Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės,

2020 m. gegužės 19 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. patikslintą skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. VPA_SP11-594 „Dėl A. G. teisės į ligos išmoką“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. (11.E) I-1446 „Dėl Jūsų skundo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjui buvo išduoti du nedarbingumo pažymėjimai serijos EF Nr. 4748210 ir Nr. 4772276. Pareiškėjui nedarbingumo pažymėjimai buvo išduoti laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. Nedarbingumo priežastis – liga. Taip pat pareiškėjui 2019 m. gegužės 5 d., laikotarpiui nuo 2019 m. balandžio 18 d. iki 2019 m. balandžio 22 d. išduotas nedarbingumo pažymėjimas serijos EF Nr. 5024944, nedarbingumo priežastis – nelaimingas atsitikimas buityje.

Klaipėdos skyrius atsižvelgdamas į pareiškėjui išduotus nedarbingumo pažymėjimus serijos EF Nr. 4748210 ir Nr. 4772276, 2019 m. balandžio 29 d. priėmė sprendimą Nr. VPA_SP1-69558 „Dėl A. G. teisės į ligos išmoką“. Minėtu sprendimu Klaipėdos skyrius nusprendė pareiškėjui skirti ligos išmoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 17 d.

2019 m. rugsėjo 12 d. Klaipėdos skyriuje buvo gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus pranešimas Nr. IBPS-S-386091. Pranešime teigiama, jog 2019 m. balandžio 14 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 282 straipsnio 3 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2019 m. balandžio 13 d. apie 17.20 val., Palangos mieste, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, asmuo vairuodamas automobilį bei sukdamas į kairę, nepraleido pagrindiniu keliu – (duomenys neskelbtini) tiesiai važiavusio motociklo, kurį vairavo pareiškėjas ir automobilis bei motociklas susidūrė. Dėl eismo įvykio metu patirtų kūno sužalojimų pareiškėjui padarytas sunkus kūno sužalojimas, o motociklo keleiviui – nesunkus sveikatos sutrikdymas. Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjas laikinojo nedarbingumo metu pateko į eismo įvykį – 2019 m. balandžio 13 d., vairuodamas motociklą, susidarė su lengvuoju automobiliu ir patyrė sunkų kūno sužalojimą.

Klaipėdos skyrius susipažinęs su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. rugsėjo 12 d. pranešimo turiniu, priėmė sprendimą atlikti pareiškėjo laikinojo nedarbingumo ekspertizę, laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 4 d. iki 2019 m. balandžio 22 d. 2020 m. sausio 30 d. A. G. medicinos dokumentų patikrinimo pažymos Nr. VPA_701 išvadose konstatavo, jog pareiškėjas laikinojo nedarbingumo metu tvarkydamas savo asmeninius reikalus ir nesilaikydamas nustatyto tausojančio režimo, pateko į eismo įvykį ir šiais veiksmais užtęsė laikinojo nedarbingumo trukmę, todėl pažeidė Taisyklių 51.3 ir 51.8 papunkčio reikalavimus. Taip pat pažymoje pažymima, jog gydytojas nesupažindino pareiškėjo su elgesio taisyklėmis nedarbingumo metu, taip pažeisdamas Taisyklių 49 punkto reikalavimus. 2020 m. sausio 30 d. pažymoje siūloma pareiškėjui neskirti ligos išmokos už 2019 m. balandžio 13 d.

Klaipėdos skyrius atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 30 d. pažymos Nr. VPA_701 išvadas bei rekomendacijas, 2020 m. sausio 30 d. sprendimu nusprendė pareiškėjui neskirti ligos išmokos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 13 d. iki 2019 m. balandžio 13 d. Minėto sprendimo teisiniais pagrindais nurodomi Taisyklių 51.3 ir 51.8 papunkčiai, o faktinis pagrindas – aplinkybė, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 13 d., laikinojo nedarbingumo metu tvarkydamas savo asmeninius reikalus ir nesilaikydamas gydytojo nustatyto tausojančio režimo pateko į eismo įvykį, ir šiais savo veiksmais užtęsė laikinojo nedarbingumo trukmę.

