- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-24
- Bylos Nr.
- 1A-888-190-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vladislavas Lenčikas (pirm.), Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Viktoras Dovidaitis
- Nuteistasis
- V. N., ir N
- Advokatai
- Benediktas Paulauskas
Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A – 888/2010
2.4.5., 2.4.7.
2010 m. rugsėjo 24 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 mėnesiams.
Jis taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 mėnesiams.
Jis taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 10 mėnesių.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d. paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš N. S., A. K., ir V. N. solidariai priteista 60 litų Žanetai B. V. ir 125 litai V. B., bei solidariai iš A. K., V. U. ir V. N. 155 litai G. F. naudai jų nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.
Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir N. S. bei A. K., tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai negauti.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
V. N. nuteistas už tai, kad panaudodamas psichinę bei fizinę prievartą, savavaldžiavo, o būtent:
jis 2008-07-27 apie 9.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei veikdamas bendrininkų grupėje kartu su N. S. ir A. K., savavališkai, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos, užėjo į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), priklausantį Ž. V., kur pateko į J. S. kambarį, kuriame naudojant psichinę bei fizinę prievartą, A. K. tyčia kumščiu sudavė tris smūgius į galvą bei veidą V. B., po ko nuėmė nukentėjusiajam nuo piršto balto metalo žiedą 25 Lt vertės ir pareikalavo atiduoti balto metalo grandinėlę 100 Lt vertės, o jis tuo metu stovėjo šalia bei mosikavo rankoje laikomu virtuviniu peiliu, o N. S. žodžiu kurstė A. K. ir jį toliau tęsti nusikalstamus veiksmus. Ž. V. užėjus į minėtą kambarį A. K. kumščiu trenkė jai vieną kartą į nosį, o šiai išėjus į kitą kambarį, A. K. Ž. V. kumščiais bei delnu sudavė dar ne mažiau 18 smūgių į galvą, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikimą ir reikalavo kitą dieną perduoti jam 500 litų, jis, laikydamas rankoje virtuvinį peilį grasino susidorojimu jei bus pranešta policijai bei pasiėmė Ž. V. priklausantį lygintuvą 60 Lt vertės, kurį išeidamas perdavė N. S., o pastaroji pareikalavusi Ž. V. nurodytą dieną perduoti 500 litų, išėjo iš buto, išnešdama 60 Lt vertės lygintuvą.
Šiais veiksmais V. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 294 str. 2 d.
Taip pat V. N. nuteistas už tai, kad padarė plėšimą, o būtent:
jis 2008-08-09 apie 20.45 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su V. U. ir A. K., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prie (duomenys neskelbtini), esančio šalia Justiniškių turgelio, pribėgo prie G. F., kuriam jis spyrė į koją, nuo ko nukentėjusysis pargriuvo, o jam pargriuvus, jis ir V. U. spardė nukentėjusįjį kojomis bei mušė rankomis į įvairias kūno dalis, o A. K. spardė G. F. kojomis, bendrai kartu suduodant ne mažiau 10 smūgių, padarydami nežymų sveikatos sutrikimą, po ko jis iš nukentėjusiojo pagrobė jam priklausančią rankinę 50 Lt vertės, kurioje buvo patalynės komplektas 50 Lt vertės, 4 raktai nuo sodo namelio, kurių bendra vertė 50 litų, 3 kg agurkų, nukentėjusiojo neįvertintų, 2vnt. 0,5 l talpos buteliai alaus „Kalnapilis 7,30“ po 2,50 Lt vertės, viso 5 Lt sumai, su kuria visi trys pabėgo, taip padarydami G. F. 155 Lt turtinę žalą.
Šiais veiksmais V. N., padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d.
Taip pat V. N. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent:
jis 2008-08-09 apie 21 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su A. K. ir V. U., viešoje vietoje, prie (duomenys neskelbtini), esančių suoliukų, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, be aiškios priežasties užpuolė I. U. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vyrą, tuo metu V. U. sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam vyrui vieną smūgį į galvą, nuo ko šis pargriuvo ir jis, V. U. ir A. K. spardė šį vyrą kojomis, A. K. trenkė I. U. vieną kartą ranka į veidą, sukeldamas fizinį skausmą bei sudaužydamas akinius.
