Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2025-01-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-165-1183/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-01-20
Bylos Nr.
1-165-1183/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28901-2024-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Donatas Dauginis
Kaltinamasis
M. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-165-1183/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28901-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1.1; 1.2.27.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 20 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Donatas Dauginis,sekretoriaujant Indrei Kučinskaitei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Dobiliauskui,kaltinamajam M. R.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis pagal individualią veiklą, profesinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas:

1) Kelmės rajono apylinkės teismo 2017-08-22 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, Šiaulių apylinkės teismo 2018-09-25 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

2) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-06-26 nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2019-10-17 nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 178 straipsnio 2 dalį, subendrinus su Kelmės rajono apylinkės teismo 2017-08-22 nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3) 2020-01-23 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti laisvės atėmimą vieneriems metams dviem mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-06-26 nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2019-10-17 nuosprendžiu, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams; bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 286 straipsnį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis M. R. pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent: 2024 m. liepos 27 d., apie 02.10 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, sulaikomas dėl policijos pareigūnų įžeidinėjimo, pasipriešino Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjai R. N. ir vyresniajam tyrėjui S. D., aktyviais veiksmais, tyčia panaudodamas fizinį smurtą - tyrėją R. N. ranka pastumdamas į veidą, o vyresniajam tyrėjui S. D. vieną kartą kumščiu suduodamas į kairįjį petį, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai R. N. žaizdą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip pasipriešino valstybės tarnautojams - policijos pareigūnams - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjai R. N. ir vyresniajam tyrėjui S. D., tai yra M. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

2. Kaltinamasis M. R. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi įvykdęs nusikalstamą veiką ir paaiškino, jog viskas įvyko praeitų metų liepos 27 d. apie 2 val. nakties, adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo draugė L.. Pas ją buvo jo pinigų, tai paskambinęs pasakė, jog atvažiuos jų pasiimti, bet kadangi buvo išgėręs, tai galbūt jai pasakė kažką pikčiau, todėl L. išsigando ir iškvietė policiją. Kai pas draugę atvažiavo su dviračiu, ten jau buvo pareigūnai, kurie iš karto bandė jį sulaikyti, jis pareigūnams pasipriešino ir gavosi grumtynės. Visų aplinkybių gerai neprisimena, įvykį prisimena momentais, nes buvo išgėręs. Iš pradžių buvo atvažiavę du pareigūnai: moteris ir vyras, o paskui atvažiavo ir daugiau pareigūnų. Kai nesidavė sulaikomas ir gavosi grumtynės, tai matyt, atliko veiksmus, kuriuos nurodo policijos pareigūnai, nes jis pats nelabai jų prisimena. Pareigūnai prieš jį panaudojo „tazerį“, ašarines dujas, antrankius ir jį sulaikė. Grumtynių metu kiemo aikštelėje prie laiptinės buvo nugriuvęs, o tame kieme stovi gyventojų automobiliai, tai gali būti, jog į kurį nors automobilį buvo atsitrenkęs. Gali būti, kad ranka pastūmė į veidą pareigūnei, o kitam pareigūnui trenkė į petį, taip pat pareigūnams sakė kažką negražaus. Su savimi jis neturėjo jokių įrankių, tik gal turėjo nedidelį žvejybinį peilį, nes vasarą visada nešiojasi „tašytę“, kurioje šis būna įdėtas, kadangi vasarą jis dažnai žvejoja. Iki šio įvykio jis 6 m. nevartojo alkoholio, bet tuo metu su drauge gavosi piktumai, konfliktai, tai buvo išgėręs ir įsiaudrinęs, o blaiviam taip nebūtų atsitikę. Su civiliniais ieškiniais sutinka, gailisi dėl padarytos veikos, iš karto pripažino savo kaltę, neturi išlaikytinių ar įsipareigojimų, per mėnesį gaunu 1800 eurų atlyginimą.

3. Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, nes M. R. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

4. Be paties kaltinamojo M. R. visiško prisipažinimo teisme, jo kaltė įrodoma ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme išvardytais ir teismo įvertintais įrodymais:

4.1. M. R. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad šiuo metu jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu gyvena vienas. Nori paaiškinti, kad čia gyvena laikinai. Šiaip jis gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Buvo grįžęs į Lietuvą atostogų ir atgal planavo išvažiuoti iki šių metų rugpjūčio mėnesio 1 d. Maždaug prieš tris savaites laiko, tačiau kada tiksliai nurodyti negali, nes neprisimena, jis savo draugei L. A. gyvenančiai (duomenys neskelbtini), į jos sąskaitą pervedė apie 2000 eurų. Kadangi paskutiniu metu jie pradėjo nesutarti, o jis neturėjo pinigų, tai 2024 metais liepos 27 d., kiek tiksliai buvo valandų dabar jau nepasakys, bet iki šio įvykio t. y. 02.00 val., jis paskambino savo draugei L. ir pasakė, kad atvažiuos pas ją su dviračiu, nes jam reikia šiek tiek pinigų iš tų kur jai pervedė. Nori pasakyti, kad buvo kazino, kur pralošė pinigus, todėl nebeturėdamas jų paskambino L. ir paprašė, kad ji jam duotų šiek tiek pinigų. L. jam sakė, kad neduos, nes jis buvo išgėręs t. y. gėrė alaus, šiek tiek degtinės, viskio. Kiek tiksliai išgėrė alkoholio, net pasakyti negali. Todėl nuvažiavo pas savo draugę su dviračiu, o čia kieme jau kaip suprato jo laukė policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė L., tačiau dėl ko ji juos iškvietė nežino. Kad būtent jo laukė policijos pareigūnai jis suprato iš karto, nes jam pasirodžius kieme, jie prie jo priėjo. Kai skambino L., telefonu jis jai nei grasino, nei apskritai konfliktavo, nors kai L. prašė pinigų, ji suprato, kad yra išgėręs ir nenorėjo jam jų duoti. Tačiau ji iškvietė policiją, o kaip policijos pareigūnai jo neįleido nueiti pas L., tai jis labai įsiaudrino, supyko dėl to ir tikrai sukonfliktavo su policijos pareigūnais, kurie buvo atvažiavę čia. Po to, kiek pamena atvažiavo dar vienas policijos pareigūnų ekipažas. Konflikto metu jis buvo išgėręs, todėl gali būti, kad kai kurių įvykio aplinkybių gerai ir neprisimena. Gali būti kad policijos pareigūnų atžvilgiu pasakė negražius žodžius, juos įžeidė. Kai policijos pareigūnai jį bandė sulaikyti, jis tikrai gali būti, kad pasipriešindamas policijos pareigūnams jiems ir sudavė, tačiau kam ir kiek kartų bei į kurią kūno vietą sudavė tikrai nepasakys. Viskas vyko labai greitai, tiesiog akimirksniu. Todėl jis sutinka su tuo, kad pasipriešindamas policijos pareigūnams padarė viską kas nurodyta pranešime apie įtarimą ir dėl šio jam pareikšto pranešimo apie įtarimą kaltu prisipažįsta visiška, dėl ko nuoširdžiai gailisi. Be to nori pasakyti, kad mano tokiems veiksmams įtakos turėjo ir alkoholis. Jei būtų buvęs blaivas nieko panašaus net nebūtų įvykę. (1 t., b. l. 152-153). Be kita ko, įtariamuoju apklaustas M. R. parodė, kad dėl minėto įvykio metu buvo sukonfliktavęs su drauge L. A. ir išgėręs alkoholinių gėrimų, todėl buvo labai susinervinęs ir elgėsi netinkamai. Jis prisipažįsta, kad pareigūnus įžeidinėjo ir už tai jam buvo paskirta administracinė bauda, kurią jau yra sumokėjęs. Kai pareigūnai jį bandė sulaikyti, jis jiems nesileido būti sulaikomas, priešinosi, stumdėsi ir smūgiavo rankomis, todėl galėjo jiems grumtynių metu suduoti smūgius, tačiau kur tiksliai neprisimena. Viskas vyko labai greitai. Jis sutinka su tuo, kad pasipriešindamas policijos pareigūnams galėjo padaryti tai, kas nurodyta pranešime apie įtarimą ir dėl šio jam pareikšto pranešimo apie įtarimą kaltu prisipažįsta visiškai. Kiek prisimena jis kišenėje turėjo atlenkiamą peilį, tačiau šiuo peiliu pareigūnams negrasino ir jo neplanavo prieš juos panaudoti. Šį peilį naudodavo žvejyboje (atsipjauti valą). Šių pareigūnų asmeniškai nepažinojo ir su jais anksčiau jokių konfliktų neturėjo. Padarytą žalą pareigūnams atlygintų (1 t., b. l. 160).

