- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-22
- Bylos Nr.
- 2A-2139-343/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Nimetus“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Benart projektai“
- Kategorijos
- 2.6.1.1Prievolės samprata, jos šalys, objektas, turinys ir forma
- 2.6.18.1Bendrosios rangos sutarties nuostatos
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Rudzinsko teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Nimetus“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Benart projektai“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-308-454/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nimetus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Benart projektai“ dėl netesybų, skolos ir avanso priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė iš atsakovės priteisti 13 972,07 Eur netesybas, 7240,50 Eur avansą, 2246,58 Eur skolą, 9% dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad šalys 2012 10 12 buvo sudariusios statybos subrangos darbų sutartį Nr. 2012/10/12 dėl betoninių pagrindų išlyginimo, panaudojant savaime išsilyginančius mišinius, PVC dangos paklojimo, priklijavimo ir siūlių suvirinimo, taip pat grindjuosčių sumontavimo darbus ir jų perdavimo ieškovei, o ieškovė įsipareigojo priimti ir sumokėti už laiku ir tinkamai atliktus darbus. Atsakovei iš esmės pažeidus eilę sutartinių įsipareigojimų, ieškovė 2013 04 12 atsakovei pranešė apie sutarties nutraukimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės 3283,44 Eur netesybas, 3878,51 Eur avansą, 1123,29 Eur skolą, 9% dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013 11 11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2510,99 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas, įvertinęs šalių 2012 10 12 sudarytos subrangos sutarties Nr.2012/10/12 turinį, šios sutarties priedus, darė išvadą, kad šalys buvo sutarusios dėl 1000 kv. m. grindų dangos įrengimo, o sutarties kaina buvo 65000 Lt. Tarp šalių nekilo ginčo, jog atsakovė atliko grindų įrengimo darbus pastato trečiajame aukšte. Šalys nurodė, jog darbų atlikimo kiekis yra 484 kv. m., o ekspertizės akte konstatuota 482,7 kv.m. Teismas, laikydamas, kad darbų atlikimo kiekis yra 484 kv. m., sprendė, jog atsakovė pagal sutartį neįrengė 516 kv. m. grindų.
Ieškovė netesybas ir delspinigius apskaičiavo nuo 1865 kv. m. Teismas, nustatęs, jog atsakovė privalėjo įrengti 1000 kv. m. grindų, ieškovės delspinigių, netesybų skaičiavimus sumažino 47 proc.
Teismas nurodė, kad ieškovė, būdama savo srities specialistu, turėdama tinkamą kvalifikaciją, sudarė subrangos sutartį su bendrove, kuriai niekada nebuvo suteiktas atestatas, leidžiantis atlikti statybos darbus statiniuose, kurių kategorija „ypatingas“. Atsakovė taip pat neatsakingai sutiko atlikti darbus, žinodama, kad neturi tam atitinkamo atestato. Kadangi abi šalys, sudarydamos subrangos sutartį, pasielgė neatsakingai, teismas sprendė, jog abi vienodai atsakingos dėl sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo ir todėl ieškovei priteisė 3283,44 Eur (13972,07Eur / 47% = 6566,87Eur :2 = 3283,44Eur) netesybas.
Teismas nustatė, kad ieškovė per du mokėjimus avansu sumokėjo 7240,50 Eur atsakovei, kuri šią sumą įskaitė įsiskolinimui už atliktus darbus apmokėti. Ieškovė nesutiko dėl tokio skolos užskaitymo, nurodydama, jog atlikti darbai nebuvo perduoti. Tačiau teismas, byloje nenustatęs svarbių aplinkybių ieškovei atsisakyti perimti darbus, iš atsakovės priteisė ieškovei pusę sumokėto avanso 3878, 51 Eur (7757,02 : 2 = 3878,51).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimo dalį, kuria netenkinti ieškinio reikalavimai ir šioje dalyje priimti naują – ieškinį tenkinti pilnai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos skundo argumentus:
8.1. Neteisingai nustatyta grindų įrengimo darbų apimtis. Teismas nepagrįstai vadovavosi sąmata, kadangi joje nurodytas tik orientacinis darbų kiekis. Tikslus darbų kiekis nurodytas techniniame projekte. Nepagrįstai laikydamas, jog šalys susitarė dėl 1000 kv. m. grindų dangos įrengimo, teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė neįrengė 516 kv. m. grindų. Atsakovė neįrengė 1381 (1865 – 484 ) kv. m. grindų.
