Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-03-23 · Byla Nr. N1-157-1100/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-03-23
Bylos Nr.
N1-157-1100/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41368-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
L. S.
Advokatai
Arūnas Alekna
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-157-1100/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41368-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.14.1.1; (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,dalyvaujant prokurorei Rūtai Pečkaitytei,kaltinamajam L. S.,jo gynėjui advokatui Arūnui Aleknai,

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

L. S., veikdamas su asmeniu, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, 2018 m. rugpjūčio 24 d. laikotarpiu tarp apie 20 val. ir 20.30 val., turint laisvą priėjimą į saugomą UAB (duomenys neskelbtini) centrinį biurą, esantį (duomenys neskelbtini), dirbdamas minėtame biure pagal darbo sutartį UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose, tuo metu, kai asmuo, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, užėjo į pastatą, prieš tai su šiuo iš anksto susitaręs, L. S. paprašius kito apsaugos darbuotojo D. S. padėti išnešti asmeniui, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, 3 vnt. televizorių „LG“, bendros 2152,59 Eur vertės (vieno televizoriaus vertė 717,53 Eur), taip asmuo, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, išnešė juos, t. y. taip pagrobė svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 2152,59 Eur vertės turtą.

L. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis L. S. teisiamojo posėdžio metu nepripažino kaltės. Paaiškino, kad, atrodo, 2018 metais jam priklausė UAB (duomenys neskelbtini), kurio biuras buvo V(duomenys neskelbtini). Šiuo adresu taip pat buvo ir kitų bendrovių, be kita ko, UAB (duomenys neskelbtini) centrinis biuras. Su užsakovu gerai sutardavo, todėl bendrovė buvo samdoma saugoti objektus. Nagrinėjamo įvykio dieną apie 19 val. (po darbo valandų) pas jį atėjo asmuo, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, su mergina prašyti savo uždirbtų pinigų. Šis sakė, kad dirbo keturias pamainas. L. S. nurodė, kad šiuo metu nėra galimybės išmokėti atlyginimo, prašė palaukti ir kitą savaitę su asmeniu, dėl kurio byla išskirta į kitą bylą, atsiskaitys. Atsiskaityti nebuvo galimybės, nes bendrovės sąskaitos buvo areštuotos. Po to, asmuo, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, kažkur nuėjo, L. S. nestebėjo jo, nes turėjo savo reikalų. Nematė, kaip D. S. su asmeniu, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, kalbėjosi. Paskui kaltinamasis išgirdo triukšmą prie UAB (duomenys neskelbtini) durų, matė, kad kažkas krapštosi, klausė, ką daro, sakė, kad viską užrakins. Įėjimas į UAB (duomenys neskelbtini) galimas tik su kortele. Apsaugos darbuotojas turi galimybę įeiti į šios bendrovės biurą. Kaltinamasis uždarė patalpas ir išėjo iš jų apie 21 val. Tą dieną su asmeniu, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, daugiau nesimatė. Nieko nežino apie dingusius televizorius ir tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) turėjo naujus televizorius. Apie juos kitą dieną sužinojo iš D. G.. D. S. minėjo jam, kad asmuo, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, sugalvojo paimti televizorius. Nagrinėjamo įvykio dieną asmuo, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, pasakė L. S. apie televizorius, jis (L. S.) nuėjo pasižiūrėti jų, o asmuo, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, pamatė L. S., nuėjo pasivaikščioti ir paskui vėl grįžo. Visa tai kaltinamajam pasakojo D. S..

Šalies argumentai

L. S. papildomai nurodė, kad jis girdėjo, kaip D. S. ir asmuo, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, kalbėjosi apie televizorius. Buvo bandyta atkalbėti asmenį, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, su tėvais, tačiau jis pripratęs daryti vagystes. Kai girdėjo D. S. ir asmens, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, pokalbį, šis sakė, kad neims televizorių. Kaltinamasis pats peržiūrėjo vaizdo medžiagą, kurioje nelabai buvo matyti, ar buvo nešami televizoriai, ar ne. Kai L. S. stovėjo koridoriuje, jis nematė, kaip buvo nešamos dėžės su televizoriais. Po nagrinėjamo įvykio kaltinamasis nebendravo su asmeniu, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą. Po to, patvirtino, kad šis skambino L. S. kitą dieną po nagrinėjamo įvykio dėl atlyginimo, tačiau kaltinamasis neklausė asmens, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, dėl televizorių.