4.2. Nukentėjusioji R. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. liepos 27 d. dirbo ekipaže „S-1155“, kartu su Šiaulių apskr. VPK Reagavimo skyriaus tyrėju D. L. ir vyriausiąja patrule V. G., Šiaulių mieste, nustatytame maršrute. 2024-07-27 apie 01 val. 50 min. radijo ryši policijos ekipažas „S-1160“, kuris buvo įvykyje adresu (duomenys neskelbtini), paprašė pagalbos, nes jiems reikėjo padėti sulaikyti agresyvų asmenį. Apie 02 val. 00 min. atvykus nurodytu adresu, šalia daugiabučio namo, pastebėjo stovintį vyrą, kaip vėliau sužinojo M. R., su kuriuo bendravo ekipažo „S-1160“ pareigūnai. Kolegos nurodė, kad asmenį reikia sulaikyti, nes jis įžeidinėjo juos kaip policijos pareigūnus ir yra agresyvus. M. R. buvo paaiškinta, kad yra sulaikomas ir paprašyta eiti su mumis iki tarnybinio automobilio. D. L. įvertinęs asmens agresyvumą pareikalavo jo sudėti rankas už nugaros, tuo metų prie tarnybinio automobilio stovėjęs M. R. staigiai atsisuko ir pradėjo šaukti „žertva“ ir buvo priešiškai nusiteikęs. Ar jis šaukė jiems ar savo draugei nebuvo aišku. Įvertinus asmens neadekvatų bei agresyvų elgesį, prieš jį buvo panaudota proporcingai sulaikymui tinkama fizinė jėga, užlaužtos rankos už nugaros, tačiau vyriškis aktyviais veiksmais pradėjo priešintis sulaikymui, standino rankas, muistėsi, aktyviais veiksmais vengė sulaikymo. M. R. buvo liepta nesipriešinti, tačiau šis nereagavo ir toliau aktyviais veiksmais priešinosi. Prieš asmenį ji kelis kartus (galimai 3 kartus) į sėdmens ir kojos sritį kontaktiniu būdu panaudojo elektroimpulsinį prietaisą „Taser X26P Nr. R13000765“. M. R. ir toliau priešinosi, sugriebdamas jai už dešinės rankos riešo bei bandydamas jį ištraukti bandė atimti elektroimpulsinį prietaisą „Taser“. Naudojant kovinių imtynių veiksmus bandė M. R. sulaikyti tačiau jis vieną kartą savo ranka trenkė jai į veidą, apatinio žandikaulio srityje. Po smūgio juto fizinį skausmą veido srityje kurį vertina 8 balais. Tuo metu pamatė kaip M. R. kumščiu viena sudavė šalia jos buvusiam ir jį bandžiusiam sulaikyti S. D. į kairįjį petį. Asmuo rankų mostais bei kūno judesiais siekė jas sužaloti bei išvengti sulaikymo. Pamatė, kad M. R. užkliuvo už kiemo bortelio ir krito ant grindinio bei atsitrenkė į stovėjusį automobilį OPEL ir apgadino šoninio vaizdo veidrodėlį. Kuomet asmuo nukrito ant grindinio jis ir toliau aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, priešinosi spardėsi kojomis siekdamas ir toliau jas žaloti bei priešintis, todėl prieš šį asmenį panaudojo elektroimpulsinis prietaisą „Taser“ iššaudama iš jo kontaktus, kurie įsmigo M. R. į kūną. Paleidus elektros srovę jis nustojo priešintis ir buvo sulaikytas bei jam uždėti antrankiai. Viso sulaikymo metu asmuo šaukė, rėkė ir aktyviais veiksmais vengė sulaikymo. Sulaikytam asmeniui D. L. atliko dalinę apžiūrą ir jo šortų kišenėje rado atlenktą, paruoštą naudojimui sulenkiamą peilį bei kitus jo asmeninius daiktus. Po šio įvykio ji nuvyko į Respublikinę Šiaulių ligoninę, kur ją apžiūrėjo medikai iš pradžių nustatė paviršinį apatinės lūpos sužalojimą. Kadangi po šio įvykio jautė žandikaulio girgždėjimą ir skausmą jam judant, todėl buvo nuvykusi apžiūrai į Šiaulių centro polikliniką, Respublikinę Šiaulių ligoninę ir Kauno klinikas. Jai Kauno klinikose nustatė smilkininio žandikaulio sąnario pakitimus, tačiau galutinė diagnozė jai nėra nustatyta, nes jai žandikaulio sąnariuose yra susikaupę skysčiai ir kol kas nėra galimybės atlikti tikslių tyrimų. Po įvykio ji kolegoms sakė, kad M. R. jai sudavė smūgį ir ją sužalojo. Ją apžiūrėjo S. D. ir Ž. Č., kurie matė, kad jai sužalota lūpa. S. D. ji sakė, kad ir jam buvo suduotas smūgis, bet jis iš pradžių atsakė kad ne. M. R. ekipažas „S1160“ nuvežė į Šiaulių AVPK ŠMRPK laikino sulaikymo patalpas, kur neblaivumą nusistatyti atsisakė. Šio įvykio metu jai padaryta fizinė žala. Turtinė ir neturtinė žala jai nepadaryta, civilinio ieškinio nereikš. Buvo apsidraudusi savo sveikatą ir gavo draudimo išmoką (1 t., b. l. 124-125).