Šiais veiksmais V. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog, nors kaltinamasis V. N. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 294 str. 2 d., neprisipažino, jo kaltė šiame epizode įrodyta nukentėjusiosios Ž. B. V., liudytojos J. S., bendrakaltinamosios N. S. parodymais, duotais ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje, bei nukentėjusiojo V. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir bylos medžiaga.
Taip pat teismas pripažino V. N. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 180 str. 1 d., padarymo. Nors V. N. kaltu neprisipažino nei ikiteisminiame tyrime, nei teisme, apylinkės teismas konstatavo, jog jo kaltė yra įrodyta. Vertindamas įrodymus teismas rėmėsi kaltinamųjų A. K. ir V. U. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie tarpusavyje iš esmės sutampa ir iš kurių matyti, kad jie patvirtina nukentėjusiojo G. F. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje, bei netiesioginius liudytojų A. I. ir C. R. parodymus.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino V. N. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d. V. N. kaltu dėl jam inkriminuojamos šios nusikalstamos veikos neprisipažino, tačiau teismas laikė, jog jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo I. U., liudytojų A. I., C. R. bei N. C. parodymais.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. N. prašo jį išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., o bausmę, paskirtą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu už kitus nusikaltimus sušvelninti.
Apeliantas teigia, jog jis nėra kaltas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., padarymu. Atkreipia dėmesį, jog 2008-07-27 į butą, esantį (duomenys neskelbtini), jis nesibrovė, o buvo įleistas. Kodėl A. K. užpuolė V. B. jis nežino, jis pats ketinimų užpulti V. B. neturėjo. V. N. teigimu, jis V. B. nemušė ir peiliu negrasino. Taip pat jis neketino paimti lygintuvo, jis tik jį pažiūrėjo ir padavė N. S.. Jis nemušė ir Ž. V., ką patvirtina jos pačios parodymai.
V. N. skunde nurodo, jog kaltę dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., jis pripažįsta iš dalies. Nesutinka su aplinkybėmis, jog buvo G. F. užpuolimo iniciatorius bei daugiausiai mušęs nukentėjusįjį. Teigia, jog A. K. ir V. A. jį apkalbėjo, norėdami išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, G. F. nepatvirtino, jog būtent jis pirmas užpuolė nukentėjusįjį ir pagrobė jo rankinę.
Dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., kaltę apeliantas taip pat pripažįsta iš dalies, nes šio nusikaltimo metu buvo neblaivus, todėl, V. N. teigimu, negalėjo nieko užpulti ir primušti.
Atsižvelgiant į aukščiau išvardintus argumentus, į tai, kad jis seniai teistas, o taip pat į tai, kad iš dalies prisipažino padaręs nusikaltimus, V. N. prašo sušvelninti pirmosios instancijos teismo paskirtą 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo V. N. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. N. apeliacinis skundas atmestinas.
Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos BPK 320 str.).
Išnagrinėjusi bylos medžiagą, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir nuosprendyje padarė teisingas išvadas dėl nuteistojo V. N. kaltės ir jo padarytų nusikalstamų veikų juridinės kvalifikacijos.
Nors nuteistasis neigia padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., t.y. teigia, jog tikslo užpulti V. B. neturėjo, nieko nemušė ir negrasino peiliu, taip pat neturėjo tikslo imti lygintuvo, o jį paėmė tik pažiūrėti, tačiau jo kaltė šio nusikaltimo padarymu įrodyta kaltinamosios ir nusikaltimo bendrininkės N. S. parodymais, taip pat nukentėjusiosios Ž. B. V. ir liudytojos J. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu bei teisme bei nukentėjusiojo V. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.
N. S. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, t.y., kad ji su A. K. bei V. N. nuėjo į Ž. V. butą, abu vyrai nuėjo į jos dukters kambarį, todėl ji nematė, kas jame vyko, ji tik vėliau matė, kaip A. K. du kartus kumščiu trenkė V. B. į petį, Ž. V. vieną kartą į nosį bei reikalavo jos duoti 500 litų, o V. N. išeidamas iš buto paėmė Ž. V. lygintuvą ir padavė jai (t. 1, b.l. 38-40, 48-49, t. 3, b.l. 137-151).