Kaltinamasis taip pat paaiškino, kad matė, kaip asmuo, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, išsikvietė taksi automobilį, kad kažkas (lyg televizoriaus dėžė) buvo įdėta į transporto priemonės bagažinę ir asmuo, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, išvažiavo. Kitą dieną paskambino D. G., sakė atvažiuoti į biurą, L. S. parodė vaizdo įrašą, sakė jam, kad dingo trys televizoriai, parodė jam vaizdo įrašą ir viskas buvo aišku. Matė D. S. ir asmenį, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, vaizdo įraše. Nagrinėjamo įvykio dieną L. S. matė, kaip minėti asmenys nueina į UAB (duomenys neskelbtini) biurą, atsidaro duris, ir toliau nematė, kas vyko. L. S. žinojo, kad buvo daromas nusikaltimas, tačiau kaltinamasis turėjo kitų darbų. Pasak L. S., jis nedavė nurodymo paimti televizorius, nesakė D. S. frazės padėti kolegai, asmuo, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, apkalba jį.

Asmuo, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis kelis mėnesius dirbo nelegaliai pas L. S., prašė įforminti jo įdarbinimo dokumentus, bet L. S. nepadarė to. Nagrinėjamo įvykio dieną paskambino kaltinamajam, apie 20 val. atvažiavo pas jį į pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), ir paprašė pinigų. L. S. pasakė, kad negali sumokėti, tačiau gali pasiūlyti išsinešti televizorius iš UAB (duomenys neskelbtini) L. S. teigė, kad televizoriai jo, vėliau parduos televizorius ir išmokės pinigus. Kadangi televizoriai buvo dideli, asmuo, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, negalėjo vienas paimti jų, tai L. S. pasakė D. S., kad šis padėtų asmeniui, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą. D. S. padėjo tai padaryti. L. S. pats davė D. S. raktus nuo UAB (duomenys neskelbtini) biuro. L. S. matė, kaip televizoriai buvo išnešti. Asmuo, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, iškvietė taksi automobilį, įdėjo televizorius į bagažinę, sėdo į transporto priemonę ir išvežė televizorius. Nuvežė juos L. S. pasakytu adresu (duomenys neskelbtini), po to atėjo vyras ir paėmė televizorius. Kitą dieną asmuo, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, skambino L. S. ir klausė dėl atlyginimo.

Liudytojas D. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta L. S., o asmuo, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, panašus į asmenį, kuris buvo atėjęs į biurą. Liudytojas atėjo į darbą ir UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojo buvo informuotas apie dingusius televizorius. Žiūrėjo vaizdo įrašą ir pamatė abu kaltinamuosius, kad jie susitiko, pasisveikino. L. S. nusivedė jį į savo patalpas, kol galiausiai asmuo, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, ir apsaugos darbuotojas išnešė televizorius. Vėliau sustojo taksi automobilis ir televizoriai buvo sudėti į transporto priemonę. Paprašė L. S. ateiti į liudytojo biurą, kaltinamasis buvo pasimetęs, aiškino, kad nieko nežino. Buvo paprašyta L. S. neišeiti iš biuro. Paskui buvo bendrauta su asmeniu, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą. Atrodo šio mobiliojo ryšio telefono numerį davė L. S.. Asmuo, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, aiškino, kad televizoriai buvo išnešti ir nuvežti į kažkokią laiptinę L. S. prašymu.

Liudytojas D. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta L. S. ir asmenį, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą. Jie kartu dirbo apsaugos bendrovėje (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamo įvykio dieną, kai liudytojas budėjo, atėjo asmuo, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, kuris, kaip liudytojas suprato, norėjo pasišnekėti ir išsiaiškinti su L. S. dėl atlyginimo, kurio negavo. Asmuo, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, negavo pinigų ir kaip poveikio priemonę atgauti pinigus pasiėmė televizorių. Įmonės kabinetas, kuriame buvo televizorius, buvo užrakintas. L. S. pasakė padėti asmeniui, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, nunešti televizorių. Liudytojas galvojo, kad viskas sutarta, visi viską žino, todėl jis nieko neįtarė. Liudytojas su asmeniu, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, nuėjo prie kabineto, paėmė televizorių ir išnešė į lauką. L. S. nėjo į kabinetą, nenešė televizoriaus, tačiau šis matė, kaip televizorius buvo nešamas, nes tuo metu buvo koridoriuje. Paskui atvažiavo taksi automobilis ir asmuo, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, pasikrovė televizorių į transporto priemonę. Nežino, kur televizorius buvo nuvežtas. Lauke nematė L. S..