4.3. Liudytojas D. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. liepos 27 d. dirbo ekipaže „S-1155“, kartu su Šiaulių apskr. VPK Reagavimo skyriaus tyrėja R. N. ir vyriausiąja patrule V. G., Šiauliuose, nustatytame maršrute. 2024-07-27 apie 01 val. 50 min. radijo ryši juos pakvietė kitas policijos ekipažas „S-1160“ atvykti adresu (duomenys neskelbtini), nes įvykyje buvęs asmuo agresyvus ir reikia jį sulaikyti. Apie 02 val. 00 min. atvykus nurodytu adresu įvykio vietoje šalia daugiabučio namo pastebėjo stovintį vyrą, kaip vėliau buvo nustatyta M. R., su kurio bendravo ekipažo „S-1160“ policininkai. Jiems išlipus kolegos nurodė, kad asmenį reikia sulaikyti, nes šis įžeidinėjo juos kaip policijos pareigūnus ir yra agresyvus. Asmeniui buvo paaiškinta, kad yra sulaikomas ir paprašyta eiti su mumis iki tarnybinio automobilio. Atėjus prie tarnybinio automobilio jis paėmė jį už rankos, nes norėjo uždėti antrankius ir jis pradėjo aktyviais veiksmais priešintis sulaikymui, standino rankas, muistėsi, stumdėsi. Asmeniui buvo liepta nesipriešinti, tačiau šis nereagavo ir toliau aktyviais veiksmais priešinosi. Prieš asmenį R. N. kelis kartus priliečiant į sėdmens ir kojos sritį panaudojo elektroimpulsinis prietaisą „Taser“, tačiau vyriškis ir toliau priešinosi, bandė rankomis atimti elektroimpulsinį prietaisą „Taser“. Naudojant kovinių imtynių veiksmus buvo bandoma asmenį sulaikyti ir tuo metu matė kaip M. R. rankomis smūgiavo link R. N. ir S. D.. Jis matė kaip M. R. kumščiu vieną kartą sudavė S. D. į petį. Ar jis sudavė R. N. nematė. Besigrumiant su M. R. jis nuvirto ir atsitrenkė į šalia stovėjusio automobilį OPEL. Kai jis nukrito ant žemės toliau aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, priešinosi spardėsi kojomis siekdamas ir toliau juos žaloti bei priešintis, todėl prieš jį R. N. panaudojo elektroimpulsinį prietaisą „Taser“ išaunant iš jo kontaktus ir asmuo sulaikytas bei uždėti antrankiai. Viso sulaikymo metu asmuo šaukė, rėkė, keikė juos. Sulaikytam asmeniui atlikęs dalinę apžiūrą jo šortų dešinėje kišenėje rado atlenktą sulenkiamą peilį bei kitus asmeninius daiktus, kuriuos prieš įsodindamas M. R. į automobilį įdėjo į automobilyje prie sulaikymo patalpos esančią dėžutę. Po įvykio R. N. sakė, kad jai M. R. ranka sudavė į veidą ir matė, kad jai iš vidinės pusės buvo sužalota lūpa. Šio įvykio metu jis pats nenukentėjo, jam smūgiai nebuvo suduoti. S. D. neatrodė sužalotas ir pats nesakė, kad buvo sužalotas. Po to M. R. ekipažas „S-1160“ nuvežė Šiaulių AVPK ŠMRPK laikino sulaikymo patalpas, o vėliau į areštinę (1 t., b. l. 130-131).

4.4. Liudytojas S. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. liepos 27 d. tarnybos metu dirbo kartu su Šiaulių AVPK ŠMRPK RS vyr. patrule Ž. Č. ir vyr. patruliu A. P. ekipaže, kurio šaukinys „S1160“. 2024-07-27 01. 45 val. iš Šiaulių AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad reikia vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur prieš kelias minutes pranešėjai telefonu grasino susidorojimu, buvęs širdies draugas M. R., žadėjo užmušti. Moteris baiminasi, kad vyras gali išlaužti buto duris, prašo paskubėti. Laukia nurodytu adresu. Pagal gautą pranešimą 01.50 val. nuvykus nurodytu adresu paaiškėjo, kad pranešėja gyvena ne 11, o 17 bute, kur juos pasitiko pranešėja L. A.. Ji paaiškino, kad visą vakarą jai telefonu skambinėja ir prašo atiduoti pinigus buvęs draugas M. R.. Moteris teigė, kad su M. R. bendro ūkio neveda ir su juo kartu negyvena. Moteris šio vyriškio į savo namus nebuvo įsileidusi, matė, kad jis stoviniuoja prie kieme daugiabučio namo, kuriame ji gyvena. L. A. nurodė, kad M. R. jokių pinigų nėra skolinga ir su juo nenori turėti jokių ryšių, teigė, kad bijo jog M. R. neišlaužtų jos buto durų. Bendraujant su pranešėja jos bute, lauke išgirdo rėkavimus ir suprato, kad tai galimai M. R.. Išėjus iš daugiabučio namo kieme prie įėjimo į laiptinę pastebėjo vyrą, kaip vėliau paaiškėjo, M. R.. M. R. atrodė neblaivus ir agresyvus. Paprašius, jo prisistatyti šis atsakė tai padaryti, teigė, kad neprivalo niekam prisistatyti, nes nežino su kuo bendrauja. Asmeniui, jo prašymų buvo parodytas tarnybinis pažymėjimas, tačiau asmuo ir toliau nesiteikė paaiškinti situacijos, kalbėjo pakeltu balso tonu, bei jį ir kolegą A. P. išvadino įvairiais bjauriais žodžiais. Kadangi asmuo juos, policijos pareigūnus, įžeidinėjo buvo paprašyta jo prieiti prie tarnybinio automobilio. M. R. atsisakė tai padaryti ir pasakė, kad jei artinsis, juos „paštyrins“, kaip suprato papjaus. Ar jis rankose turtėjo kokius nors daiktus nematė. Apie įvykį buvo informavęs Šiaulių AVPK budėtoją ir jo prašė į įvykio vietą išsiųsti dar vieną ekipažą, kad padėtų šį asmenį sulaikyti, nes šis asmuo buvo agresyvus ir galimai reikės pagalbos. Netrukus į įvykio vietą atvyko ekipažas šaukinys „S1155“. M. R. buvo paaiškinta, kad jis bus sulaikytas dėl policijos pareigūnų įžeidinėjimo. Priėjus prie tarnybinio automobilio „S1160“ sulaikymo patalpos, M. R. aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, standinti rankas, pradėjo muistytis, grumtis, priešintis sulaikymui. Sulaikymo metu M. R. vieną kartą kumščiu trenkė jam į kairįjį petį, tačiau fizinio skausmo nesukėlė, sužalojimo nepadarė. Į M. R. jam suduotą smūgį didelio dėmesio nekreipė, nes buvo susikoncentravęs į jo sulaikymą. R. N. panaudojo spec. priemonę prietaisą „Taser“ kontaktiniu būdu, tačiau M. R. nesureagavo. Po to M. R. grumiantis nuvirto ir atsitrenkė į šalia stovėjusį automobilį OPEL. R. N. dar kartą panaudojo „Taser“, iššaudama jo kontaktus į M. R. ir jam gulinčiam buvo uždėti antrankiai. M. R. sulaikymo metu buvo apgadintas gretimai stovėjusio automobilio OPEL valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės veidrodėlis. Automobilis priklauso D. G., gyv. (duomenys neskelbtini). M. R. buvo įsodintas į tarnybinį automobilį, šaukiniu „S1160“, bei pristatytas į Šiaulių AVPK OVS laikino sulaikymo patalpas esančias Šiaulių AVPK ŠMRPK pastate. Prieš įsodinat į tarnybinį automobilį D. L. atlikęs dalinę M. R. apžiūrą jo trumpų kelnių kišenėje rado atlenkiamą peilį, kurį iš jo paėmė. Dėl šio įvykio jam jokia žala nebuvo padaryta, civilinio ieškinio nereikš, nepageidauja būti pripažintas nukentėjusiuoju. Kaip buvo suduotas smūgis R. N. jis nematė, tačiau iš karto po įvykio ji jam pasakė, kad jai M. R. sudavė smūgį į veidą ir rodė savo apatinę lūpą, kurioje buvo matyti žaizda iš vidinės lūpos pusės. Kaip buvo suduotas smūgis R. N. galėjo nepastebėti, nes R. N. buvo už jo, o M. R. rankomis smūgiavo tiek į jo tiek į jos pusę (1 t., b. l. 133-134).

