- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-24
- Bylos Nr.
- 1S-436-923/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00039-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Darius Kantaravičius, Lina Lesinskienė, Judita Sungailaitė
- Nuteistasis
- E. P.
- Kategorijos
- 2.5.14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Juditos Sungailaitės,
nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. P. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2022 m. liepos 18 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo E. P. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 81/04-717 netaikyti nuteistajam E. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. P. (toliau – E. P.) Jungtinės Karalystės Lutono Karūnos Teismo 2018 m. liepos 18 d. nuosprendžiu nuteistas už sąmokslą įvykdyti sukčiavimą, pateikiant klaidingą informaciją, pagal Jungtinės Karalystės 1977 m. Baudžiamosios teisės įstatymo 1(1) straipsnį; susitarimo sudarymą (10 veikų), pagal Jungtinės Karalystės 2002 m. Nusikalstamu būdu įgytų pajamų įstatymo 328 straipsnį; turto įsigijimą nusikalstamu būdu pagal Jungtinės Karalystės 2002 m. Nusikalstamu būdu įgytų pajamų įstatymo 329(1) straipsnį; nusikalstamo turto išvežimą iš Anglijos ir Velso pagal 2002 m. Nusikalstamu būdu įgyto pajamų įstatymo 327(1)(e) straipsnį; daikto laikymą siekiant panaudoti vykdant sukčiavimą pagal 2006 m. Sukčiavimo įstatymo 6(1) straipsnį. Šiuo nuosprendžiu E. P. paskirta 11 (vienuolikos) metų 9 (devynių) mėnesių (iš viso 4298 dienų) laisvės atėmimo bausmė.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartimi pripažintas Jungtinės Karalystės Lutono karūnos teismo 2018 m. liepos 18 d. nuosprendis, nutariant jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. E. P. Jungtinės Karalystės Lutono karūnos teismo 2018 m. liepos 18 d. nuosprendžiu paskirta 11 (vienuolikos) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje (11 veikų) numatytomis bausmėmis ir BK 189 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) numatyta bausme ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, suderintos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir E. P. nustatyta galutinė subendrinta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartimi (pakeistos Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartimi) E. P. paskirtos galutinės subendrintos 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmės pridėta visa Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo 2018 m. lapkričio 26 d. baudžiamuoju įsakymu E. P. paskirta 10 (dešimties) parų arešto bausmė, kuri vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 2 dalimi, pakeista į 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę, E. P. paskiriant galutinę subendrintą 8 (aštuonerių) metų ir 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmė.
4. Bausmės pradžia – 2018 m. gruodžio 13 d., pabaiga – 2025 m. lapkričio 18 d.
Žemesnės instancijos teismas
5. Komisijos 2022 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. 81/04-717 nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistojo E. P. atžvilgiu.
6. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis E. P. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui. Tačiau, Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. liepos 18 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė, Komisijos 2022 m. birželio 16 d. nutarimą palikdamas nepakeistą.
Šalies argumentai
7. Skunde apygardos teismui nuteistasis E. P. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. liepos 18 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
7.1. Nuteistojo teigimu, laisvės atėmimo bausmę vertinamu atveju jis atlieka ne už agresyvius veiksmus, bet už sukčiavimą, todėl nesuprantamas tiek Komisijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo motyvas, jog E. P. būnant neblaiviu, išryškėja jo agresyvus elgesys. Pasak nuteistojo, šis faktas nagrinėjamu atveju jokios reikšmės neturi. Juo labiau, kad jokios socialinės reabilitacijos priemonės, siekiant sumažinti nuteistojo agresyvų elgesį, pasak E. P., jam skirtos nebuvo. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad savo finansinių įsiskolinimų nuteistasis nedengia, tačiau su tokiu apylinkės teismo motyvu E. P. nesutinka. Jo teigimu, kiekvieną mėnesį nuo jo sąskaitos yra nuskaičiuojama 20 procentų suma antstoliams. Be to, jo mama geranoriškai už jį moka jo skolas, kiekvieną mėnesį antstoliams pervesdama po 30 eurų.