Liudytojas V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad L. S. dirbo biuro apsaugos darbuotoju, o liudytojas tuo metu dirbo IT skyriaus vadovu. Nagrinėjamas įvykis inicijuotas V. P., nes pastebėjo televizorių dingimą. Liudytojas užsakinėjo televizorius, jie buvo pristatyti į biurą, o kitą dieną dalies jų nebuvo. Televizoriai buvo palikti prie administratorės. Liudytojas iš pradžių nesuprato, kas įvyko, negalvojo, kad jie galėjo būti pavogti. Iš pradžių manė, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai pasiėmė televizorius, tačiau to nebuvo nustatyta. Tada V. P. nuėjo pas pastato administratorių pažiūrėti kamerų vaizdo įrašus. Administratorius pastebėjo, kad televizoriai buvo nešami, tada iškviesti policijos pareigūnai, surašytas aktas, o medžiaga atiduota policijos pareigūnams. Liudytojas matė vaizdo įraše L. S., televizorius nešė kiti asmenys, jie buvo pažįstami, nes L. S. kalbėjo su jais.

Liudytoja A. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji sužinojo apie televizorių dingimą, kai jos namuose buvo atliekama krata, nes policijos pareigūnai ieškojo šių daiktų. Tą vakarą D. S. skambino jai ir klausė, kur asmuo, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, nes sakė kad šiam nemoka algos. Ji paklausė sūnaus, kodėl vyko namuose krata, jis atsakė, kad kažkoks Laurynas liepė paimti televizorius.

2018 m. rugpjūčio 27 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų protokole užfiksuota, kad D. G. pateikė USB atmintinę su vaizdo įrašais (1 t., b.l. 43–44).

Šioje atmintinėje esančiuose vaizdo įrašuose ir 2018 m. spalio 1 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad yra 2018 m. rugpjūčio 24 d. penki vaizdo įrašai, esantys USB laikmenoje. Vaizdo įrašai pasileidžia naudojant vaizdo peržiūros programą „Media Player Classic (.dav)“.