4.5. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024-07-27, apie 02.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, M. R., pasipriešino valstybės tarnautojams Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjai R. N. ir vyresniajam tyrėjui S. D.. Tyrėjai R. N. tyčia ranka suduodamas į veido sritį, o S. D. vieną kartą rankos kumščiu suduodamas į kairės pusės petį. R. N. kreipėsi į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių. S. D. sužalojimai nepadaryti (1 t. b. l. 5).

4.6. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. liepos 27 d. dirbo kartu su Šiaulių apskrities VPK ŠMRPK RS vyr. patrule Ž. Č. ir vyr. patruliu A. P. šaukiniu „S1160“. 01.45 val. iš Šiaulių apsk. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad reikia vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur prieš kelias minutes pranešėjai telefonu grasino susidorojimu, buvęs širdies draugas M. R., žadėjo užmušti. Moteris baiminasi, kad vyras gali išlaužti buto duris, prašo paskubėti. Laukia nurodytu adresu. 01.50 val. nuvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėja L. A., kuri paaiškino, kad visą vakarą jai telefonu skambinėja ir prašo atiduoti pinigus buvęs draugas M. R.. Moteris teigė, kad su šiuo vyriškiu bendro ūkio neveda, kartų nėra prieš tai kartu gyvenę. Moteris šio vyriškio į savo namus nebuvo įsileidusi, matė, kad jis stoviniuoja prie daugiabučio, kuriame ji gyvena. L. A. nurodė, kad jokių pinigų nėra skolinga M. R. ir su juo nenori turėti jokių ryšių. Iki jiems atvykstant vyriškis buvo pasišalinęs nuo daugiabučio. Moteris taip pat teigė, kad bijo M. R., kad jis neišlaužtų jos buto durų. Bendraujant su pranešėja jos bute, iš lauko pasigirdo garsus rėkavimai, iš ko suprato, kad tai galimai M. R.. Išėjus iš daugiabučio, prie laiptinės buvo pastebėtas kaip vėliau paaiškėjo M. R.. Paprašius, jo prisistatyti šis atsakė tai padaryti, teigė, kad neprivalo niekam prisistatyti, nes nežino su kuo bendrauja. Asmeniui, jo prašymų buvo parodytas tarnybinis pažymėjimas, tačiau asmuo ir toliau nesiteikė paaiškinti situacijos, kalbėjo pakeltu balso tonu, bei jį ir kolegą A. P. išvadino „delbajobais“, „lilipulais“, „debilais“. Kadangi asmuo įžeidinėjo juos, policijos pareigūnus, buvo paprašyta jo prieiti prie tarnybinio automobilio, šis atsisakė tai padaryti ir pradėjo teigti, kad jei artinsis, juos „paštyrins“. Apie įvykį buvo informuotas Šiaulių aps. VPK budėtojas, bei paprašyta į įvykio vietą išsiųsti dar vieną ekipažą. Netrukus į įvykio vietą atvyko ekipažas šaukiniu „S1155“. M. R. buvo paaiškinta, kad jis bus sulaikytas dėl policijos pareigūnų įžeidinėjimo. Priėjus prie tarnybinio automobilio „S1160“ sulaikymo patalpos, M. R. pradėjo standinti rankas, aktyviais veiksmais, vengė sulaikymo, pradėjo muistytis, grumtis, priešintis sulaikymui. Sulaikymo metu M. R. vieną kartą kumščiu trenkė jam į kairės pusės petį, fizinio skausmo nesukėlė, sužalojimo nepadarė. Grumtynių metu kolegos šaukiniu „S1155“ panaudojo spec. priemonę prietaisą „Taser“, o jie spec. priemonę antrankius. Taip pat M. R. sulaikymo metu buvo apgadintas gretimai stovėjusio automobilio „Opel“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės veidrodėlis. Automobilis priklauso D. G.. Dėl vėlyvo paros meto moteris nebuvo informuota apie apgadintą jai priklausantį automobilį. Apgadinto automobilio nuotraukos sukeltos į policijos registruojamų įvykių registrą. Panaudojus minėtas spec. priemones M. R. buvo įsodintas į tarnybinį automobilį, šaukiniu „S1160“, bei pristatytas į Šiaulių aps. VPK laikino sulaikymo patalpas. Viso įvykio metu buvo naudotos mobiliosios kūno kameros (1 t., b. l. 13-14).