7.2. Skunde pabrėžiama, kad E. P. turi net kelias specialybes, išėjęs į laisvę jis bus priimtas į darbą, ką patvirtina jo pateikta pažyma. Šios aplinkybės turėjo būti vertinamos kaip jo galimą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantis veiksnys, tačiau į jas nei Komisija, nei pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio. Be to, laisvėje nuteistasis turės nuolatinę gyvenamąją vietą, turi du nepilnamečius vaikus, kuriems reikia jo pagalbos. Kol jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pagalbą jiems teikia E. P. motina. Nuteistasis pažymi ir tai, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, ji nuolat mažėja, nes jis nuosekliai vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Be to, galiojančių drausminių nuobaudų šiuo metu nuteistasis neturi, pataisos įstaigoje buvo skatintas kelis kartus, lanko įvairias pataisos programas. Nors tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas sprendė, kad E. P. praeityje teistas 6 kartus, tačiau vieną nusikalstamą veiką jis yra padaręs kiek daugiau nei prieš penkiolika metų, todėl vertinti jį, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. P. skundas atmetamas.
8. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skundo bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, susipažinusi su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Jo nesudaro ir nuteistojo skundo argumentai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi E. P., savaime nereiškia, kad Komisijos nutarimas ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėti ir kad nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu.
9. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, jis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą.
10. E. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kai jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl teigti, kad jo atlikta bausmės dalis vis dar yra per maža, pagrindo nėra. Ir vis tik, net ir atlikus privalomą laisvės atėmimo bausmės dalį, nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra galimas, bet ne privalomas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, laisvėje E. P. turės darbą bei nuolatinę gyvenamąją vietą. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už gerą elgesį buvo skatintas vieną kartą, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos priemonėse, tokiais savo veiksmais nuosekliai mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šių duomenų visuma patvirtina, kad pataisos įstaigoje nuteistasis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį teigiama linkme, tačiau, priešingai nei savo skunde teigia nuteistasis, vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka.
11. Bylos duomenimis, šis teistumas E. P. nėra pirmasis. Praeityje jis jau buvo teistas ne kartą ir nors laisvės atėmimo bausmę šiuo metu jis atlieka pirmą kartą, tačiau, akivaizdu, kad ankstesniais nuosprendžiais jam skirtos švelnesnio pobūdžio bausmės jokios teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, išlaikyti tinkamo savo elgesio ilgesnį laikotarpį E. P. nesugebėjo ir vėl nusikalto, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad nuteistojo padaryti nusikaltimai, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Nors Komisijos nutarime teigiama, kad E. P. praeityje buvo teistas 6 kartus, tačiau šis rašymo apsirikimas buvo ištaisytas skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, todėl sutikti su nuteistojo skundo teiginiais, kad jo teistumų skaičius buvo nustatytas klaidingai, nėra pagrindo. Be to, nors vienas iš jo teistumų siejamas su kiek daugiau nei prieš 15 metų padaryta nusikalstama veika, dėl ko, nuteistojo teigimu, jis neturėtų būti vertinamas, tačiau su tokia nuteistojo pozicija nesutiktina. Įvertinus tai, kad asmuo nuosekliai nuo to laiko pažeidinėjo Lietuvos Respublikos įstatymus, ši aplinkybė, kaip charakterizuojanti nuteistąjį, neturėtų būti sumenkinama.
12. Aptartų aplinkybių kontekste svarbu ir tai, kad E. P. daromi nusikaltimai savo pobūdžiu sunkėja. Be to, įvertintina ir tai, kad net ir šioje bausmės vykdymo stadijoje E. P. savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta tik iš dalies, teigia, kad ne visuose epizoduose jis dalyvavo, kas rodo, jog net ir šiuo metu asmuo yra linkęs minimalizuoti savo kaltę, iš ko spręstina, jog nuteistasis iki šiol kritiškai nevertina savo neteisėto elgesio, juo sukeltų pasekmių, todėl manyti, jog šioje bausmės vykdymo stadijoje asmuo jau yra pasirengęs išeiti į laisvę ir ten savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, nėra pagrindo. Juo labiau, jog remiantis Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotais duomenimis, E. P. nuteisto asmens priežiūrą vertina dviprasmiškai – supranta, kad buvimas visuomenės nariu reiškia turėti teises ir atsakomybę, tačiau, sprendžiant iš jo buvusių teistumų, akivaizdu, kad jam sunkiai sekasi koreguoti savo elgesį.
13. Atsakant į nuteistojo skundo motyvus, atkreiptinas jo dėmesys, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, jos padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytą nusikalstamą veiką bei ankstesni nuteistojo teistumai. Be to, būtina įvertinti ir BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, kuris pasireiškia visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgiant į išdėstytą, E. P. skundo motyvai, kad pirmosios instancijos teismas bei Komisija nepagrįstai vertino jo buvusius teistumus, jo padarytų nusikalstamų veikos pobūdį bei pavojingumą, atmestini kaip nepagrįsti.