Pirmas vaizdo įrašas pavadinimu „192.168.1.108_ch2_20180824200501_20180824210501“ trunka 40.09 min. Vaizdo įrašas filmuotas iš vaizdo stebėjimo kameros, įmontuotos pastato koridoriuje, viršutiniame dešiniame vaizdo įrašo kampe matoma data 2018 m. rugpjūčio 24 d. ir valandos – 20:05:07. Apatiniame kairiame kampe yra užrašas „Cam 2“. Vaizdo įrašas filmuojamas antrame aukšte, kairėje pusėje matomi laiptai į pirmą aukštą, dešinėje pusėje, už gėlių vazono, laiptai į kabinetus. Vaizdo įraše iškart pasirodo dvi merginos. Viena mergina (toliau Nr. 1) smulki, tamsiais trumpais plaukais, rudomis kelnėmis, panašios spalvos megztiniu, kita mergina (toliau Nr. 2) stambaus kūno sudėjimo, šviesių vidutinio ilgumo plaukų, dėvi mėlynus džinsus, rožinę palaidinę. Merginos eina koridoriumi, pakyla laipteliais link kabinetų ir nueina. 33 sekundę ta pačia kryptimi nueina vyras (toliau Nr. 3), apsirengęs tamsiu švarku, tamsių plaukų, kairėje rankoje laiko krepšį ir baltą maišą. 1.06 min grįžta minėtos dvi merginos, jos praėjo koridoriumi, toliau jų nematyti. 2.20 vėl pasirodo viena paskui kitą einančios Nr. 1 ir Nr. 2 merginos, jos eina atgal link kabinetų. 3.00 min jos grįžta ir atsisėda koridoriuje ant fotelių. 3.30 min kabinetų pusėje trumpai pasirodo vyras, apsirengęs tamsiai, pamoja merginoms ir tada merginos Nr. 1 bei Nr. 2 atsistoja ir nueina link vyro. 5.27 min tamsiai apsirengęs vyras (toliau Nr. 5), ilgesnių plaukų, surištų į kasą, vaikšto prie kabinetų. 6.20 min pasirodo trys vyrai, einantys koridoriumi priešinga kryptimi nuo kabinetų pusės. Pirmasis vyras (toliau Nr. 4) žemo ūgio, su šviesiais marškiniais, tamsiomis kelnėmis eina palenkęs galvą į žemę. Antrasis vyras – Nr. 3, ant kaklo matoma pakabinta darbuotojo kortelė, trečiasis vyras – Nr. 5. 6.59 min koridoriumi laiptais į pirmą aukštą leidžiasi vyras, apsirengęs su šortais, pilkais marškinėliais, tamsių plaukų, su krepšiu ir išeina iš pastato. 7.38 min prie kabinetų matoma stovinti mergina Nr. 1. 8.01 min pasirodo vyras Nr. 5, grįžtantis link kabinetų, kažką laikydamas rankose, tačiau nematyti ką. 8.22 min iš kairės pusės nuo laiptų eina trys asmenys: viena moteris, apsirengusi kostiumėliu, ilgu sijonu, šviesiais plaukais, stambaus kūno ir du vyrai. Vienas iš vyrų nurodė ranka kryptį, kur moteris su kitu vyru nuėjo, o pats apsisukęs grįžo atgal, nusileido laiptais į pirmą auštą ir išėjo iš pastato. 9.26 min asmuo Nr. 5 nuo kabinetų pusės nuėjo į priešingą kryptį. 9.44 min dvi merginos Nr. 1 ir Nr. 2 nuo kabinetų pusės eina prieš tai judėjusio vyro kryptimi. 10.15 min aukščiau minėta moteris su kostiumėliu bei kartu su ja buvęs vyras atėję atsistoja koridoriuje. 10.22 min pasirodo vyras Nr. 4 ir jam iš paskos dvi merginos Nr. 1 ir Nr. 2. Jiems iš paskos ateina vyras Nr. 3. Merginos Nr. 1 ir Nr. 2 pasuko link laiptų, nusileido į pirmą aukštą ir išėjo iš pastato, vyrai Nr. 4 ir Nr. 3 nuėjo į kabinetų pusę. Vyras Nr. 3 įjungė koridoriuje šviesą, išsitraukė mobiliojo ryšio telefoną ir nuėjo prie laiptų, kuriais galima leistis į pirmąjį aukštą. 12.03 min. vyras Nr. 4 iš kabinetų pusės išėjo nešdamas didelę baltą dėžę, ant kurios yra užrašas „LG“. Jam iš paskos taip pat nešdamas tokią pačią dėžę išėjo vyras Nr. 5. Tuo metu koridoriuje prie minėtų asmenų, nešančių dėžes, vaikštinėjo vyras Nr. 3 ir kalbėjo telefonu. Vyrai Nr. 4 ir Nr. 5 išnešė pro duris iš pastato. 12.44 min koridoriuje laukusi moteris su vyru pradėjo leistis laiptais į pirmą aukštą ir išėjo. Vyras Nr. 4 pakilo laiptais ir atėjo prie vyro Nr. 3, trumpai pakalbėjo ir vyras Nr. 4 nuėjo kabinetų link. 13.43 min vyras Nr. 4 išneša dar vieną didelę baltą dėžę, matomas užrašas „TV“. Tuo metu vyras Nr. 3, pro jį praėjus vyrui Nr. 4, nuėjo į kabinetų pusę. 14.21 min. vyras Nr. 3 grįžo į koridorių ir žiūrėjo į apačią, pirmą aukštą, kur vyras Nr. 4 nunešė baltą dėžę. 14.58 min koridoriuje pasirodo vyras Nr. 5, rankoje kažką parodo vyrui Nr. 3 ir nueina už vaizdo stebėjimo kameros filmavimo ribų koridoriumi. 15.53 min pasirodo vyras Nr. 5 ir nueina kabinetų link. 17.40 min pasirodo vyras Nr. 5 ir, vėl apsisukęs, nueina kabinetų link. 18.10 min vėl pasirodo vyras Nr. 5, jam iš paskos vyras Nr. 3, kuris išjungia koridoriuje šviesas. 19.32 vyras Nr. 5 prisėdo koridoriuje ant fotelio. Vyrai Nr. 5 ir Nr. 3 bendrauja, vaikštinėja koridoriumi. 26.57 min pasirodė du vyrai ir moteris, vienas vyras pasisveikino su vyru Nr. 3 ir nuėjo koridoriumi. 39.45 min abu vyrai Nr. 3 ir Nr. 5 susirinko daiktus, Nr. 5 išjungė šviesą ir jie abu nusileido laiptais ir išėjo pastato.

