų, po to užėjo į alaus barą, esantį prie turgaus, kur išgėrė bokalą alaus. Nuo išgerto alaus nesijautė girtas ar stipriai apsvaigęs. Maždaug apie 13.00 val., pas juos į svečius atėjo L. Z. su savo drauge R. F. Tuo metu jis kitame kambaryje žiūrėjo televizorių. Užėjęs į virtuvę matė, kad L. Z., R. F. ir S. Z. geria alų. Jis su pastaraisiais pasisveikino, išgėrė stiklinę alaus ir vėl nuėjo į kambarį žiūrėti televizoriaus. Iš virtuvės girdėjosi vis kylantis L. Z. kalbos tonas. Bijodamas, kad nekiltų konfliktas, jis niekam nieko nesakęs, iš buto išėjo. Norėdamas, kad visi išsiskirstytų, paskambino į bendrąjį pagalbos centrą 112 ir pranešė, kad bute konfliktuoja sūnus su motina. Kada atvažiavo pareigūnai, jis nematė, nes tuo metu jo namuose nebuvo. Kai grįžo, L. Z., R. F. ir S. Z. tebesėdėjo virtuvėje. S. Z. paklausė jo, ar tai jis iškvietė policiją. Galimai jai nieko neatsakęs, nuėjo į kambarį ir atsigulė ant lovos. Kai į kambarį užėjo nukentėjusysis, jis pusiau snaudė. Šis, artėdamas link jo, pradėjo šaukti necenzūriniais žodžiais, reikšti priekaištus, kad jis iškvietė policiją. Bijodamas būti sumuštu, jis griebė nuo stalo savo peiliuką ir nelaukdamas kol jam suduos, dūrė peiliu L. Z. į kairį šoną. Tuo metu jie stovėjo vienas priešais kitą. Dūris peiliu gavosi spontaniškai. L. Z. jam smūgių nesudavė. Pajutęs, kad skauda šoną, nukentėjusysis išbėgo iš kambario. Išsigandęs dėl to, ką padarė, iš karto, pro atidarytą balkoną, išmetė peilį. Tuo metu L. Z. sėdėjo ir laikėsi už šono, o R. F. kvietė greitąją. Kaip tik atvažiavo policija ir greitoji med. pagalba. Jį pristatė į komisariatą, o L. Z. į ligoninę. Jis L. Z. atsiprašė ir šis jam atleido. Šiuo metu jų santykiai yra geri. Savo noru atlygino Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą dėl L. Z. gydymo, labai galisi dėl padaryto.

Savo parodymus apie padaryto nusikaltimo aplinkybes kaltinamasis E. R. patikrino vietoje (b.l. 93-96).

E. R. kaltė, be jo paties parodymų, įrodyta byloje surinkta medžiaga.

Apklaustas nukentėjusiuoju L. Z. parodė, kad E. R. pažįsta nuo to laiko, kai jo motina S. Z. pradėjo kartu su juo gyventi. Jis gyveno kartu su savo motina E. R. bute, adresu (duomenys neskelbtini). Jį laikė savo patėviu ir tol, kol gyveno kartu su motina, E. R. padėjo jį motinai auginti, išlaikyti. Paskutinius keturis metus, jis gyvena atskirai, su drauge R. F., tačiau ateina padėti dažniausiai motinai atlikti kokius nors darbus. Prieš nagrinėjamą įvykį dvi dienas šventė savo gimtadienį. Su R. F. buvo atėjęs pas savo motiną ir E. R. į svečius, konfliktų nekilo. 2012-07-22, po pietų, jis su R. F. vėl nuėjo pas savo motiną ir E. R. į svečius. Matė, kad E. R. buvo išgėręs. Kadangi jis vis dar šventė gimtadienį, gėrė alkoholį. Su E. R. nesipyko, matė, kaip šis išėjo iš buto. Taip pat jis nesipyko ir su motina. Po kiek laiko, į buto duris paskambino policijos pareigūnai. E. R. tuo metu nebuvo. Kas ir dėl ko iškvietė pareigūnus nežinojo. Šie klausė motinos ar ji turi sūnui kokių pretenzijų. Motina pasakė, kad pas juos viskas gerai, niekam jokių pretenzijų neturi. Pareigūnai išvažiavo. Kai po kiek laiko į namus sugrįžo E. R., motina paklausė, ar jis iškvietė policijos pareigūnus. Ką E. R. į tai atsakė, neprisimena. Pastarasis nuėjo į savo kambarį, o jis, motina ir R. F. sėdėjo virtuvėje. Kas toliau atsitiko neprisimena, nes buvo išgėręs. Pamena tik tai, kad nuėjo išsiaiškinti dėl ko E. R. iškvietė policiją. Jokio daikto, kuriuo galėtų sužaloti E. R. nesinešė. Ką pastarasis veikė kambaryje, iš kur E. R. ištraukė peilį ir kaip jį sužalojo, neprisimena. Atsipeikėjo ligoninėje. Po įvykio kalbėjosi su E. R., šis pats nesuprato kaip viskas įvyko, jo atsiprašė, gydymosi metu padėjo jam materialiai. Po patirto sužalojimo atsigavo, sveikatos padarinų nejaučia, kaltinamajam jokių pretenzijų neturi.