14. Netenkinant nuteistojo skundo įvertintina, kad jo elgesio korekcija net ir pataisos įstaigoje nebuvo nuosekli. Nors už gerą elgesį per visą bausmės vykdymo laiką E. P. buvo paskatintas vieną kartą, tačiau jis taip pat vieną kartą nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos – vartojo alkoholį, dėl ko buvo baustas drausmine nuobauda. Šioje vietoje būtina pažymėti ir tai, kad nors nusikalstamas veikas, už kurių padarymą E. P. šiuo metu atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, padarė nebūdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau atsižvelgiant į tai, kad praeityje jo buvęs neteisėtas elgesys neretai buvo įtakojamas būtent alkoholio vartojimo (vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, smurtavo savo šeimos nario atžvilgiu taip pat apsvaigęs nuo alkoholio), įvertinus ir tai, kad pavartojęs alkoholio asmuo tampa agresyvus, ignoruoti pataisos įstaigoje pasireiškusį neteisėtą nuteistojo elgesį, vėlgi susijusį su alkoholio vartojimu, priešingai nei savo skunde teigia nuteistasis, nėra pagrindo. Neabejotina, kad nuteistojo alkoholio vartojimo problemos, kurių E. P. iki šiol nepripažįsta, gali tapti vienu iš faktorių, skatinančių jo neteisėtą elgesį jam būnant laisvėje, todėl šios probleminės srities korekcija yra būtina asmeniui vis dar atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. Juo labiau, kad šis faktorius ir Socialinio tyrimo išvados duomenimis priskiriamas prie dinaminių (t. y. keistinų) nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį galinčių paskatinti kriminogeninių rizikos veiksnių.
15. Tuo tarpu įvertinus tai, kad E. P. net ir būdamas struktūrizuotoje aplinkoje nesugebėjo tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog jis nepakankamai geba laikytis įstatymų normų bei gerbti kitų visuomenės narių teises. Neteisėtas asmens elgesys pataisos įstaigoje, nepaisant to, jog E. P. paskirta drausminė nuobauda šiuo metu negalioja, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti nuoseklią ir vien tik teigiamą E. P. elgesio korekciją, kuri būtina sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.
16. Konstatuojant šią išvadą, akcentuotinos ir E. P. mąstymo bei elgesio problemos. Kaip nustatyta Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis pirmumą yra linkęs teikti veiksmui, bet ne pasekmėms, paaiškinti savo nusikalstamo elgesio priežasčių jis negeba, save stengiasi pateikti tik iš gerosios pusės, kas visumoje rodo, kad net ir atlikęs didžiąją dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jis nežino, kas skatina jo nusikalstamą elgesį, nesuvokia sričių, kuriuose jo elgesys turi būti koreguojamas, todėl tikėtis sėkmingos tokio asmens reintegracijos į visuomenę šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, nėra pagrindo. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys ir tai, kad vertindamas savo nusikalstamo elgesio priežasties – pasekmės ryšį E. P. stokoja adekvataus požiūrio, savo ateitį jis planuoja abstrakčiai, jo mąstymas kategoriškas, kas neabejotinai gali turėti neigiamos įtakos tinkamai nuteistojo integracijai visuomenėje, todėl šių probleminių sričių sprendimas yra būtinas asmeniui ir toliau atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje.
17. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią E. P. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Jo asmenybės korekcija vis dar nėra pakankama. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad E. P. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
18. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo galimybės įsidarbinti laisvėje bei jo motinos aktyvūs veiksmai vykdant savo sūnaus finansinius įsipareigojimus. Bylos duomenimis nustatyta, kad dirbo ir iki jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau, akivaizdu, kad vien tik darbo užmokesčio jo asmeninių poreikių tenkinimui nuteistajam nepakako, dėl ko, jis padarė eilę finansinio pobūdžio nusikalstamų veikų, už kurias šiuo metu atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus šį faktą, abejotina, kad vien tik darbo egzistavimas ir tinkamas savo finansinių įsipareigojimų vykdymas šiuo atveju gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo neteisėto elgesio, todėl vien tik šių aplinkybių egzistavimas, įvertinus aukščiau išdėstytų duomenų visumą, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsisakydami nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tiek Komisija, tiek ir pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino E. P. charakterizuojančią medžiagą, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo E. P. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. liepos 18 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.