Nukentėjusioji Ž. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog V. N. rankose buvo peilis, kurį jis galimai paėmė jos namuose. Jis peiliu Ž. V. negrasino, tik kontroliavo, kad ji nepaskambintų į policiją. Išeidamas V. N. paėmė nuo stalo lygintuvą ir padavė N. S. (t. 2, b.l. 186-193). Analogiškus Ž. V. parodymams teisiamajame posėdyje davė ir liudytoja J. S.. Ji paaiškino, jog V. N. su peiliu stovėjo ir grasino, kad jie nesikreiptų į policiją, peilį laikė taip, kad jie jį matytų ir jie žinojo, kad V. N. gali trenkti peiliu (t. 2, b.l. 186-193).
Nukentėjusysis V. B. teisiamajame posėdyje apklaustas nebuvo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog V. N. namuose vaikštinėjo su peiliu jį demonstruodamas (t. 1, b.l.20-23).
Aukščiau išvardintų įrodymų visuma duoda pagrindą tvirtinti, kad apylinkės teismas teisingai V. N. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., kadangi jis, veikdamas tiesiogine tyčia, t.y., suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėdamas taip veikti, laikydamas peilį rankose grasino susidorojimu, jei bus pranešta poolicijai ir nukentėjusiųjų akivaizdoje paėmė Ž. V. lygintuvą bei perdavė jį N. S.. Apeliacinio skundo teiginiai apie išankstinio susitarimo bendram veikimui nebuvimą, o taip pat, kad V. N. niekam peiliu negrasino, byloje yra paneigti. Nuteistasis su kitais bendrininkais veikė tiesiogine tyčia, kuri susiformavo atėjus į Ž. V. butą. Akivaizdu, kad nukentėjusieji, matydami V. N. rankose peilį, suvokė galimą grėsmę ir realų pavojų.
V. N. apeliaciniame skunde iš dalies pripažįsta padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. bei 284 str. 1 d. Jis neneigia apiplėšęs G. F., tačiau nesutinka su aplinkybėmis, jog buvo užpuolimo iniciatorius bei daugiausiai mušęs nukentėjusįjį, nes šio nusikaltimo metu buvo neblaivus, todėl, V. N. teigimu, negalėjo nieko užpulti ir primušti, o dėl viešosios tvarkos pažeidimo teigia, jog šio nusikaltimo metu buvo neblaivus, todėl neigia aplinkybę, jog galėjo užpulti ir primušti. Kolegija pažymi, jog V. N. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. bei 284 str. 1 d. nuteistas pagrįstai, jo kaltė yra įrodyta byloje surinktų ir nuosprendyje aptartų įrodymų visuma, o aukščiau minėtų aplinkybių nepripažinimas veikų kvalifikavimui reikšmės neturi.
Apeliacinės instancijos teismo manymu, skirdamas bausmę nuteistajam V. N. apylinkės teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kitas padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę.
V. N. praeityje teistas, nors teistumas ir išnykęs, tačiau jis skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu už vieno apysunkio bei dviejų nesunkių nusikaltimų padarymą.
Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Nors V. N. paskutinį kartą teistas 2005 m., tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, iš ankstesnio teistumo jis vistik nepasimokė, nėra linkęs ir nesistengia taisytis, ką patvirtina jo padaryti tyčiniai nusikaltimai. Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje bei apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusiaklstamų veikų padarymui. Pažymėtina, jog V. N. skundžiamu nuosprendžiu paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžiai yra nedideli, ženkliai mažesni už sankcijose numatytus laisvės atėmimo bausmės vidurkius. Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas, bendrindamas bausmes, taikė nuteistajam palankesnį bausmių sudėjimo metodą – sudėjo jas iš dalies. Kolegija sprendžia, jog paskirta galutinė subendrinta bausmė (laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams) nėra per griežta arba neteisinga ir ją švelninti nėra pagrindo.
Išnagrinėjusi ir įvertinusi visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. kolegija
nutarė:
V. N. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.