Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2019-09-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-929-805/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-09-03
Bylos Nr.
1-929-805/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20429-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Kaltinamasis
A. R.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-929-805/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20429-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.1.14; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 3 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. R. 2019 m. gegužės 16 d. apie 20.40 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo G. V. priklausantį automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, t. y. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Iš kaltinamojo A. R. apklausos protokolo (b. l. 72-73) matyti, kad jis kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino ir parodė, kad netoli jo sodybos gyvena V. V., kas kurį dažnai atvažiuoja jo anūkas G. V., su kuriuo bendrauja. Jis pats teisės vairuoti niekada neturėjo ir neturi. 2019 m. gegužės 14 d. vakare į jo namus automobiliu Audi A4 atvažiavo G. V., buvo išgėręs alkoholio. Tą dieną ir jis pats buvo gėręs šampano. Kiek pabuvus namuose G. V. pasiūlė važiuoti pas jo senelį į namus, kurie yra apie 1 km atstumu nuo jo namų. Būnant pas jį namuose G. V. visai apsvaigo, todėl jis pats sėdo už draugo automobilio vairo. Suvokė, kad neturi teisės vairuoti ir, kad yra gėręs alkoholio. Draugas atsisėdo šalia jo. Jiems pradėjus važiuoti automobilį sustabdė paskui važiavęs automobilis, pradėjęs mirksėti automobilio žibintais. Jam sustojus, prie automobilio priėjo vyriškis, kuris prisistatė, kad yra policijos pareigūnas ir parodė policininko pažymėjimą, nors buvo be uniformos. Vyriškis pasakė, kad kviečia policiją, nes nuo jų sklinda alkoholio kvapas. Tada jie išlipo iš automobilio ir laukė policijos. Kai atvyko pareigūnai prisipažino, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės jo vairuoti ir būdamas neblaivus. Kiek įpūtė į alkotesterį pasakyti negali. Dėl tokio poelgio labai gailisi.

Liudytojas G. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė (b. l. 17-18), kad 2019 m. gegužės 14 d. jis Kaune nusipirko automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau nespėjo jo užsiregistruoti savo vardu. Su pardavėju A. A. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. 2019 m. gegužės 15 d. jis minėtu automobiliu nuvažiavo pas senelį V. V., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Kitą dieną nuvažiavo į Prienus, nusipirko alkoholio ir važiavo pas savo draugą A. R., gyvenantį nuo jo senelio namų apie 800 m atstumu. Pas A. R. gėrė alkoholį. Paskui pas draugą paprašė, kad šis su jo automobiliu parvežtų jį pas senelį, nes jautė, kad yra stipriai neblaivus. Tada A. R. sėdo prie automobilio vairo, o jis šalia ir abu išvažiavo. Pradėjus važiuoti keliu pastebėjo paskui važiuojantį automobilį, kuris jiems mirksėjo šviesomis. Tada A. R. sustojo. Prie jų priėjo vyriškis, kuris prisistatė policijos pareigūnų ir parodė jiems pažymėjimą. Vyriškis buvo be uniformos. Vyriškis pasakė, kad kviečia policiją, kadangi vairuotojas neblaivus. Jo automobilio vertė 500,00 Eur.

Liudytojas V. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė (b. l. 21-22), kad 2019 m. gegužės 16 d. patruliuojant gavo pranešimą iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato specialisto, kad 2019 m. gegužės 16 d. apie 20.40 val. ne tarnybos metu neuniformuotas pareigūnas S. G. (duomenys neskelbtini) sustabdė automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. R., kuris yra galimai neblaivus. Nuvykus nurodytu adresu rado automobilį Audi A4 ir du jaunuolius, kurie akivaizdžiai matėsi, kad yra neblaivūs. Šalia buvęs vyriškis prisistatė policijos pareigūnu, paaiškino, kad automobilį vairavo A. R.. Vairuotojui buvo nustatytas virš 1,5 promilės girtumas. Kitas vaikinas buvo automobilio savininkas G. V.. Automobilyje rasta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis ir automobilio registracijos liudijimas.