Atlikus L. Z. tyrimą, nustatyta kiauryminė durtinė (galimai durtinė-pjautinė) pilvo sienos kairės pusės klubo-kirkšnies srities žaizda su kraujosruva riestinės žarnos pasaite. Žaizda galėjo būti padaryta duriančiai pjaunančių savybių peilio tipo daiktu (įrankiu). Nustatytas tik vienas kūno sužalojimas, kuris padarytas neilgai trukus prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas savęs paties žalojimui nebūdingas, nors sužalota kūno sritis sava ranka lengvai pasiekiama. Sužalojimas būdingas smūgiui iš šalies. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu (smūgiu), nes žaizda tik viena ir joje kartotino traumavimo požymių nekonstatuota. L. Z. padarytas sunkaus masto sveikatos sutrikdymas, nes dėl kiauryminio žaizdos pobūdžio, sužalojimas atitinka Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9. punktą ( b.l. 31-32).

Apklausta liudytoja S. Z. parodė, kad 2012-07-20 buvo jos sūnaus L. Z. gimtadienis. Jis su R. F. buvo atėjęs pas juos į svečius, pasėdėjo. 2012-07-22, sūnus su R. atėjo vėl, atsinešė alaus. E. R. išgėrė vieną stiklinę alaus ir išėjo į kambarį. Virtuvėje liko ji, sūnus ir R. ir gerdami alų, garsiai kalbėjosi. E. R. matomai tai suprato kaip tarp jų kilusį barnį. Kai jis išėjo iš buto, pasigirdo į duris skambutis. Atvykę pareigūnai paklausė, kas atsitiko. Pasakius, kad viskas tvarkoje, pareigūnai išėjo. Kai po kurio laiko į butą sugrįžo E. R., ji paklausė, kodėl šis iškvietė policiją. Pastarasis nieko nepaaiškinęs nuėjo į savo kambarį. Jie trise toliau sėdėjo virtuvėje. Kai L. nuėjo į kitą kambarį, ji su R. pagalvojo, kad jis kiek pamiegos. Tačiau šis staiga atbėgo laikydamasis už šono. Pamačiusi kraują, R. iškvietė greitosios pagalbos medikus. Šie, iki atvyks, liepė žaizdą prispausti švariu rankšluosčiu. Jos taip ir padarė. Po to, atvyko policijos pareigūnai, atvažiavo greitoji. R. su L. išvyko į ligoninę, o E. išsivežė pareigūnai. Teigia, kad ji paties sužalojimo momento nematė, kadangi tuo metu nebuvo kambaryje.

Apklausta liudytoja R. F. parodė, kad ji su L. Z. artimiau bendrauja maždaug 6 metus ir jau tris - keturis metus kartu gyvena, veda bendrą ūkį. Iki tol, nukentėjusysis su savo motina S. Z. gyveno kartu su šios sugyventiniu E. R., bute adresu (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko, kai ji pradėjo bendrauti su L. Z., pažįsta ir jo šeimą. Dažnai ateina pas L. Z. motiną į svečius.

Ji nežino kokie L. Z. ir E. R. tarpusavio santykiai, tačiau kiek teko matyti, jie sutardavo gerai.