4.7. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad š. m. liepos 27 d. dirbo ekipaže „S-1155“, kartu su Šiaulių apskr. VPK Reagavimo skyriaus tyrėja D. L. ir vyriausiąja patrule V. G., Šiauliuose, nustatytame maršrute „(duomenys neskelbtini)“. Apie 01 val. 50 min. radijo ryšio priemonėmis kolegos „S-1160“ buvę įvykyje ROIK: (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) paprašė pagalbos, nes įvykyje buvęs asmuo agresyvus ir reikia jį sulaikyti Apie 02 val. 60 min. atvykus nurodytu adresu įvykio vietoje šalia daugiabučio buvo pastebėtas stovintis asmuo, su kuo ekipažo S-1160 kolegos bendravo. Jiems išlipus ir priėjus prie kolegų, šie nurodė, kad asmenį reikia sulaikyti, nes šis įžeidinėjo juos kaip policijos pareigūnus ir yra agresyvus. Asmeniui buvo paaiškinta, kad yra sulaikomas ir paprašyta eiti su jais iki tarnybinio automobilio. Atėjus prie tarnybinio automobilio jos kolega D. L. įvertinęs asmens agresyvumą pareikalavo jo sudėti rankas už nugaros, tuo metų prie tarnybinio automobilio stovėjęs asmuo staigiu kūno judesiu atsisuko ir žodžiu pradėjo šaukti „žertva“, buvo priešiškai nusiteikęs. Todėl įvertinus asmens neadekvatumą, bei agresyvumą prieš asmenį buvo panaudota proporcingai sulaikymui tinkama fizinė jėga, užlaužtos rankos už nugaros, tačiau vyriškis aktyviais veiksmais pradėjo priešintis sulaikymui, standino rankas, muistėsi, aktyviais veiksmais vengė sulaikymo. Asmeniui buvo liepta nesipriešinti, tačiau šis nereagavo ir toliau aktyviais veiksmais priešinosi. Prieš asmenį buvo apie 3 kartus panaudotas elektoimpulsinis prietaisas Taser X26P Nr. R13000765 į sėdmens ir kojos sritį, tačiau vyriškis ir toliau priešinosi, bandė rankomis atimti elektoimipulsinį prietaisą Taser sugriebdamas jai už dešinės rankos riešo bei bandydamas jį ištraukti. Naudojant kovinių imtynių veiksmus buvo bandoma asmenį sulaikyti tačiau šis savo aktyviais ir tyčiniais veiksmais vieną kartą savo ranka trenkė jai į veidą, apatinio žandikaulio srityje. Po vyriškio smūgio pajuto fizinį skausmą veido srityje kurį vertina 8 balais, tuo metu pamatė kaip tas pats asmuo rankos kumščiu trenkė šalia buvusiam ir asmenį bandžiusiam sulaikyti S. D. ir pataikė į kairės rankos petį. Asmuo aktyviais tyčiniais rankų mostais bei kūno judesiais siekė juos sužaloti bei išvengti sulaikymo. Vyriškiui bandant pasišalinti šis užkliuvo už šalia buvusio kelio bortelio ir krito ant grindinio bei apgadino šalia stovėjusio automobilio OPEL valst. nr. (duomenys neskelbtini) šoninio vaizdo veidrodėlį. Kuomet asmuo nukrito ant grindinio šis ir toliau aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, priešinosi spardėsi kojomis siekdamas ir toliau jas žaloti bei priešintis Todėl prieš asmenį buvo dar kartą panaudotas tas pats minėtas elektroimpulsinis prietaisas Taser panaudojant jį su kontaktais ir asmuo sulaikytas bei uždėti antrankiai. Viso sulaikymo metu asmuo šaukė, rėkė, kad jo nesulaikysi ir aktyviais veiksmais to vengė. Sulaikytam asmeniui atlikus dalinę apžiūrą jo šortų kišenėje rastas atlenktas, paruoštas naudojimui sulenkiamas peilis bei kiti asmeniniai daiktai. Kadangi asmuo savo tyčiniais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą po įvykio kreipėsi į Šiaulių Respublikinės ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai. Apie 02 val. 40 min. asmuo M. R. dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių apskr. VPK laikino sulaikymo patalpas, kurio neblaivumą nusistatyti atsisakė. Faktinis sulaikymo laikas 02 val. 10 min. Filmuota Bodu bei tarnybinių automobilių S-1160 ir S-1155 vaizdo stebėjimo kameromis. Apie įvykį informuotas Šiaulių apskr. VPK OVS budėtojas (1 t., b. l. 17-18).

4.8. Apžiūros protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) yra daugiabutis, kur prie pirmosios laiptinės nuo įvažiavimo yra paliktas stovėti tarnybinis automobilis S1160, o lygiagrečiai stovi Opel valst. (duomenys neskelbtini). Daugiabučio kiemo erdvė esanti prie pirmosios laiptinės nuo įvažiavimo, prie tarnybinio automobilio S1160 sulaikymo durų ir yra tiksli įvykio vieta. Įvykio vietoje, pasipriešinimo metu apgadinta Opel valst. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlio plastmasė. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta, fotografuota. Filmuota tarnybinio automobilio S1160 ir S1155 vaizdo fiksavimo kameromis (1 t., b. l. 20-21).

4.9. Reikalaujamų pateikti dokumentų protokole užfiksuota, kad M. R. pateikė atlenkiamą peilį (1 t., b. l. 26-27).

4.10. Peilio apžiūros protokole užfiksuota, kad peilis atlenkiamas, apžiūrai pateiktas atlenktoje padėtyje, peilio geležtė ir rėmas metaliniai, ant rėmo varžtais pritvirtintos medinės kriaunos, ant rėmo yra du metaliniai mygtukai, kurių vieną paspaudus galima peilio geležtę užlenkti ir užlenktoje padėtyje užfiksuoti, o užlenktoje padėtyje paspaudus šį mygtuką peilio geležtė pati atsilenkia ir užsifiksuota atlenktoje padėtyje. Peilio geležtė 9 cm ilgio, smailėjančiu galu, ant jos, viršutinėje dalyje, matyti trys skirtingo dydžio apvalios ir viena trikampė ertmės bei užrašas „(duomenys neskelbtini)“, virš kurio pavaizduotas gyvūnas. Ant peilio pėdsakų reikšmingų tyrimui nėra užfiksuota. (1 t., b. l. 29-30).

4.11. R. N. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus veido sritį, burnoje, vidinėje lūpos pusėje yra matumas įdrėskimas, galimai sukrešėjusio kraujo žymė. Daugiau įbrėžimų, paraudimų ar kitų fizinio skausmo sukėlimo žymių nesimato (1 t., b. l. 37-38).