Be kaltinamojo A. R. prisipažinimo, liudytojų G. V., V. L. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir kiti faktiniai baudžiamosios bylos duomenys:

V. L. tarnybinis pranešimas (b. l. 5), kuriame nurodyta, kad 2019 m. gegužės 16 d. apie 20.40 val. ne tarnybos metu, neuniformuotas pareigūnas S. G., dirbantis Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiasis tyrėju, (duomenys neskelbtini), sustabdė automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. R., kuriam vėliau 21.32 val. nustatytas 1.95 promilių girtumas, 21.48 val. nustatytas 1.85 promilių girtumas. Šalia vairuotojo, keleivio vietoje, sėdėjo automobilio savininkas G. V., kuriam nustatytas 2.89 promilių girtumas. Automobilyje rasta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis ir automobilio registracijos liudijimas. G. V. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis perdavė savo automobilį vairuoti asmeniui neturinčiam teisės jo vairuoti;

įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotonuotraukos (b. l. 9-10, 11-13), kuriuose užfiksuota, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtame automobilyje Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ant galinės sėdynės matosi turšti alaus buteliai;

neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 14), kuriame užfiksuota, kad 2019 m. gegužės 16 d. 21.32 val. alkotesteriu ALKOTEST 7510, Nr. (duomenys neskelbtini), A. R. buvo nustatytas 1,95 promilės girtumas, o 2019 m. gegužės 16 d. 21.48 val. – 1,85 promilių girtumas.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką pakanka nustatyti bent vieną iš aptariamo straipsnio dalyje nurodytų alternatyvių požymių. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos akivaizdu, kad A. R., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punkto nustatyta tvarka užfiksuotas 1,85 promilių girtumas. Tokiais veiksmais A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Kaip jau minėta, už A. R. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Pranešime, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato (b. l. 77-79). Kaltinamasis A. R. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko dėl siūlomos paskirti jam bausmės rūšies ir dydžio, prašė baudą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui (b. l. 81).

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo A. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau jo elgesys laikytinas šiurkščiu, nes jis suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tuo sukeldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų bei jų turto saugumui bei aplinkai. Bylos duomenimis kaltinamasis A. R. praeityje neteistas (b. l. 39), baustas administracine tvarka (b. l. 40-41), dirba ir gauna nuolatines pajamas (b. l. 42). Bylos duomenimis kaltinamasis įrašytas Prienų rajono Psichikos sveikatos centre psichiatro ir narkologo įskaitoje su diagnoze (duomenys neskelbtini) (b. l. 44). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad medicininėje dokumentacijoje turint duomenų apie nustatytą (duomenys neskelbtini), tikslu įvertinti psichikos būseną, įvertinti ar kaltinamasis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, A. R. tikslinga atlikti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 48). Tuo tarpu Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akte nurodyta, kad A. R. inkriminuojamos veikos metu konstatuojama įgimta (duomenys neskelbtini), reikalaujantis dėmesio ar gydymo ((duomenys neskelbtini)). A. R. inkriminuojamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. A. R. dėl savo psichinės sveikatos būklės pavojingos visuomenei veikos padarymo metu suprato savo veiksmų esmę ir ar galėjo juos valdyti. Šiuo metu A. R. konstatuojama įgimta (duomenys neskelbtini), reikalaujantis dėmesio ar gydymo ((duomenys neskelbtini)). A. R. šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Nėra padidėjęs A. R. įtaigumas, nėra patologinių fantazijų. A. R. inkriminuojamos veikos padarymo metu galėjo bei šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. A. R. priverčiamųjų medicininių priemonių taikymas nereikalingas. A. R., nepaisant jo intelektinio išsivystymo, siekiančio (duomenys neskelbtini), galėjo ir gali adekvačiai suvokti faktines įvykio aplinkybes ir duoti apie jas teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme.

Įvertinus pirmiau aptartas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, A. R. sutinkant skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – bauda. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato paskirtosios bausmės – baudos mokėjimo išdėstymo dalimis, todėl, vertinant tai, kad kaltinamasis dirba ir gauna pastovias pajamas, vienok, byloje nėra pateikta išsamių duomenų apie kaltinamojo turtinę-šeiminę padėtį, kaltinamojo prašymas dėl baudos mokėjimo išdėstymo 12 mėnesių laikotarpiui tenkintinas iš dalies ir A. R. nustatytinas ilgesnis nei numato įstatymas, t. y. 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 1 dalis, BVK 22 straipsnio 2 dalis).