8.2. Teismas, spręsdamas dėl netesybų, nepagrįstai jas sumažino 47 proc., ir tuo pažeidė CK 6.73 straipsnio 2 dalį ir 6.258 straipsnio 3 dalį, kadangi: 1) netesybos sumažintos remiantis aplinkybe, kuri apskritai negali būti pagrindu netesyboms mažinti; 2) netesybos yra ženkliai sumažintos ir yra mažesnės už nuostolius.
8.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė dėl sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo yra atsakinga tik iš dalies, t. y. 50 proc. ir tuo pažeidė CK 6.259 straipsnio 1 dalį, kadangi: 1) nebuvo pagrindo taikyti mišrios kaltės institutą; 2) nepagrįstai konstatuotas ieškovės nesąžiningumas sudarant subrangos sutartį su atsakove.
8.4. Teismas, spręsdamas dėl avanso, nepagrįstai nesivadovavo sutarties 5.4.5 ir 13.9 punktais ir neatsižvelgė į tai, kad atsakovės įrengtų grindų 484 kv.m. plote reikalingos 12 467,60 Eur išlaidos trūkumams pašalinti.
8.5. Reikalavimas priteisti skolą už atsakovei pateiktas medžiagas ir įrankius yra reikalavimas įvykdyti prievolę natūra. Tai yra atskiras civilinių teisių gynybos būdas, kuris nelaikomas civiline atsakomybe ir kuriam negali būti taikomos civilinės atsakomybės sumažinimo ar atleidimo nuo jos taisyklės. Teismas neatskyrė reikalavimo įvykdyti prievolę natūra nuo reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę ir visiškai nepagrįstai paskirstydamas tarp šalių atsakomybę vienodai, nepagrįstai priteisė tik pusę skolos sumos.
Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują – priteisti ieškovei iš atsakovės 373,78 Eur skolą, o likusioje dalyje ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Teismas teisingai nurodė, kad neįrengtas grindų plotas yra 516 kv. m., tačiau nepagrįstai sprendė priteisti netesybas ir delspinigius. Ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti netesybas, kadangi darbai nebuvo vykdomi dėl pačios ieškovės kaltės: 1) ieškovė nepasirašė dalies darbų atlikimo akto, už atliktus darbus neatsiskaitė, todėl atsakovė turėjo pagrindą pasinaudoti CK 6.207 straipsnio 2 dalyje numatyta teise sustabdyti sutartinės prievolės vykdymą; 2) atsakovė negalėjo tęsti darbų laikantis sutartyje nustatytų terminų, kadangi antrame statinio aukšte vyko remonto darbai, ieškovė nevykdė sutartinės pareigos pateikti atsakovei tinkamas darbams atlikti patalpas (paruošti grindis).
9.2. Ieškovė jokių nuostolių nepatyrė, patalpos naudojamos pagal paskirtį, o teismo priteistos netesybos yra aiškiai per didelės. Netesybų, jei būtų pagrindas jas priteisti, dydis mažintinas iki įstatymo nustatytos minimalios nuostolių sumos (CK 6.210 str. 2 d., 6.261 str.). Pirmosios instancijos teismas dėl atsakovės prašymo sumažinti netesybų dydį nepasisakė.
9.3. Teismas nepagrįstai ieškovei priteisė dalį avanso. Ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti avansą, kadangi atsakovė faktiškai darbų yra tinkamai atlikusi už 9113,31 Eur, todėl gautas 7240,50 Eur avansas ir pagal PVM sąskaitą Nr.NMT0000640 pateiktų prekių 2246,58 Eur suma, viso 9487,08 Eur, buvo sudengtos su ieškovės skola. Atsakovės skola ieškovei sudaro 373,78 Eur (9487,08 – 9113,31), todėl ši suma ieškovei ir priteistina.