4.12. Dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad R. N. pateikė medicinos dokumentų išrašą, kuriame užfiksuoti R. N. sužalojimai (1 t., b. l. 43, 46).

4.13. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. N. nustatytas sužalojimas: žaizda apatinės lūpos vidiniame paviršiuje. Tikėtina, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Labiausiai tikėtina, kad sužalojimas padarytas tiesioginio trauminio poveikio pasekoje kietu buku paviršiumi. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. R. N. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Gautuose medicininiuose dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo pobūdžio, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas vadovaujantis turimais sužalojimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicininiuose dokumentuose nurodytą gydymo trukmę (1 t., b. l. 64-65).

4.14. Body kamerų vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad A. P. body 1 vaizdo įrašo trukmė 20 minučių 14 sekundžių. Vaizdo įraše matyti kaip policininkai lipa daugiabučio namo laiptinės laiptais iki buto, į kurio duris pasibeldžia ir prašo atidaryti duris, tačiau moteris už durų atsako, kad jos butas (duomenys neskelbtini) ir ji policijos nekvietė. Policininkai radijo ryšiu išsiaiškina, kad reikiamas butas yra (duomenys neskelbtini). Policininkai nueina prie šio buto durų ir jas atidaro moteris, kuri policininkus pakviečia užeiti į butą ir paaiškina įvykio aplinkybes, o policininkai jai paaiškina kaip turi elgtis. Po to policininkai iš buto ir namo išeina lauk, kur lauke prie laiptinės M. R. atsisukęs į daugiabučio namo pusę sako „pasigailėsi kurva“. Vienas pareigūnų pakviečia M. R. ateiti ir paprašo pateikti dokumentus. M. R. pateikia dokumentą ir policininkas jį patikrinęs klausia, kodėl jis šūkauja ir vėliau įspėja, kad viešoje vietoje nesikeiktų. M. R. elgiasi agresyviai, vengia atsakyti į policininko jam užduodamus klausimus ir vykdyti jam duotus nurodymus. Policininkai radijo ryšiu prašo atsiųsti papildomą policijos ekipažą. M. R. žodžiais įžeidinėja ir provokuoja policininkus. Policininkas reikalauja, kad M. R. eitų prie tarnybinio automobilio, jis atsako „neisiu“. Policininkas M. R. paaiškina, kad jo atžvilgiu bus naudojama prievarta. M. R. eidamas toliau nuo policininkų keikiasi, įžeidinėja policininkus. Policininkai įkalbinėja M. R. eiti prie tarnybinio automobilio ir M. R. kartu su policininkais nueina iki policijos automobilio, kur policininkas atidaro automobilio galines duris. Priėjus prie automobilio M. R. sušunka „o tu žertva, aš tau sakau kūrva“. Matyti kaip tuo metu policininkai bando M. R., kuris yra veidu atsisukęs į automobilį, už nugaros užlaužti rankas, tačiau M. R. priešinasi, stumdosi rankomis. Policininkai jį bando sulaikyti, vyksta grumtynės, girdėti naudojamo elektrošoko garsas. A. P. body 2 vaizdo įrašo trukmė 33 sekundės. Vaizdo įraše girdėti, kad M. R. šūkauja jau uždarytas policijos automobilyje, o policininkai vaikščioja prie automobilio kalbasi apie elektrošoko panaudojimą ir apžiūri automobilio OPEL kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį. D. L. body 1 vaizdo įrašo trukmė 20 sekundžių. Vaizdo įraše girdėti, kaip M. R. sako „aš tau sakau kūrva. Nu gerai viskas, nu gerai rakink nachui, ką nachui čia lauži, blet“ ir matyti kaip policininkas bando užlaužti už nugaros M. R. kairiąją ranką, tačiau M. R. priešinasi. Po to vienas iš pareigūnų pasako „duokit elektros“. D. L. body 2 vaizdo įrašo trukmė 5 sekundės. Vaizdo įraše girdėti kaip M. R. pasako „pisk nachui“ ir matyti grumtynės. D. L. body 3 vaizdo įrašo trukmė 5 minutės. Vaizdo įraše girdėti policininkai šaukia „šauk“, o netrukus M. R. sušunka „ai“. Matyti kaip M. R. guli ant žemės prie automobilio OPEL ir girdėti naudojamo elektrošoko garsas. M. R. žodžiais įžeidinėja policininkus. Policininkai M. R. gulinčiam ant žemės ant rankų uždeda antrankius už nugaros. Policininkai kalbasi su M. R. ir nuveda jį prie tarnybinio automobilio sulaikymo patalpos. M. R. kalba ir elgiasi agresyviai, įžeidinėja policininkus. M. R. uždaromas į tarnybinio automobilio sulaikymo patalpą. Po to policininkai tarpusavyje kalbasi apie įvykį ir R. N. pasako „tik griebė už rankos, už tazerio, tik spėjau patraukt. Aš čia viena iš jo į zūbus gavau, tik žiūriu per S. man (parodo, kad kaip jai buvo suduota į veidą)“. Policininkai apžiūri automobilio OPEL apgadintą veidrodėlį. R. N. body vaizdo įrašo trukmė 3 mintutės 36 sekundės. Vaizdo įraše matyti ir girdėti kaip M. R. yra įsodinamas į tarnybinio automobilio sulaikymo patalpą ir žodžiais įžeidinėja policininkus. Girdėti kaip R. N. klausia kito policininko „tu negavai?“ ir jis atsako „ne, ne, tikrai ne“. R. N. sako „aš čia viena iš jo į zūbus gavau, tik žiūriu per S. man. Tiesiai į lūpą apatinę“. Policininkai kalbasi apie elektrošoko naudojimą. S. D. body 1 vaizdo įrašo trukmė 20 minučių 14 sekundžių. Vaizdo įraše matyti ir girdėti užfiksuoti analogiški vaizdai ir garsai kaip ir A. P. body 1 vaizdo įraše. S. D. body 2 vaizdo įrašo trukmė 6 minutės 53 sekundės. Vaizdo įraše matyti kaip policininkai sulaiko M. R. ir prieš jį panaudoja elektrošoką, o po to jam gulinčiam ant žemės ištraukia elektrošoko adatas ir jį įsodina į tarnybinio automobilio sulaikymo patalpą. R. N. paklausia S. D. „tu negavai?“ ir jis atsako „ne, ne, tikrai ne“. R. N. sako „aš čia viena iš jo į zūbus gavau, tik žiūriu per S. man. Tiesiai į lūpą apatinę“. S. D. pasišviesdamas žibintuvėliu apžiūri R. N. ir klausia „kur tau kliuva?“, o R. N. atsako „tiesiai į lūpą apatinę“. S. D. sako „bet nepraskėlė, ai biški gal, čiut čiut“. Po girdėti kaip policininkai tarpusavyje kalbasi apie įvykio aplinkybes ir M. R. atliktų veiksmų kvalifikavimą. Matyti kaip R. N. atlošdama galvą parodo kaip jai buvo suduotas smūgis į veidą ir po to pasišviesdama žibintuvėliu ją apžiūri kita policininkė. V. G. body vaizdo įrašo trukmė 5 minutės 45 sekundės. Vaizdo įraše matyti ir girdėti kaip policininkai prie tarnybinio automobilio galinės dalies bando M. R. už nugaros užlaužti rankas, tačiau M. R. priešinasi, stumdosi rankomis. Policininkai jį bando sulaikyti, vyksta grumtynės, girdėti naudojamo elektrošoko garsas. Girdėti kaip M. R. pasako „pisk nachui“. Matyti kaip R. N. rankomis bando sučiupti M. R. už rankos, o jis tuo metu kairės rankos delnu pastumia R. N. į veidą ir ji nuo jo atsitraukia. Po to M. R. rankomis bando suduoti policininkams ir yra nustumiamas nuo tarnybinio automobilio prie šalia esančio automobilio OPEL. Kur sėdinčiam ant žemės ir nugara atsirėmusiam M. R. yra panaudojamas elektrošokas, jis apverčiamas ir ja ant rankų uždedami antrankiai. Matyti kaip R. N. ranka čiupinėja savo lūpą ir sako „aš tai į zūbus gavau“. Policininkai kalbasi su M. R., jam gulinčiam ant žemės ištraukia elektrošoko adatas ir jį nuveda bei įsodina į tarnybinio automobilio sulaikymo patalpą. Visą ta laiką M. R. elgiasi agresyviai ir žodžiais įžeidinėja policininkus. Girdėti kaip R. N. paklausia S. D. „tu negavai?“ ir jis atsako „ne, ne, tikrai ne“. R. N. sako „aš čia viena iš jo į zūbus gavau, tik žiūriu per S. man. Tiesiai į lūpą apatinę“. S. D. pasišviesdamas žibintuvėliu apžiūri R. N. ir klausia „kur tau kliuva?“, o R. N. atsako „tiesiai į lūpą apatinę“. S. D. sako „bet nepraskėlė, ai biški gal, čiut čiut“. Po girdėti kaip policininkai tarpusavyje kalbasi apie įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 66-68).