2012-07-22, po L. Z. gimtadienio šventimo būdami pagiringi, išgėrė po porą alaus skardinių. Maždaug apie 13.00 val., ji su L. Z. pasiėmė apie 4 skardines alaus ir nuėjo pas S. Z. į svečius. Namuose buvo S. Z. ir E. R. Pagal E. R. išvaizdą ir kalbą suprato, kad jis yra išgėręs. Pastarasis buvo nepatenkintas, kad jie atėjo į svečius. Ji, L. Z. ir pastarojo motina sėdėjo virtuvėje, o E. R. daugiau buvo savo kambaryje. Kiek ji matė, E. R. su jais išgėrė tik stiklinę alaus. Gal jie per garsiai kalbėjosi, nes į virtuvę atėjęs E. R. paklausė, kas vyksta, ko jie atėjo į svetimus namus, kad reikia skambinti į policiją, išvaryti juos iš namų ir dar nerišliai kažką pasakė. Ji matė, kaip pastarasis išėjo iš buto. Po kiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai. Kadangi ji visą laiką sėdėjo virtuvėje, todėl nežino, ar kai atvažiavo pareigūnai E. R. buvo namuose, ar ne. Pareigūnai buvo užėję į virtuvę ir S. Z. klausė, ar viskas tvarkoje. Jai atsakius, kad viskas tvarkoje, niekas nekonfliktuoja ir nesupranta, dėl ko kas iškvietė pareigūnus, pastarieji išvažiavo. Jie dar sėdėjo virtuvėje, kai po kiek laiko į namus grįžo E. R.. L. Z. pakeltu tonu paklausė, kas taip daro, ar čia alkoholikų butas, ką kaimynai galvos, kad kviečiami pareigūnai. Į tai E. R. atsakė „tai ko čia einat, neikit ir nereikės kviesti pareigūnų“. Kai L. Z. atsakė, kad ateina pas motiną į svečius, o ne pas jį, E. R. nuėjo į savo kambarį ir atsigulė ant lovos. L. Z. pasėdėjęs pora minučių virtuvėje, nuėjo pas E. R. į kambarį. Ji suprato, kad šis tiesiog nori pasikalbėti. Ggirdėjo, kaip L. Z. pakeltu tonu pradėjo sakyti E. R. „ ką čia darai, kam to reikėjo, ar dėl to reikia pyktis“. E. R. balso ji negirdėjo. Nuėjusi pas E. R. į kambarį, matė kad šis guli ant lovos arčiau stalo, o L. Z. stovi prie jo, šalia stalo. L. Z. tiesiog stovėjo ir kalbėjosi, pagal jų pozą nesimatė, kad kas nors ruošiasi suduoti smūgį. Pamačiusi, kad viskas tvarkoj, grįžo į virtuvę. Vos po keleto minučių išgirdo kaip L. Z. ištarė :„Au“. Ji dar pagalvojo „na ne, jau susimušė“. Eidama į kambarį žiūrėti, kas vyksta, pamatė, koridoriumi einantį L. Z., kuris rankomis laikėsi už kairiojo šono. Jai pasakė „man dūrė“. Nesupratusi kas atsitiko, ji pakėlė marškinius, atsegė džinsų diržą ir pamatė durtinę žaizdą, kuri kraujavo. Tuomet iš karto iškvietė greitąją med. pagalbą. Matė, kad buvo atėjęs E. R., pastebėjo, kad jis pats buvo išsigandęs.

Įvykio vietos - buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, tyrimui reikšmingų duomenų, nerasta (b.l. 10-14).

Apklaustas liudytoju P. L. parodė, kad 2012-07-22, iš Vilniaus aps. Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), buto neprisimena, (duomenys neskelbtini), sūnus sumušė motiną. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko kaltinamasis ir paaiškino, jog sugyventinės sūnus sumušė motiną. E. R. akivaizdžiai buvo neblaivus. Užėjus į butą, smurto žymių ant S. Z. atvirų kūno dalių nepastebėjo, be to, ir pati moteris neigė, kad ją mušė sūnus. Tą patį patvirtino ir bute buvusi R. F. Užėjęs į kambarį matė, kad L. Z. guli ant lovos tarsi miegodamas. Nenustačius smurto žymių, budėtojas liepė surašyti tarnybinį pranešimą dėl melagingo iškvietimo. Atvykus į Vilniaus m. 1 PK rašyti tarnybinio pranešimo, vėl buvo gautas pakartoninis kvietimas tuo pačiu adresu, nurodant, kad peiliu sužalotas vaikinas. Kai jie atvyko, buvo GPS brigada, kuri L. Z. gabeno į Lazdynų ligoninę. Jam buvo nustatyta durtinė pilvo žaizda. Jie sulaikė E. R. Pastarasis aiškino, kad vaikiną jis sužalojo peiliu, gindamasis. Peilis nebuvo rastas. Pasak kaltinamojo, jis peilį išmetė pro balkono langą.