9.4. Reikalavimas dėl netesybų atmestinas ir dėl šešių mėnesių ieškinio senaties termino, skaičiuotino nuo prievolės įvykdymo termino 2012 11 09.
Žemesnės instancijos teismas
9.5. Teismas nepagrįstai procesines palūkanas priteisė vadovaudamasis nuo 2013 03 01 įsigaliojusio Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, kadangi subrangos sutartis sudaryta iki šio įstatymo įsigaliojimo.
9.6. Teismas, patenkinęs ieškovės 50 proc. reikalavimų, turėjo iš atsakovės priteisti 2159,10Eur, o ne 2510,99 Eur bylinėjimosi išlaidas. Be to, priteistų išlaidų dydis nepagrįstai didelis, neatitinkantis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą nustatytų maksimalių dydžių.
Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir tenkinti jos apeliacinį skundą. Atsiliepime išdėstyti argumentai iš esmės tapatūs apeliaciniam skundui.
Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė.
Ieškovės reikalavimai kildinami iš UAB ,,Nimetus“ ir UAB ,,Benart projektai“ 2012 10 12 sudarytos subrangos sutarties, kurioje numatytomis sąlygomis ir tvarka UAB „Benart projektai“ įsipareigojo atlikti betoninių pagrindų išlyginimo, panaudojant savaime išsilyginančius mišinius, PVC dangos paklojimo, priklijavimo ir siūlių suvirinimo, taip pat grindjuosčių sumontavimo darbus ir juos perduoti UAB „Nimetus“, o UAB „Nimetus“ įsipareigojo priimti ir sumokėti už laiku ir tinkamai atliktus darbus. Ieškovė, motyvuodama esminiu sutarties pažeidimu atsakovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų visus darbus baigti ne vėliau kaip iki 2012 11 09, atsakovei 2013 04 12 pranešė apie vienašališką sutarties nutraukimą. Ieškovei pareiškus atsakovei reikalavimus dėl netesybų, avanso ir skolos priteisimo juos grindžiant nutrauktos subrangos sutarties nuostatomis, tarp šalių kilo ginčas dėl sutartimi sulygto viso darbų kiekio, atsiskaitymo už dalį atliktų dabų (484 kv. m. ploto grindų įrengimo), atliktų darbų kokybės, atsakomybės dėl sutarties nutraukimo tarp šalių paskirstymo.
Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad sutartyje prievolės įvykdymo terminas buvo nustatytas 2012 11 09, todėl dėl netesybų ieškovė privalėjo kreiptis į teismą vėliausiai 2013 05 09, tačiau ieškinys Kauno apylinkės teismui pateiktas 2013 11 06, t. y. praleidus šešių mėnesių ieškinio senaties terminą. Teisėjų kolegija nesutinka, kad ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl netesybų pareikšti skaičiuotinas nuo 2012 11 09. Ieškovė atsakovei pranešimą apie sutarties nutraukimą ir reikalavimą sumokėti netesybas pateikė 2013 04 12 (t. 1., b. l. 62-67). Reikalavime sumokėti netesybas nurodyta, kad šio reikalavimo neįvykdžius per 10 darbo dienų, ieškovė kreipsis į teismą su ieškiniu dėl netesybų priteisimo. Atsakovė atsisakė ieškovei sumokėti netesybas 2013 04 24 (t. 1, b. l. 136-138). Todėl šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2013 04 24.
Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvada, kad šalys buvo sutarusios dėl 1000 kv. m. grindų dangos įrengimo. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis sutarties 3.2 punktu, kuriame numatyta, jog orientaciniai darbų kiekiai nurodyti šios sutarties prieduose – sąmatose, ir ieškovei pateikus darbų atlikimo sąmatą Nr. 12101A, kuri pasirašyta tą pačią dieną kaip ir subrangos sutartis 2012 10 12, darė išvadą, kad šalys šiuo sutarties priedu (sąmata) susitarė dėl 1000 kv. m. grindų dangos įrengimo. Teisėjų kolegija ieškovės skundo argumentus dėl netinkamai nustatyto šalių sutarto darbų atlikimo kiekio vertina pagrįstais. Šalių sudarytos subrangos sutarties 3.2 punkte nustatyta, kad darbų sudėtis ir kiekiai yra nurodyti Š. Kiaunės projektavimo įmonės parengtame techniniame projekte. Šiame sutarties punkte taip pat nustatyta, kad orientaciniai darbų kiekiai nurodyti sutarties prieduose – sąmatose. Techninis projektas – esminius sutartyje numatytų darbų, medžiagų ir mazgų sprendimus nustatantis vientisas projektas, įpareigojantis darbus atlikti jame numatytais sprendiniais, kokybe ir reikalavimais (sutarties 2.2.2 p.). Šalys ne tik sutarties 3.2 punkte, bet ir kitose jos sąlygose didesnę reikšmę suteikė techniniam projektui, o ne sąmatoms – sutarties 3.4 punkte nurodyta, kad tikslus techninio projekto įgyvendinimas yra esminis reikalavimas, pagal 6.3.10 punktą atsakovė įsipareigojo nustatytu laiku ir kokybiškai atlikti būtent techniniame projekte ir pirkimo (konkurso) dokumentuose nustatytus darbus. Teismas vertina, kad atsakovė ginčo sutartimi įsipareigojo atlikti 1865 kv. m. grindų įrengimo darbus, kadangi toks atsakovės atliktinų darbų kiekis (apimtis) yra nurodytas Š. Kiaunės projektavimo įmonės parengto techninio projekto priede (t. 2. b. l. 10-22). Pirmosios instancijos teismui neteisingai nustačius atliktinų darbų kiekį, nėra pagrindo laikyti pagrįstu ieškovės apskaičiuotų delspinigių, netesybų sumažinimą 47 proc.
Šalys, pasirašydamos subrangos sutartį numatė baudas, netesybas. Ieškovė iš atsakovės prašė priteisti netesybas, vadovaudamasi sutarties 9.2, 9.3, 9.4 punktais. Atsakovė sutinka, kad šiais sutarties punktais buvo numatyta, kad atsakovei daugiau kaip 5 dienas vėluojant vykdyti darbus pagal suderintą darbų grafiką, ji moka ieškovei 289,62 Eur baudą už kiekvieną dieną, skaičiuojant kiekvienam vėluojamam atlikti kalendorinio grafiko įrašui atskirai, o atsakovei dėl savo kaltės praleidus galutinį ar dalinį darbų atlikimo užbaigimo terminą, ji dar turi ieškovei sumokėti 0,05 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo visos sutarties kainos, bet ne daugiau kaip 10 proc. sutarties kainos, taip pat atsakovei skiriama vienkartinė 289,52 Eur bauda. Atsakovė atsikerta, kad ieškovės reikalavimas priteisti netesybas yra nepagrįstas, kadangi darbai nebuvo vykdomi dėl pačios ieškovės kaltės: 1) ieškovė nepasirašė dalies darbų atlikimo akto, už atliktus darbus neatsiskaitė, todėl atsakovė turėjo pagrindą pasinaudoti CK 6.207 straipsnio 2 dalyje numatyta teise sustabdyti sutartinės prievolės vykdymą; 2) atsakovė negalėjo tęsti darbų laikantis sutartyje nustatytų terminų, kadangi statinio antrame aukšte vyko remonto darbai, ieškovė nevykdė sutartinės pareigos pateikti atsakovei tinkamas darbams atlikti patalpas (paruošti grindis), be to ieškovė jokių nuostolių nepatyrė, patalpos naudojamos pagal paskirtį, o teismo priteistos netesybos yra aiškiai per didelės, todėl mažintinos. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis argumentu, jog šalys yra savo srities specialistai, todėl pasirašydamos sutartį prisiėmė įsipareigojimus bei suprato pasekmes už nevykdymą prisiimtų įsipareigojimų, sprendė, kad abi šalys turi prisiimti atsakomybę už prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, t. y. atsakomybę paskirstęs šalims vienodai, šiuo pagrindu sumažino ieškovės prašomų priteisti netesybų dydį. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir ieškovės kaltę, motyvuodamas jos pačios neatsakingu elgesiu sudarant sutartį su bendrove, kuriai niekada nebuvo suteiktas atestatas, leidžiantis atlikti statybos darbus statiniuose, kurių kategorija „ypatingas“. Tačiau sutarties 6.3.21 punkte UAB „Benart projektai“ užtikrino, jog bendrovės darbuotojai bus apmokyti, atestuoti ir turės reikiamos formos pažymėjimus; 14.4 punkte nurodyta, kad sutarties šalys turi visas LR norminių aktų numatytas veiklos licencijas ar leidimus, reikalingas tinkamam sutarties vykdymui. Pirmosios instancijos teismas šių sutarties nuostatų neanalizavo, taip pat nepasisakė dėl atsakovės argumentų, kuriais remiantis ji teismo prašė sumažinti netesybas iki 0,02 proc. Todėl ginčo santykiui mišrios kaltės instituto taikymas ir juo grįstas netesybų sumažinimas nėra pagrįstas visų byloje aplinkybių ištyrimu ir įvertinimu.