Pareiškėjas nesutikdamas su 2020 m. sausio 30 d. sprendimu, 2020 m. vasario 5 d. kreipėsi į VSDFV su skundu, kuriuo prašė panaikinti minėtą Klaipėdos skyriaus sprendimą. VSDFV išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2020 m. kovo 3 d. priėmė sprendimą Nr. (11.E) I-1446 „Dėl Jūsų skundo“, kuriuo nusprendė palikti galioti Klaipėdos skyriaus 2020 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. VPA_SP11-594 „Dėl A. G. teisės į ligos išmoką“ ir skundą atmesti kaip nepagrįstą. VSDFV 2020 m. kovo 3 d. sprendime pažymėjo, jog vadovaujantis LMSDĮ 15 straipsnio 2 dalimi, asmenims be pateisinamų priežasčių pažeidusiems elgesio nedarbingumo metu tvarką, nustatytą Taisyklėse, ligos išmoka neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos. VSDFV 2020 m. kovo 3 d. sprendime konstatuojama, kad eismo įvykis įvyko, kai pareiškėjas tvarkė asmeninius reikalus t. y. atliko su būtiniausių fiziologinių poreikių patenkinimu nesusijusius veiksmus ir tai įvyko kelyje ne tarp pareiškėjo gyvenamosios vietos ir VšĮ Palangos reabilitacinės ligoninės, todėl Klaipėdos skyrius priėmė pagrįstą sprendimą neskirti pareiškėjui ligos išmokos už 2019 m. balandžio 13 d.

LMSDĮ (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2019-01-01 iki 2019-10-30) 5 straipsnio 2 dalis numato, kad ligos išmokos skiriamos turtintiems teisę jas gauti asmenims šiais atvejais: 1) apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl ligos arba traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų, išskyrus šio įstatymo 14 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus atvejus bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo numatytus ligos išmokos skyrimo ir mokėjimo atveju; 2) sergantiems šeimos nariams slaugyti. Ši išmoka skiriama, jeigu gydytojo nurodymu būtina slaugyti susirgusį apdraustojo asmens šeimos narį; 3) apdraustiesiems asmenims, nušalintiems nuo darbo dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų; 4) apdraustiesiems asmenims, kurie gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas. Ši išmoka skiriama apdraustiesiems asmenims už visą gydymosi tokioje įstaigoje laiką, taip pat vykimo į ją ir grįžimo iš jos laiką; 5) pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programą ugdomų vaikų priežiūrai, jeigu švietimo įstaigose nustatytas infekcijų plitimą ribojantis režimas; 6) vaiko priežiūrai, jeigu asmuo, kuriam suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos ar atostogos vaikui prižiūrėti, dėl savo ar kito vaiko iki 3 metų, kurio priežiūrai jam suteiktos vaiko priežiūros atostogos, ligos ar traumos negali šio vaiko prižiūrėti; 7) apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu.

Teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais turi asmenys, jeigu jie: 1) yra apdrausti ligos socialiniu draudimu; 2) tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų (išskyrus šio įstatymo 14 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus atvejus), taip pat jeigu tuo laikotarpiu jie negauna ligos išmokos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą; 3) iki laikinojo nedarbingumo pradžios dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse (LMSDĮ 8 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis LMSDĮ 8 straipsnio 7 dalimi pagrindas skirti ligos išmoką yra nedarbingumo pažymėjimas, išduotas pagal sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamas Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles. Atkreiptinas dėmesys, kad tarp proceso šalių nėra ginčo, kad pareiškėjas atitiko minėtus reikalavimus ir turėjo teisę gauti ligos išmoką laikinojo nedarbingumo metu.