Antrasis vaizdo įrašas pavadinimu „192.168.1.108_ch3_20180824181741_ 20180824194409“ trunka 12 min. Vaizdo įrašas filmuotas iš vaizdo stebėjimo kameros, įmontuotos pastato koridoriuje, kamera nukreipta į išėjimą. Viršutiniame dešiniame vaizdo įrašo kampe matoma data 2018 m. rugpjūčio 24 d. ir valandos – 18:20:29. Apatiniame kairiame kampe yra užrašas „Cam 3“. 1.12 min iš lauko pusės prie įėjimo prieina moteris, tamsiais plaukais, tamsiomis kelnėmis, marškiniais su juostomis, rankose laiko maišą. Bando atidaryti duris, tačiau jos užrakintos. Moteris šiek tiek atsitraukia nuo durų ir pradeda skambinti mobiliuoju telefonu. Trumpai pakalbėjus telefonu, jį pasideda į rankinę ir toliau stovi šalia įėjimo. 1.53 min jai durų atrakinti nusileidžia laiptais moteris, trumpų tamsių plaukų, apsirengusi suknele. Abi moterys pakyla laiptais. 2.49 min. laiptais nusileidžia vyras, tamsių plaukų, šviesių kelnių, su tamsiais marškiniais, rankoje laikantis krepšį, išeina iš pastato. 6.07 min prie pastato prieina vyras, su baltais marškiniais, kepure, tamsiais džinsais, (toliau Nr. 4), bando atidaryti duris, tačiau jų neatidaro. Tada šis vyras atsiremia abiem rankomis į duris. Tuo tarpu prie jo prieina dvi merginos. Pirma mergina (toliau Nr. 1) smulki, tamsiais trumpais plaukais, rudomis kelnėmis, panašios spalvos megztiniu, antra mergina (toliau Nr. 2) stambaus kūno sudėjimo, šviesių vidutinio ilgumo plaukų, mėlynų kelnių, vilki rožinę palaidinę. 6.32 min nusileidžia laiptais vyras (toliau Nr. 5) vidutinio ilgumo plaukų, surištų į kasą, apsirengęs tamsiai. Priėjęs prie išėjimo durų, jas su kortele atidaro ir įleidžia į pastatą Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 4. Įėjęs vyras Nr. 4 pasisveikina su jam atidariusiu duris vyru Nr. 5. Jie visi pakyla laiptais. 7.13 min nusileidžia vyras, tamsių rudų plaukų, vilki šortus, ant pečių kuprinė. Jis išeina iš pastato. 9.44 min nusileidžia laiptais vyras Nr. 5 ir pasuka nuo laiptų į dešinę pusę neišeinant iš pastato. 10.00 min Nr. 5 kyla atgal laiptais.

Trečiasis vaizdo įrašas pavadinimu „192.168.1.108_ch3_20180824203232_ 20180824213232“ trunka 18.16 min. Vaizdo įrašas filmuotas iš vaizdo stebėjimo kameros, įmontuotos pastato koridoriuje, kamera nukreipta į išėjimą. Viršutiniame dešiniame vaizdo įrašo kampe matoma data 2018 m. rugpjūčio 24 d. ir valandos – 20:32:32. Apatiniame kairiame kampe yra užrašas „Cam 3“. Lauke, prie įėjimo į pastatą, stovi vyras (toliau Nr. 4), dėvi kepurę, apsivilkęs tamsiais džinsais, baltais marškiniais, per petį užsidėjęs rankinę. Šalia jo, iš dešinėje pusėje į pastato langą atremtos trys didelės baltos dėžės. Vyras Nr. 4 vaikštinėja, kalba mobiliuoju telefonu. 2.13 vaizdo įrašo minutę jis pamoja ranka, nurodo kryptį, tačiau nematyti su kuo jis bendrauja. 3.34 min vyras Nr. 4 nueina nuo pastato į kairę pusę. 4.26 min. grįžta, paima vieną baltą dėžę ir nueina į dešinę pusę. 6.34 min. sugrįžta ir paima antrą dėžę. Matoma, kad dėžę nešą į automobilį ir kelia į bagažinę. Automobilio markės, modelio bei valstybinių numerių tiksliai nustatyti neįmanoma. 7.05 min. vyras Nr. 1 paima paskutinę dėžę ir nuneša ją į minėtą automobilį. Sukrovus paskutinę dėžę, automobilis nuvažiuoja. 14.30 min. į pastatą įeina trys asmenys, du vyrai ir viena moteris ir pakyla laiptais. 15.48 min. pastate užgęsta šviesos ir laiptais nulipa du vyrai. Pirmas vyras (toliau Nr. 3) apsirengęs tamsiu švarku, tamsių plaukų, kairėje rankoje laiko krepšį ir baltą maišą. Antrasis vyras (toliau Nr. 5) vidutinio ilgumo plaukų, surištų į kasą, apsirengęs tamsiai. Abu vyrai nulipę laiptais pasuko į dešinę. 16.23 min abu vyrai išeina iš pastato. Daugiau reikšmingų duomenų nenustatyta.

