Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, VĮ Turto bankui, V. L. ir V. L. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Posėdžio metu pareiškėjas prašymą palaikė ir paaiškino, kad jo tėvai V. L. ir A. L. nuo 1963 metų gyveno atskirai, jų santuoka teismo sprendimu nutraukta (duomenys neskelbtini) metais, ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) metais. Pareiškėjo mama V. L. 1990 metais iš savo asmeninių lėšų nusipirko minėtus pastatus ir iki pat mirties buvo įsitikinusi, kad tai jos asmeninis turtas. Pareiškėjo tėvas A. L. paliko šeimą ir išėjo gyventi pas kitą moterį, šeimos nelankė, nupirktame name niekada negyveno, prie jo pirkimo neprisidėjo.

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai. Atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo tėvai V. L. ir A. L. susituokė(duomenys neskelbtini), Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-533-04/2000 santuoka nutraukta(duomenys neskelbtini), ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini)(6, 7-8 b. l.). 1990-06-27 pareiškėjo mama V. L. įsigijo gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini)(12-13 b. l.). V. L. mirė (duomenys neskelbtini)(9 b. l.). Mirus V. L., pareiškėjas pagal 2001-09-18 sudarytą testamentą paveldėjo palikėjai nuosavybės teise įregistruotus žemės sklypą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). 2011-01-06 notarė išdavė pareiškėjui liudijimą apie palikimo priėmimą (10-11 b. l.).

Pareiškėjas teigia, kad minėtas iki santuokos nutraukimo įgytas nekilnojamasis turtas turi būti pripažintas asmenine jo mamos V. L. nuosavybe. Tai reiškia, kad pareiškėjas R. L., V. L. įpėdinis pagal testamentą, siekia nuginčyti santuokoje įgyto turto režimą, kuris nulemia jo teisinį santykį su įgyjamu turtu, ir teisiškai individualizuoti palikėjai V. L. priklausantį turtą. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų pareiškimo reikalavimams nepareiškė.

Įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad sutuoktiniai gali turėti ne tik bendro, bet ir asmeninio turto. Nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl turto, įgyto galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (SŠK). Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį civilinio kodekso normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki CK įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir SŠK 21 straipsnio 1, 3 dalyse. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sutuoktinis, kuris mano, kad santuokos metu įgytas turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.

Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad taikydami naujojo Civilinio kodekso normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje M. M. v. V. C. ir kt., bylos Nr. 3K-3-280/2008).

Todėl sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė) pirmiausia būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras), jei už vieno sutuoktinio lėšas – kokia buvo jo valia įsigyjant turtą (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Pareiškėjas pareiškime nurodė ir posėdžio metu paaiškino, kad jo tėvas A. L. išėjo gyventi pas kitą moterį ir šeimą paliko 1963 metus, mama V. L. viena augino ir auklėjo vaikus, dirbo kolūkio fermoje, augino gyvulius ir už gautus pinigus įgijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo paaiškinimus patvirtina ir 2000-11-29 Kelmės rajono apylinkės sprendimo motyvai civilinėje byloje Nr. 2-533-04/2000. Nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo, teismas nustatė, kad V. L. ir A. L. kartu negyveno nuo 1963 metų, A. L. paliko šeimą. Posėdžio metu pareiškėjas taip pat nurodė, kad A. L. ryšių su šeima nepalaikė, mama V. L. viena augino ir auklėjo vaikus, gyvenamąjį namą su priklausiniais jo mama įsigijo iš savo asmeninių lėšų. Tai teismo posėdžio metu patvirtino suinteresuoti asmenys V. L. ir V. L.. Teismui pateiktoje 1990-06-27 pastatų pardavimo-pirkimo sutartyje nurodoma, kad turtą perka ir pinigus turi sumokėti pirkėja V. L., išvardintas turtas, kuris perduodamas pirkėjos naudojimuisi (12-13 b. l.).

LR CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti faktą patvirtinančius dokumentus.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir remdamasis nurodyti teisiniu reglamentavimu, teismas konstatuoja, kad nekilnojamąjį turtą V. L. įgijo iš asmeninių lėšų, turtas viešame registre įregistruotas jos vardu, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad A. L. būtų aktyviai dalyvavęs valdant turtą ar būtų naudojęsis turtu, todėl pareiškėjo reikalavimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu bei tenkintinas, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (LR CPK 444 str. 2 d. 5 p.).

Šio fakto nustatymas reikalingas pareiškėjo paveldėjimo teisės įgyvendinimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 442 str. 1 d. 1 p., 443 str., 444 str. 2 d. 5 p., 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi 2010-11-22, iš asmeninių lėšų 1990-06-27 pirkimo-pardavimo sutartimi iš (duomenys neskelbtini) kolūkio įgijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir asmeninės nuosavybės teise valdė šiuos pastatus iki mirties.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.