Apklaustas liudytoju T. B. parodė, kad 2012-07-22, apie 14.31 val., pagal iškvietimą buvo nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini), dėl vyro pjautinio - durtinio sužalojimo. Atvyko vienu metu su policijos pareigūnais. Buto virtuvėje jų laukė į apatinę pilvo sritį sužalotas vyras. Tai buvo L. Z. Jis buvo sąmoningas, orientuotas, išgėręs. Paklausus kas jį sužalojo, atsakė, kad patėvis. Šis tuo metu taipogi buvo bute. Diagnozavęs durtinę žaizdą kairėje klubinėje srityje, girtumą, suteikė pagalbą ir išvežė į Vilniaus universitetinę ligoninę.

Taigi iš surinktų, ištirtų ir aukščiau išdėstytų įrodymų daroma išvada, kad kaltinamasis E. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2012-07-22, apie 14.30 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su L. Z. metu, tyčia vieną kartą dūrė peiliu pastarajam į kairįjį šoną, padarydamas jam kiauryminę durtinę-pjautinę pilvo sienos kairės pusės klubo-kirkšnies srities žaizdą su kraujosruva riestinės žarnos pasaite, kuri dėl kiauryminio žaizdos pobūdžio vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu, ir tokiu būdu, sunkiai sutrikdė L. Z. sveikatą.

Šios aplinkybės nustatytos, ne tik iš kaltinamojo E. R. parodymų, kurie buvo patikrinti vietoje, bet ir kitų, jo kaltę, vienu ar kitu aspektu, patvirtinančių įrodymų: nukentėjusiojo L. Z., liudytojų S. Z. ir R. F. parodymų, iš kurių matyti, kad L. Z. nuėjus į kaltinamojo kambarį, kaip nustatyta bylos medžiaga, aiškintis su E. R. dėl ko šis į namus iškvietė policiją, po L. Z. sukelto triukšmo, pastarasis iš kambario išėjo jau sužalotas; liudytojų T. B. ir P. L. parodymų, pasak kurių, šie, pagal iškvietimą atvykę į įvykio vietą, rado į apatinę pilvo sritį sužalotą L. Z., kuris buvo išvežtas į Vilniaus universitetinę ligoninę bei jį sužalojusį, ką ir pats prisipažino, E. R., kuris tuo pat po įvykio ir buvo sulaikytas; specialisto išvados, kurioje konstatuotas nukentėjusiajam padarytas sužalojimo sunkumas, jo lokalizacija bei mechanizmas, kas visete objektyviai patvirtina nukentėjusiojo L. Z. padaryto sunkaus sužalojimo mechanizmą bei šio sužalojimo padarymo aplinkybes.

Tačiau sprendžiant iš bylos duomenų, kaltinamajam E. R. negali būti inkriminuotas jo veiką kvalifikuojantis požymis, t.y. tai, kad jis sunkiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinės sūnų L. Z. BK 248 straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba, asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystės), sutuoktinio tėvai. Šeimos narių sąrašas komentuojamame straipsnyje yra baigtinis. Tuo tarpu nukentėjusysis L. Z., kaip kaltinamojo sugyventinės sūnus, nebūdamas įvaikiu, į šeimos narių savoką, nepatenka. Įvaikiais, šio straipsnio prasme, gali būti laikomi asmenys, jei buvo atlikta įvaikinimo procedūra pagal Civilinio kodekso trečiosios knygos V dalies nuostatas ar įvaikinimas atliktas pagal iki naujojo Civilinio kodekso įsigaliojimo buvusią tvarką.