Ketvirtasis vaizdo įrašas pavadinimu „192.168.1.108_ch8_20180824202403_ 20180824211112“ trunka 40.06 min. Vaizdo įrašas filmuotas iš vaizdo stebėjimo kameros, įmontuotos ant pastato lauko sienos, kamera nukreipta į automobilių stovėjimo aikštelę ir pastato lauko išėjimą. Viršutiniame dešiniame vaizdo įrašo kampe matoma data 2018 m. rugpjūčio 24 d. ir valandos – 20:24:16. Apatiniame kairiame kampe yra užrašas „Cam 8“. Matomi praeiviai bei pravažiuojantys automobiliai. 1.28 vaizdo įrašo minutę iš pastato išeina dvi merginos. Viena mergina stambaus kūno sudėjimo, šviesių plaukų, kita smulkaus kūno sudėjimo, tamsių plaukų, jos nueina į kitą pusę nuo vaizdo stebėjimo kameros lygiagrečiai pastatui. 2.32 prie pat pastato įėjimo stovi vaikinas su baltais marškiniais, kepure, tamsiais džinsais, rankine permesta per petį (toliau Nr. 4). Už jo guli baltos dėžės, atremtos į pastato sieną. 6.01 min. šis vaikinas pajuda nuo pastato lygiagrečiai pastatui ir nueina už kameros „Cam 8“ filmavimo ribų. 14.02 vaikinas pajuda atgal ir, paėmęs vieną baltą dėžę, eina link taksi automobilio, kuris 14.08 min. privažiuoja prie pastato. Taksi automobilio markė yra Toyota modelis Prius. Automobilio šonai apklijuoti taksi ženklais, tačiau tiksliai nesimato, kokiais. Automobilio valstybinių numerių taip pat nesimato. Vairuotojas atidaro bagažinę, į ją padeda įkelti pirmą dėžę. Tada vaikinas Nr. 4 atneša antrą dėžę, po to, trečią dėžę. Sukrovus visas dėžes į taksi, į ją įsėda ir Nr. 4 vaikinas ir taksi nuvažiuoja. 30.59 min. iš pastato išeina du vyrai Nr. 3 ir Nr. 5, apsirengę tamsiai, nueina tolyn nuo pastato.

Penktasis vaizdo įrašas pavadinimu „192.168.1.108_ch9_20180824202355_ 20180824212355“ trunka 60 min. Vaizdo įrašas filmuotas iš vaizdo stebėjimo kameros, įmontuotos ant pastato lauko sienos, esančios kitoje pastato pusėje nei „Cam 8“. Kamera nukreipta į automobilių stovėjimo aikštelę ir pastato lauko išėjimą. Viršutiniame dešiniame vaizdo įrašo kampe matoma data 2018 m. rugpjūčio 24 d. ir valandos – 20:23:55. Apatiniame kairiame kampe yra užrašas „Cam 9“. Vaizdo įraše matomas analogiškas vaizdas kaip ir ketvirtame vaizdo įraše, tik kitu kampu. Privažiavusio prie pastato taksi automobilio Toyota Prius, į kurį buvo įkeltos trys didelės baltos dėžės, valstybinių numerių nesimato, kadangi jį apšviečia automobilio žibintai (1 t., b. l. 45–46).

2019 m. vasario 14 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-41368-18 pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus V. P. pareiškimą, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d., laikotarpiu nuo 17 val. iki 22 val., tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, iš UAB (duomenys neskelbtini) centrinio biuro, esančio (duomenys neskelbtini), pavogti 3 televizoriai „LG“. UAB (duomenys neskelbtini) padaryta 2152,59 Eur turtinė žala. Peržiūrėjus vaizdo įrašus, iš filmavimo kamerų, įrengtų (duomenys neskelbtini) centriniame biure, esančiame (duomenys neskelbtini), matoma, kad tris televizorius „LG“ galimai išnešę asmenys yra apsaugos darbuotojai asmuo, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, D. S. ir apsaugos viršininkas L. S.. Taip pat vaizdo įrašuose matoma, kad minėti televizoriai „LG“ išvežti su taksi automobiliu. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad taksi automobilį galimai iškvietė apsaugos viršininkas L. S., iš vieno šių telefono numerių: (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad minėtas telefono numeris (duomenys neskelbtini) priskirtas išankstinio apmokėjimo paslaugai, todėl siekiant surasti nusikalstamos veikos pėdsakus bei, siekiant nustatyti įvykio situaciją ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes, buvo susipažinta su informacija iš Lietuvos Respublikoje telekomunikacines paslaugas teikiančių bendrovių apie abonentinio telefono numerio (duomenys neskelbtini) įeinančius–išeinančius skambučius laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. 17 val. iki 2018 m. rugpjūčio 25 d. 23.59 val. Išnagrinėjus gautą telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinę, buvo nustatyta, kad minėtas telefono abonento numeris buvo įdėtas į skirtingus mobiliojo ryšio įrenginius, kurių IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Išklotinėje matyti, kad L. S. iš savo mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) asmeniui, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, skambino kitą dieną, po to kai buvo galimai padaryta nusikalstama veika, t. y. 2018 m. rugpjūčio 25 d. 17.45 val. ir 17.51 val. (1 t., b. l. 106–107). Tai, kad L. S. minėtu laiku skambino asmeniui, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, patvirtina L. S. naudoto mobiliojo ryšio telefono išklotinės duomenys (1 t., b. l. 93– 102).