Atvejus kada asmuo netenka teisės gauti ligos išmoka reglamentuoja LMSDĮ 15 straipsnis. LMSDĮ 15 straipsnio 1 dalis teigia, kad ligos išmokos nemokama, jeigu kompetentingos institucijos nustato, kad: 1) apdraustasis asmuo tapo laikinai nedarbingas dėl traumos, kurią gavo darydamas nusikalstamą veiką; 2) apdraustasis asmuo sužalojo savo sveikatą ar apsimetė sergančiu; 3) apdraustasis asmuo tapo nedarbingas dėl neblaivumo (girtumo) ar dėl piktnaudžiavimo psichiką veikančiomis medžiagomis. Pažymėtina, kad asmenims, be pateisinamų priežasčių pažeidusiems elgesio nedarbingumo metu tvarką, nustatytą sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintose Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėse, ligos išmoka neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka (LMSDĮ 15 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatų (bylai aktuali nuostatų redakcija galiojusi nuo 2019-01-01 iki 2020-02-01) 38 punktu asmenims, laikinojo nedarbingumo, šeimos nario slaugos ar vaiko priežiūros laikotarpiu, nustatytu Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 6 punkte, be pateisinamų priežasčių pažeidusiems elgesio nedarbingumo metu taisykles, nustatytas sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintose Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėse, ligos išmoka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimu neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius nustato, ar priežastys pateisinamos. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus specialistams nustačius, kad asmuo, pripažintas laikinai nedarbingu, laikinojo nedarbingumo metu pažeidė Taisyklėse nustatytas elgesio taisykles, teritorinis skyrius turi teisę nutraukti ligos išmokos mokėjimą.

Kaip ir anksčiau minėta, Klaipėdos skyrius 2020 m. sausio 30 d. sprendime konstatavo, jog pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. V-533/A1-189 „Dėl teisės aktų, susijusių su elektroniniais nedarbingumo pažymėjimais bei elektroniniais nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimais, patvirtinimo“ patvirtintų Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių (bylai aktuali Taisyklių redakcija galiojusi nuo 2019-01-01 iki 2019-09-01) 51.3 ir 51.8 papunkčių reikalavimus.

Elgesio taisykles nedarbingumo metu reglamentuoja Taisyklių VII skyrius. Taisyklių 50 punktas teigia, jog laikinojo nedarbingumo metu asmuo privalo vykdyti gydytojo nurodymus ir laikytis šių Taisyklių 51 punkte nurodytų elgesio taisyklių. Fondo valdybos ar jos teritorinio skyriaus vyriausiajam specialistui (nedarbingumo kontrolei) pareikalavus, laikinai nedarbingu pripažintas asmuo turi atvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Taisyklių 51.3 papunktyje nustatyta, kad elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimais laikoma, kai laikinai nedarbingu pripažintas asmuo nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo ir (ar) slaugos režimo, o Taisyklių 51.8 papunktis teigia, jog elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimu laikomi atvejai, kai laikinai nedarbingu pripažintas asmuo elgėsi taip, kad jo veiksmai galėjo užtęsti (užtęsė) laikinojo nedarbingumo trukmę.

Elgesio taisyklių pažeidimus apdraustiems asmenims ir bedarbiams turi teisę nustatyti asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai, Fondo valdybos ar jos teritorinių skyrių vyriausieji specialistai (nedarbingumo kontrolei), remdamiesi dokumentais, patvirtinančiais elgesio taisyklių pažeidimus. Elgesio taisyklių pažeidimus apdraustiems asmenims gali nustatyti ir jų darbdaviai, sudarę komisiją, o tais atvejais, kai elektroniniai pažymėjimai išduoti pareigūnams ar kariams, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu privalomai draudžiami ligos socialiniu draudimu ir (ar) motinystės bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, – ir institucijos, kuriose tarnauja pareigūnas ar karys (Taisyklių 54 punktas).