4.15. Tarnybinio automobilio vaizdo fiksavimo kameros vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimi vaizdo įrašai užfiksuoti tarnybinio automobilio VW TRANSPORTER v/n (duomenys neskelbtini) galinės vaizdo kameros: vaizdo įrašo pradžia 2024-07-27 02.00 val. (trukmė 6.02 min.). Garso nėra. Matyti kaip pareigūnai išeina iš daugiabučio namo laiptinės, o tuo metu šaligatviu eina M. R., kurį užkalbina pareigūnai. Po to vaizdo įraše matyti tik pareigūnai, nes M. R. stovi už automobilio. Vėliau matyti, kad iš už automobilio ateina M. R. ir pareigūnai, kurie su juo kalbasi. Pareigūnas S. D. radijo ryšiu su kažkuo kalbasi. M. R. vaikščioja ties laiptine ir po žolyną, o policininkai prieina arčiau jo; vaizdo įrašo pradžia 2024-07-27 02.06 val. (trukmė 9.30 min.). Garso nėra. Matyti kaip prie įėjimo į daugiabučio namo laiptinę du pareigūnai kalbasi su M. R.. Po to M. R. nueina už daugiabučio namo, o pareigūnai paskui jį. Matyti kaip į kiemą atvažiuoja tarnybinis policijos automobilis ir iš jo išlipę pareigūnai nueina už to paties daugiabučio namo. Netrukus matyti kaip du pareigūnai laikydami už rankų prie tarnybinio automobilio galo parveda M. R. (02.10 val.). Tuo metu M. R. iškelia dešinę ranką į viršų ir atsisukęs į daugiabučio namo pusę kažką pasako. Pareigūnai bando M. R. rankas užlenkti jam už nugaros, bet jis pradeda sukinėtis, muistytis, priešinasi sulaikymui. Vyksta grumtynės, kurių metu pareigūnas S. D. grumdamasis kaire alkūne kliudo R. N. dešinį skruostą. Po to M. R. rankos pirštais pastumia į veido apatinę dalį bandančią į sulaikyti R. N., kuri dėl pastūmimo žengia žingsnį atgal ir matyti, kad jos rankoje yra elektros impulsinis prietaisas TASER. M. R. išsilaisvina ir kumščiu suduoda vieną smūgį S. D. į kairįjį petį ir nubėga už tarnybinio automobilio. Paskui jį nubėga dalis pareigūnų, o R. N. pasiruošia naudoti elektros impulsinį prietaisą TASER ir nueina link jų. Netrukus pareigūnai parveda M. R., kurio rankos jau yra surakintos už nugaros ir jį įsodina į tarnybinio automobilio sulaikymo patalpą. Netrukus asmuo ištrūksta ir bando pasišalinti, tačiau yra sulaikomas ir pasodinamas į laikino sulaikymo patalpą (1 t., b. l. 75-76).

4.16. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, jog 2024-07-27 (duomenys neskelbtini) namo kieme M. R. pasipriešino Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato pareigūnams ir jo sulaikymo metu buvo apgadintas kieme stovėjusio automobilio OPEL ASTRA v/n (duomenys neskelbtini) galinio vaizdo veidrodėlis. Telefonu susisiekus su šio automobilio savininke D. G. gim. (duomenys neskelbtini) ji paaiškino, kad jai dėl šio įvykio žala nėra padaryta ir dėl automobilio apgadinimo pretenzijų neturi (1 t., b. l. 120).

5. Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Šių įrodymų visuma: kaltinamojo M. R. parodymai duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiosios R. N., liudytojų D. L., S. D. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniuose pranešimuose nurodyti duomenys, įvykio vietos, asmens, daiktų, vaizdo įrašų apžiūrų protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis M. R. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, sulaikomas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pasipriešino policijos pareigūnams panaudodamas fizinį smurtą, tai yra tyrėją R. N. ranka pastumdamas į veidą, o vyresniajam tyrėjui S. D. vieną kartą kumščiu suduodamas į kairįjį petį, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai R. N. žaizdą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje. Teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad M. R. minėtą nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi suvokė, kad naudodamas fizinius smurtinius veiksmus pareigūnų atžvilgiu, kurie pastarąjį mėgina sulaikyti, vykdo pavojingą baudžiamojo įstatymo draudžiamą veiką, tai yra priešinasi policijos pareigūnams ir taip veikti norėjo.

Bausmės skyrimas

6. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą.