2018 m. rugpjūčio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokole su nuotraukomis užfiksuota, kad apžiūrėtas biuras antrajame aukšte pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Pirmo aukšto vestibiulis yra filmuojamas vaizdo kameromis, antro aukšto koridorius yra rakinamas magnetine spyna, kurią galima atidaryti magnetine kortele. Praėjus koridorių, užėjus matoma UAB (duomenys neskelbtini) priėmimo vieta. Jos viduryje stovi stalas, iš dešinės ir iš kairės pusės yra durys į kabinetus. Netoli stalo iš kairės pusės ant grindų stovi 3 televizoriai „LG“ (1 t., b. l. 27–29).

Pagal 2018 m. rugpjūčio 27 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, V. P. savanoriškai pateikė PVM sąskaitos faktūros kopiją, pagal kurią buvo pirkti šeši televizoriai „LG“, bendros 4305,18 Eur sumos (1 t., b. l. 37–39).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) biuro, esančio (duomenys neskelbtini), dingo trys televizoriai „LG“. L. S. baudžiamojo proceso metu neigė, kad jis padarė minėtų daiktų vagystę. Kita vertus, tokią kaltinamojo versiją paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.

Visų pirma, asmuo, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad L. S., negalėdamas atsiskaityti su juo už darbą, pasiūlė išnešti televizorius „LG“, kuriuos vėliau pardavus, L. S. galės sumokėti asmeniui, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą. Kadangi televizoriai buvo dideli, asmuo, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, negalėjo vienas paimti jų, todėl L. S. pasakė D. S., kad šis padėtų asmeniui, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą. Po to, televizoriai buvo išnešti. Asmuo, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, 2018 m. rugpjūčio 30 d. apklausoje ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės tokius pačius parodymus (1 t., b. l. 167–168). Taigi šis asmuo baudžiamojo proceso metu davė iš esmės nuoseklius parodymus dėl nagrinėjamo įvykio ir L. S. vaidmens darant nusikalstamą veiką. L. S. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad asmuo, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, apkalba jį. Teismas, vertindamas asmens, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, parodymų patikimumą, atsižvelgia į kitus byloje surinktus įrodymus. Teisiamojo posėdžio metu kaip liudytoja buvo apklausta A. Z., kuri patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad, paklausus, kodėl atliekama krata gyvenamojoje vietoje, jos sūnus paaiškino, jog kažkoks Laurynas liepė paimti televizorius. Taigi minėtos liudytojos parodymai netiesiogiai patvirtina asmens, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, parodymus, kad televizoriai buvo paimti su L. S. žinia. Bylą nagrinėjant teisme, buvo apklaustas liudytojas D. S., kuris, kaip byloje nustatyta, nešė vieną iš televizorių. Jis paaiškino, kad L. S. paprašė jo padėti asmeniui, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, nešti televizorių. D. S. tą ir padarė galvodamas, kad viskas yra teisėta. Teismas pažymi, kad šis liudytojas nešė televizorių ne savo iniciatyva, o L. S. prašymu. Byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad D. S. žinojo apie daromą nusikalstamą veiką. Dėl D. S. buvo priimtas prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 134–137). Toks nutarimas nėra panaikintas, taigi yra įsigaliojęs. Šiame kontekste būtina atkreipti dėmesį į tai, kad L. S. bylai reikšmingu laiku buvo apsaugos bendrovės vadovas, o D. S. – jos darbuotojas, t. y. D. S. buvo pavaldus L. S.. Todėl nėra abejonių, kad L. S. galėjo prašyti D. S., kad šis padėtų asmeniui, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, nešti televizorius. Ikiteisminio tyrimo metu D. S. buvo ne kartą apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis ir kaip liudytojas (1 t., b. l. 122–123, 126, 132–133, 139–141). Šis asmuo pirminėse apklausose iš tiesų nenurodė, kad L. S. prašė jo padėti asmeniui, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, išnešti televizorius. Kita vertus, įvertinus L. S. užimamas pareigas, D. S. priklausomumą nuo kaltinamojo dėl darbo pobūdžio, neįtikėtina, kad televizoriai galėjo būti išnešti be L. S. žinios, o D. S. tik iš asmens, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, sužinojo, kad reikia padėti jam išnešti televizorius. Tokią išvadą taip pat leidžia daryti byloje esantis vaizdo įrašas, apie kurio turinį teismas vėliau detaliau pasisakys. D. S. nuo 2019 m. vasario 18 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu pradėjo aiškinti, kad jis padėjo asmeniui, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, išnešti televizorių būtent L. S. prašymu (nurodymu) (1 t., b. l. 132–133). Tai atitinka anksčiau aptartus asmens, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, parodymus, duotus baudžiamojo proceso metu.