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Prokurorė, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę 3 metams. Atkreiptinas dėmesys, jog BK 68 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į kaltinamajam nustatytą vidutinį girtumo laipsnį, šią baudžiamojo poveikio priemonę būtina taikyti siekiant apriboti A. R. galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010). Esant šioms aplinkybėms teismas mano, kad yra pagrindas A. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).

Be to, BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Skirtingai pagal BK 72 straipsnio 4 dalį numatytas neprivalomas nerūpestingų asmenų turto konfiskavimas, kuris gali būti taikomas tada, kai turto savininkas nežinojo, tačiau turėjo ir galėjo žinoti, kad kitiems asmenims perduotas turtas (pvz., paskolintas, išnuomotas, suteiktas laikinai pasinaudoti) gali būti panaudotas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis).

Šiuo atveju prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo konfiskuoti pinigų sumą, atitinkančią automobilio Audi A4 vertę. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2019 m. gegužės 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį priklauso G. V. (b. l. 27). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas G. V. patvirtino, jog 2019 m. gegužės 14 d. jis Kaune nusipirko automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau nespėjo jo užsiregistruoti savo vardu. Minėtas automobilis buvo panaudotas kaltinamajam darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Šiuo atveju nors transporto priemonės savininkas ir žinojo apie daromą nusikalstamą veiką, kartu važiavo tame pačiame automobilyje, tačiau bylos duomenimis jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis perdavė savo automobilį vairuoti asmeniui, neturinčiam teisės jo vairuoti, todėl netikslinga konfiskuoti G. V. priklausančią transporto priemonę. Kaip nurodė G. V. jo automobilio vertė yra 500,00 Eur, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje matyti, kad asmuo automobilį įsigijo už 580,00 Eur. 2019 m. rugpjūčio mėnesio VšĮ „Emprekis“ pažymoje dėl vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nurodyta, kad automobilio Audi A4 vidutinė kaina (vertė) 880,00 Eur (b. l. 25). Pažymėtina, kad teismas vienokias ar kitokias aplinkybes nustato vertindamas įrodymų visetą. Taigi ir konfiskuotino turto vertę teismas nustato vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis (BPK 20 straipsnis). Teismas vertina, kad VšĮ „Emprekis“ pateikta transporto priemonės vertė yra vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje, nustatyta tiek atsižvelgus į transporto priemonės pagaminimo metus, tiek į pagrindines technines charakteristikas (kėbulo tipas, durų skaičius, kuras, variklio darbinis tūris, galia). Byloje nėra jokių duomenų, kad nusikalstamos veikos padarymo metu panaudota transporto priemonė būtų turėjusi kokių nors esminių trūkumų ar defektų, kas būtų pagrindas mažinti jos vertę. Teismo vertinimu, VšĮ „Emprekis“ pateikti duomenys pakankamai tiksliai atspindi šios konkrečios transporto priemonės realią vertę Lietuvoje, todėl iš kaltinamojo išieškotina turto vertė, kuri nurodyta VšĮ „Emprekis“ pažymoje ir, kuri laikytina proporcinga poveikio priemone kaltinamajam, kuris nusikalstamą veiką padarė tyčia, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis.

Kaltinamasis A. R. BPK 140 straipsnio pagrindu buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. gegužės 16 d. 21.05 val. iki 2019 m. gegužės 17 d. 13.00 val. (b. l. 67-68, 69), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65, 66 straipsniai).

Kaltinamajam A. R., vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas (b. l. 75-76).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 51 MGL (2 550,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. R. paskirti galutinę bausmę – 34 MGL (1 700,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais į bausmės laiką A. R. įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. gegužės 16 d. 21.05 val. iki 2019 m. gegužės 17 d. 13.00 val., t. y. 1 parą, ją prilyginant 2 MGL (100,00 Eur) dydžio baudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, A. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (trejiems) metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, priteisti iš A. R. konfiskuotino turto – automobilio Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią 880,00 Eur (aštuonių šimtų aštuoniasdešimt eurų 00 ct) sumą.

Įteikti A. R. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti A. R., kad baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą asmens pasirinktame banke per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, nurodant įmokos kodą 6801. Be to, sumokėjęs baudą asmuo teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti A. R., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Loreta Radzevičienė