7. Kaltinamojo M. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, būdams apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

8. Skiriant bausmę kaltinamajam M. R., atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, naują nusikalstamą veiką įvykdė neišnykus teistumui, tačiau atlikus laisvės atėmimo bausmę (1 t., b. l. 172-188), jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia, padaryta žala pareigūnės sveikatai, pareikšti civiliniai ieškiniai neatlyginti, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 1-5,), yra dirbantis, nes nurodė, kad vykdo individualią veiklą.

9. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, nustatant bausmės dydį didesnį nei sankcijoje numatytas bausmės minimalus dydis (3 mėnesiai). Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teismo vertinimu nėra pagrindo M. R. skirti švelnesnės rūšies bausmės, kadangi naują nusikalstamą veiką pastarasis įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą, jam anksčiau buvo taikomos griežtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau matyti, kad jos itin teigiamo poveikio kaltinamojo elgesiui nepadarė, nes pastarasis vis vien nusikalsta, be to, nustatyta ir kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

10. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į M. R. skirtinos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024-07-27 2.10 val. iki 2024-07-27 9.50 val. (1 t., b. l. 139-143, 144-146), tai yra viena para.

11. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

11.1. Nagrinėjamu atveju M. R. įvykdė nesunkų nusikaltimą, už kurio įvykdymą skirtina mažesnė nei 4 metų laisvės atėmimo bausmė, todėl formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra. Kaip jau minėta, M. R. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, tačiau teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis prisipažino, nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką, teismo posėdžio metu kritiškai įvertino savo poelgį, nurodė, kad dirba, kitų bylų jo atžvilgiu pradėta nėra, su byloje pareikštais ieškiniais sutiko, pasižadėjo juos atlyginti. Teismo vertinimu šios aplinkybės, prokuroro pozicija teisminio nagrinėjimo metu, sudaro pagrindą teismui spręsti, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai M. R. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bausmės vykdymą atidedant minimaliam įstatyme numatytam terminui.

11.2. BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje dalyje numatytas pareigas. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. Siekiant, jog bausmės tikslai būtų lengviau įgyvendinti, M. R. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirtini BK 75 straipsnio 5 dalies 6, 7, 8, 10 punktuose numatyti įpareigojimai: M. R. įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Dėl civilinių ieškinių

12. Šioje byloje kaltinamajam M. R. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 203,37 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 76-77), kuris susidarė nukentėjusiajai R. N. suteikus medicinines paslaugas. Teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog nukentėjusiajai R. N. buvo suteiktos medicininės paslaugos, po to, kai pastarosios atžvilgiu kaltinamasis M. R. panaudojo smurtinius veiksmus, kuriais nukentėjusiajai padarė žaizdą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, gydymo paslaugų apskaitos išraše (2 t., b. l .78) nurodoma, kad išlaidų dydis yra 203,37 Eur, šios išlaidos yra įrodytos, pagrįstos, todėl šis civilinis ieškinys pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas visiškai iš kaltinamojo Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai priteisiant 203,37 Eur.

13. Šioje byloje kaltinamajam M. R. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pareiškė 1539,81 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 83-103), kuris susidarė nukentėjusiajai R. N. dėl jos patirtų sužalojimų paskyrus ir išmokėjus ligos išmoką. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nukentėjusioji R. N. dėl patirtų sužalojimų, kuriuos padarė M. R., buvo nedarbingume, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius priėmė sprendimus skirti ligos išmokas nukentėjusiajai ir šias išmokas nukentėjusiajai išmokėjo, išmokų bendra suma lygi 1539,81 Eur, šios išmokos išmokėtos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius atlikęs patikrinimą padarė išvadas, kad R. N. laikotarpiu nuo 2024-07-27 iki 2024-08-30 buvo pripažinta laikinai nedarbinga dėl 2024-07-27 smurto metu patirtų sužalojimų, nedarbingumo pažymėjimai buvo išduoti pagrįstai (1 t., b. l. 83-103). Teismo vertinimu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pateiktame civiliniame ieškinyje nurodytos išlaidos yra įrodytos, pagrįstos, todėl šis civilinis ieškinys pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas visiškai iš kaltinamojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus naudai priteisiant 1539,81 Eur.

Kiti klausimai

14. 2024 m. lapkričio 7 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. R. turtui: piniginėms lėšoms, esančioms AB (duomenys neskelbtini) bankas sąskaitoje (duomenys neskelbtini), laikinas nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškas, apribojimo pagrindas: civilinio ieškinio užtikrinimui, neišieškotina suma – 730 Eur, turto saugotojas AB (duomenys neskelbtini) bankas, apribojimo terminas nuo 2024-11-07 iki 2025-05-07, – paliktinas galioti iki visiško civilinių ieškinių 1743,18 Eur sumai (1539,81 Eur + 203,37 Eur) atlyginimo. Teismas pažymi, kad apriboto turto vertė didinama iki 1743,18 Eur sumos, kadangi iki bylos nagrinėjimo pradžios buvo pateiktas dar vienas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginio Teritorinei ligonių kasai, kuris šioje byloje buvo tenkintas.

15. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: 1) atlenkiamas peilis, perduotas saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus vyresniajai specialistei V. G. (Telšių AVPK) (1 t., b. l. 35-36), – sunaikintinas, 2) medicinos dokumentų išrašas, saugojamas byloje (1 t., b. l. 46), – paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje ir jam paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir M. R. skirti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į M. R. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024-07-27 2.10 val. iki 2024-07-27 9.50 val., tai yra vieną parą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4, 5 dalies 6, 7, 8, 10 punktais, M. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams ir M. R. visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti:

– dalyvauti elgesio pataisos programoje,– neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu,

– neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

– nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

M. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš M. R. Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 203,37 Eur (du šimtus tris eurus ir 37 ct).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš M. R. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus naudai priteisti 1539,81 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt devynis eurus ir 81 ct).

2024 m. lapkričio 7 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. R. turtui: piniginėms lėšoms, esančioms AB (duomenys neskelbtini) bankas sąskaitoje (duomenys neskelbtini), laikinas nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškas, apribojimo pagrindas: civilinio ieškinio užtikrinimui, neišieškotina suma – 730 Eur, turto saugotojas AB (duomenys neskelbtini) bankas, apribojimo terminas nuo 2024-11-07 iki 2025-05-07, – palikti galioti iki visiško civilinių ieškinių 1743,18 Eur sumai atlyginimo.

Nuosprendžio nuorašą išsiųsti turto arešto registrui.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) atlenkiamą peilį, – sunaikinti, 2) medicinos dokumentų išrašą, – palikti saugoti byloje.

Išaiškinti M. R., kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas, jis privalo:1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos, 2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną, 3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus, 4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Donatas Dauginis