Dėl pasakyto, kaltinamojo E. R. veikos kvalifikacija iš BK 135 straipnsio 2 dalies 3 punkto turi būti perkvalifikuota į BK 135 straipnsio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant kaltinamajam E. R. bausmę atsižvelgiama, kad jis iki nagrinėjamo įvykio nebuvo teistas, nors sulaukęs brandaus – 60 metų amžiaus, nebuvo baustas ir administracine tvarka, dirba, kur charakterizuojamas teigiamai, į narkologinę įskaitą neįrašytas, psichiatrijos ligoninėje negydytas. Tačiau įvertinama ir tai, kad E. R. padarė nusikalstamą veiką asmens sveikatai, kuri pagal įstatymą priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai.

E. R. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo ir paties nukentėjusiojo provokuojantis elgesys bei, kad pastarasis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 2, 3, 6 p. p.).

E. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – jam buvo nustatytas 3.11 promilių alkoholinis apsvaigimas (1 t. b.l. 76), kuris be jokių abejonių turėjo įtakos šios veikos padarymui - neleido pastarajam adekvačiai reaguoti į situaciją, o tuo pačiu ir jos išvengti (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Ir nors aukščiau aptartos aplinkybes nesudaro teisinio pagrindo E. R. taikyti BK 62 straipsnį ir skirti švelnesnę negu įstatymas numato bausmę, tačiau leidžia svarstyti klausimą dėl kito baudžiamojo įstatymo, numatančio švelnesnės bausmės skyrimą, taikymo (BK 54 straipsnio 3 dalis).

BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo (šiuo atveju – sunkaus sveikatos sutrikdymo) pavojingumas, atsižvelgiant į padarytos veikos vietą, laiką, būdą, motyvus, panaudoto fizinio smurto intensyvumą yra žymiai mažesnis, negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Teismo nuomone, šioje byloje yra nustatytos aplinkybės, apibūdinančios ir nusikalstamos veikos pavojingumą, ir tą veiką padariusio E. R. asmenybę, kurios gali būti laikomos išimtinėmis ir kurios rodo, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Pažymėtina tai, kad sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam L. Z. kaltinamasis padarė vieninteliu smūgiu peiliu. Tai rodo, kad jo panaudotas smurtas nebuvo intensyvus. Be to, kaip nustatyta bylos medžiaga, šis smurtas buvo panaudotas po L. Z. išprovokuotos situacijos, kurios kaltinamasis dėl buvusio sunkaus girtumo, negalėjo adekvačiai įvertinti ir pernelyg išsigando.

Vertinant padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, atkreipiamas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis pasveiko ir dėl padaryto sužalojimo, kaip teigia pats, jokių liekamųjų sveikatos reiškinių nejaučia. Svarbi aplinkybė ir nukentėjusiojo L. Z. išsakyta pozicija, sprendžiant iš kurios, jis kaltinamajam visiškai atleido, jie susitaikė ir bendrauja toliau, prašė teismo E. R. griežtai nebausti, pažymėdamas, kad tai kas atsitiko jiems abiems yra didelė pamoka.

Tuo tarpu byloje esantys kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, kaip jau aukščiau minėta, yra išimtinai teigiami ir leidžia daryti išvadą, kad E. R. padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio bei kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Visos aukščiau aptartos aplinkybės, nors ir nepašalina kaltinamojo padarytos veikos pavojingumo, nesumažina jo kaltės, tačiau leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant E. R. švelnesnę, negu numatyta BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje, rūšies bausmę - laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis).

Civilinio ieškovo - Vilniaus teritoritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl 2097,34 lt atlyginimo už nukentėjusiajam L. Z. teiktas gydymo paslaugas, atmestinas, kadangi, sprendžiant iš byloje esančių dokumentų, kaltinamasis E. R. 2013-04-19 mokėjimo nurodymu Nr. 1, šią žalą civiliniam ieškovui atlygino savo noru (b.l. 39-42, 87-88).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-305, 307-308 straipsniais,

nusprendė:

E. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteisti jį laisvės apribojimu dvejiems metams, uždraudžiant jam vienerius metus lankytis kavinėse, restoranuose ir baruose.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką išbūtą suėmime nuo 2012-07-22 iki 2012-07-23.

Bausmės atlikimo pradžią E. R. skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštą civilinį ieškinį dėl 2097,34 lt atlyginimo, atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Audronė KartanienėNuorašas tikras:Teisėja Audronė Kartanienė