Ieškovė reiškė reikalavimus priteisti 7240,50 Eur avansą, 2246,58 Eur skolą už atsakovei pateiktas medžiagas ir įrankius. Atsakovė prašė reikalavimus atmesti, kadangi ji šias sumas įskaitė į ieškovės skolą už atliktus darbus. Teismas, sprendęs, jog šalių atsakomybė dėl sutarties nevykdymo yra vienoda, šiuos reikalavimus tenkino 50 proc. Šalių sudarytos sutarties 5.4.5 punkte nustatyta, kad avansinis mokėjimas gali būti laikomas apmokėjimu už atliktus darbus tik tuomet, kai darbai bus atlikti visa konkurse ir techniniame projekte nurodyta apimtimi ir bus pasirašytas baigiamasis aktas. Sutarties 13.9 punkte šalys susitarė, jog, nutraukus sutartį, yra neatlyginama už atliktus darbus ir pateiktas medžiagas bei įrengimus. Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl avanso, neanalizavo sumokėto avanso įskaitymą nustatančias subrangos sutarties 5.4.5 ir 13.9 punktų, nenustatinėjo ir netyrė šių sutarties nuostatų taikymui ar netaikymui reikšmingų faktinių aplinkybių.
Ieškovė reiškė reikalavimą priteisti skolą už atsakovei pateiktas medžiagas ir įrankius. Teismas, paskirstęs tarp šalių atsakomybę vienodai, priteisė iš atsakovės pusę skolos sumos. Teisėjų kolegija vertina pagrįstais ieškovės skundo argumentus, jos reikalavimas priteisti skolą yra atskiras civilinių teisių gynybos būdas, kuris nelaikomas civiline atsakomybe ir kuriam negali būti taikomos civilinės atsakomybės sumažinimo ar atleidimo nuo jos taisyklės. Be to, sprendžiant dėl šio reikalavimo, neįvertintas ir šalių sutarties nuostatos (sutarties 13.9 p.).
Teisėjų kolegija, nustačiusi nurodytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės pareikštų reikalavimų priteisti netesybas, skolą ir avansą, ieškinio ir atsakovės atsikirtimų pagrindą sudarančių aplinkybių iš esmės nenustatinėjo, neatliko jų vertinimo, neanalizavo šalių sudarytos sutarties nuostatų ir todėl neatskleidė bylos esmės. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvados nėra grįstos visapusišku bylos aplinkybių ištyrimu ir įvertinimu (CPK 270 str. 4 d.). Nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrus bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui išspręsti, liko neatskleista šios bylos esmė, o tai sudaro pagrindą panaikinti sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Bylą nagrinėjant iš naujo, šalims pasiūlytina teikti papildomus įrodymus reikalavimams ir atsikirtimams į juos pagrįsti.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui išspręsti ir tuo neatskleidė šios bylos esmės, Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26d. sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Nusprendus bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija nevertina atsakovės apeliacinio skundo argumentų dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir apeliacinėje instancijoje šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo nesprendžia.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.