Taisyklių 10 punktas nustato, kad gydytojai, išduodami elektroninius pažymėjimus, apžiūri asmenis ir aprašo asmens medicinos dokumentuose jų nusiskundimus bei objektyvaus tyrimo duomenis, kuriais pagrindžia pažymėjimų išdavimą. Taip pat asmens medicinos dokumentuose turi būti nurodomas asmeniui skirtas gydymas, režimas (lovos, tausojantis), išduoto elektroninio pažymėjimo serija ir numeris, nepertraukiamo laikinojo nedarbingumo trukmė (bendras kalendorinių dienų skaičius nuo laikinojo nedarbingumo pradžios) ir kito atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą data. Asmeniui, dėl sveikatos būklės, gulimo režimo ar taikomo gydymo (ilgalaikio imobilizacinio) negalinčiam atvykti į sveikatos priežiūros įstaigą, elektroninis pažymėjimas pratęsiamas telefonu. Asmens medicinos dokumentuose kreipimosi telefonu dieną gydytojas surašo asmens nusiskundimus, suteiktas režimo bei gydymo rekomendacijas.

Remiantis aukščiau cituojamu teisiniu reguliavimu akivaizdu, kad gydytojas, asmeniui išduodamas laikinojo nedarbingumo pažymėjimą, turi teisę asmeniui paskirti lovos ar tausojantį gydymo režimą. Nagrinėjamoje byloje tarp proceso šalių nėra ginčo, kad pareiškėjui laikinojo nedarbingumo metu buvo nustatytas tausojantis gydymo režimas.

Teisės aktai nepateikia tausojančio gydymo režimo sąvokos apibrėžimo, tačiau analizuojant Taisyklių 51 punkte nustatytas elgesio laikinojo nedarbingumo metu taisykles matyti, jog asmuo pripažintas laikinai nedarbingu, turi pareigą atlikti tik su gydymu ar būtiniausiais fiziologiniais poreikiais susijusius veiksmus bei vengti veiklų, kurios gali užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę.

Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 23 d. Klaipėdos skyriui siųstame paaiškinime nurodė, jog 2019 m. balandžio 13 d. nuvyko į VšĮ Palangos reabilitacinę ligoninę, po to nuvyko į autoservisą, o po pietų tvarkėsi savo asmeninius reikalus. Paaiškino, jog keliavo motociklu, kadangi jo automobilis tuo metu buvo remontuojamas. Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad autoįvykio metu keliavo savo asmeniniais tikslais. Pareiškėjas nei 2019 m. rugsėjo 23 d. paaiškinime, nei skunde plačiau nenurodė, kokiu konkrečiai tikslu keliavo motociklu, tačiau akivaizdu, jog šie veiksmai nebuvo susiję su gydymu arba būtiniausių fiziologinių poreikių tenkinimu. Vadovaujantis anksčiau minėtu darytina išvada, jog 2019 m. balandžio 13 d., pareiškėjas laikinojo nedarbingumo metu, keliavo savo asmeniniais reikalais ir pateko į autoįvykį, kurio metu patyrė sunkų kūno sužalojimą. Pareiškėjas savo veiksmais pažeidė gydančio gydytojo nustatytą tausojantį gydymo režimą bei užtęsė laikinojo nedarbingumo trukmę. Aplinkybė, jog dėl įvykusio autoįvykio kaltas buvo kitas vairuotojas, nepašalino pareiškėjo pareigos laikytis Taisyklėse reglamentuotų elgesio taisyklių nedarbingumo metu, todėl Klaipėdos skyrius 2020 m. sausio 30 d. sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė Taisyklių 51.3 ir 51.8 papunkčių reikalavimus ir nutarė jam neskirti ligos išmokos už 2019 m. balandžio 13 d.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, paminėtas faktines aplinkybes ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. VPA_SP11-594 „Dėl A. G. teisės į ligos išmoką“ bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. (11.E) I-1446 „Dėl Jūsų skundo“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo A. G. patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. G. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.