Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Raminta Liubinienė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „B2 Impact“ prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolė Reda Stašenienė, D. K., R. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „B2 Impact“ (toliau – ir pareiškėja, išieškotoja) pareiškimu prašo teismo nustatyti, kad skolininkei D. K. (toliau – ir skolininkė) priklauso ½ dalis sutuoktinio R. K. turto (sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis ir jam prilyginamos pajamos, t. y. ½ nuo 10 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, neviršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo (toliau – ir MMA), ½ 30 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, viršijančios vieną MMA, tačiau neviršijančios dviejų MMA dydžių, ir ½ 50 proc. nuo darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, viršijančios dviejų MMA dydžius, iki pilno atsiskaitymo, 33 167,51 Eur ribose, leidžiant daryti išskaitas esant kitų antstolių patvarkymams iki pilno atsiskaitymo) (registracijos Nr. DOK-117728).

Antstolė pateikė teismui vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (registracijos Nr. DOK-133001).

Byla dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 straipsnyje, kuriame numatyta, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, jog antstolės Redos Stašienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-2779-845/2025 dėl 1 443,54 Eur negrąžinto kredito, 408,49 Eur palūkanų, 922,33 negautų pajamų, 5 proc. metinių procesinių palūkanų, 62,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės išieškotojos naudai. Antstolė 2025 m. gegužės 28 d. priėmė patvarkymą dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, arešto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolė įpareigojo sustabdyti ½ piniginių lėšų išmokėjimą R. K., t. y. ½ nuo 10 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, neviršijančios MMA, 30 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, viršijančios vieną MMA, tačiau neviršijančios dviejų MMA dydžių, ir 50 proc. nuo darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, viršijančios dviejų MMA dydžius, iki pilno atsiskaitymo, 33 167,51 Eur ribose, leidžiant daryti išskaitas esant kitų antstolių patvarkymams. Taip pat minėtu patvarkymu antstolė areštavo lėšas (darbo užmokesčio dalį) saugoti darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje iki teismo nutarties, dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, įsiteisėjimo, arba atskiro antstolio patvarkymo. Antstolė 2025 m. gegužės 28 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė skolininkei per 20 dienų nuo siūlymo surašymo dienos pateikti antstolei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Antstolė 2025 m. birželio 18 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įpareigojo sustabdyti ½ piniginių lėšų išmokėjimą R. K. ir areštavo lėšas (darbo užmokesčio dalį) saugoti darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje iki teismo nutarties, dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, įsiteisėjimo, arba atskiro antstolio patvarkymo. Antstolė 2025 m. rugsėjo 10 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įpareigojo sustabdyti ½ piniginių lėšų išmokėjimą R. K. ir areštavo lėšas (darbo užmokesčio dalį) saugoti darbovietės mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje iki teismo nutarties, dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, įsiteisėjimo, arba atskiro antstolio patvarkymo. Kadangi per nustatytą terminą sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu pateiktas nebuvo, antstolė 2025 m. rugsėjo 10 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininkės turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, nustatymo. Išieškotoja, nepraleisdama nustatyto termino, kreipėsi su prašymu į teismą.

CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. CPK 667 straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Išieškotojo reikalavimu teismas nutartimi nustato skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 667 straipsnio 2, 4 dalys). Nagrinėjamu atveju skolininkė nepateikė antstolei susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininkės ir kito bendraturčio susitarimu, todėl skolininkės turto dalis nustatytina teismo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininkės turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

Nustatyta, kad santuoka tarp D. K. ir R. K. sudaryta (duomenys neskelbtini). Skolininkės ir jos sutuoktinio sudarytų vedybinių ar povedybinių sutarčių nėra, duomenų apie santuokos nutraukimą taip pat nėra, turto padalijimo faktų nebuvo nustatyta. Skolininkė nuo (duomenys neskelbtini) yra asmuo, auginantis vaiką, iš VSDFV gauna išmokas, nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neturi, nuo 2025 m. kovo 20 d. nuomojasi butą, adresu (duomenys neskelbtini). Skolininkės sutuoktinis R. K. nuo 2025 m. gegužės 23 d. iki 2025 m. birželio 3 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2025 m. birželio 11 d. iki 2025 m. rugsėjo 15 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2025 m. rugsėjo 2 d. iki 2025 m. spalio 13 d. dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“, nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neturi.

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta dar viena prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Byloje duomenų, kad po santuokos sudarymo suinteresuotų asmenų teisinis turto režimas būtų nustatytas pagal CK 3.101–3.108 straipsnių nuostatas, nėra. Taip pat nėra duomenų, kad santuoka yra nutraukta ar nustatyta separacija, todėl konstatuojama, jog skolininkės ir jos sutuoktinio po santuokos sudarymo įgytas turtas, gautos pajamos yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Nesant galimybės per protingą terminą išieškoti skolos iš skolininkės turto ir pajamų, atsižvelgiant į CK 3.88 straipsnio 1–2 dalies, 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatas bei į tai, kad byloje nėra ginčijama įstatymo nustatyta prezumpcija dėl sutuoktinių bendro turto dalių, pareiškimas šioje dalyje tenkinamas ir nustatoma, kad skolininkės sutuoktinio R. K. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir ½ dalis šių pajamų priklauso skolininkei (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis sutuoktiniai santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą nėra pasidalinę arba kitaip nustatę jo teisinį režimą. Pareiškėjos prašymas teismui pateiktas sutuoktiniams esant santuokoje, todėl konstatuotina, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį.

Nesant galimybės išieškoti skolos iš skolininkės pajamų, atsižvelgiant į CK 3.88 straipsnio 1–2 dalies, 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatas bei į tai, kad byloje nėra ginčijamos įstatymo nustatytos prezumpcijos dėl sutuoktinių bendro turto teisinio statuso bei lygių dalių principo, pareiškimas tenkinamas ir nustatoma, kad skolininkei bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu R. K., priklauso ½ dalis nuo 10 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, neviršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo, 30 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, viršijančios vieną minimalų mėnesinį atlyginimą, tačiau neviršijančios dviejų minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžių, ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, viršijančios dviejų minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžius, iki pilno atsiskaitymo, 33 167,51 Eur ribose, leidžiant daryti išskaitas esant kitų antstolių patvarkymams iki pilno atsiskaitymo (CPK 667 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma (4,91 Eur) yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8,00 Eur) (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 667 straipsniais,

nutaria:

tenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „B2 Impact“ pareiškimą.

Nustatyti, kad skolininkei D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklauso ½ dalis nuo 10 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, neviršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo, 30 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, viršijančios vieną minimalų mėnesinį atlyginimą, tačiau neviršijančios dviejų minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžių, ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, viršijančios dviejų minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžius, iki pilno atsiskaitymo, 33 167,51 Eur ribose, leidžiant daryti išskaitas esant kitų antstolių patvarkymams iki pilno atsiskaitymo.

Nutarties nuorašą siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei Redai Stašenienei vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.