Svarbus objektyvus įrodymas, kuriuo remiantis galima daryti išvadas dėl L. S. kaltės padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra 2018 m. rugpjūčio 24 d. vaizdo įrašas pavadinimu „192.168.1.108_ ch2_20180824200501_20180824210501“, kuriame užfiksuotos nagrinėjamam įvykiui reikšmingos aplinkybės. Jame matyti, kad L. S. su asmeniu, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, ir D. S. bendrauja pastato, esančio (duomenys neskelbtini), viduje, bendroje patalpoje, ir nueina kartu į vieną pusę (vaizdo įrašo laikas – apie 20:19:49); L. S. su asmeniu, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, vėl kartu bendrauja (vaizdo įrašo laikas – apie 20:25:35); jie su D. S. nueina prie dešinėje pusėje esančių patalpų durų (vaizdo įrašo laikas – apie 20:25:49), L. S., trumpai pastovėjęs prie durų, grįžta į bendrą pastato laiptinės zoną, o kiti du minėti asmenys įeina į vidų (vaizdo įrašo laikas – apie 20:26:10). Po to, L. S. vėl trumpam grįžta prie patalpų, į kurias įėjo asmuo, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, ir D. S., durų, pasižiūri, kas ten vyksta, bei grįžta atgal į bendrą pastato laiptinės zoną (vaizdo įrašo laikas apie 20:26:30). Vaizdo įraše nuo maždaug 20:27:03 užfiksuota, kaip asmuo, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, iš patalpų išneša vieną televizorių, o netrukus po to tą patį padaro ir D. S.. Nors vaizdo kameroje tuo metu nesimato L. S., tačiau užfiksuota, kad prieš tai jis nuėjo netoli laiptinės, kuria su televizoriumi lipo žemyn asmuo, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą. Be to, pagal vaizdo įrašą, D. S. su televizoriumi prasilenkė priešpriešais su L. S.. Todėl teigti, kad kaltinamasis nesuvokė, jog yra nešami televizoriai, nėra pagrindo. Vaizdo įraše apie 20:28:00 užfiksuota, kad asmuo, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, grįžęs kalba su kaltinamuoju, po to, asmuo, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, vėl nueina į patalpų, iš kurių buvo išnešti du televizoriai, vidų ir netrukus išneša dar vieną televizorių. Tuo metu L. S. yra visiškai šalia asmens, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą (vaizdo įrašo laikas – maždaug 20:28:45). Netrukus po to L. S. nueina prie patalpų, iš kurių išnešti televizoriai, durų, įeina į vidų, grįžta į bendrą pastato laiptinės zoną, iš viršaus žiūri, kaip asmuo, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, išneša paskutinį televizorių iš pastato vidaus į lauką, dar per atstumą pabendrauja su asmeniu, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, kuris grįžo pastato vidų ir buvo pirmame aukšte (po pokalbio su L. S. šis paima mobiliojo ryšio telefoną), o L. S. vėl įeina į aptariamų patalpų (iš kurių buvo išnešti televizoriai) vidų ir maždaug apie 20:36:30 išeina iš jų išjungęs šviesas. Kaltinamasis su D. S. lieka bendroje pastato laiptinės zonoje iki maždaug 21:03:45, kol šviesos yra išjungiamos ir jie išeina iš pastato.

Aptariamas vaizdo įrašas vienareikšmiškai paneigia L. S. versiją, kad jis nežinojo, jog asmuo, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, ir D. S. išnešė televizorius. Priešingai, pagal vaizdo įrašą, kaltinamasis stovėjo prie durų patalpų, į kurias įėjo minėtas asmuo su D. S., ir matė tai. Pastebėtina, kad pagal paties L. S. parodymus, asmuo, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, nedirbo apsauginiu pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl neabejotina, kad jis pats savaime negalėjo patekti į patalpų vidų. Kaip minėta, L. S. buvo visą laiką bendroje pastato laiptinės zonoje, kai buvo nešami televizoriai. Akivaizdu, kad kaltinamasis negalėjo nepastebėti, jog didelės apimties daiktai yra nešami kitų asmenų, juolab tai buvo daroma visai šalia L. S.. Įvertinus visas užfiksuotas aplinkybes, teigti, kad jis tuo metu buvo užsiėmęs kitais reikalais, todėl nepastebėjo asmens, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, ir D. S. veiksmų, nėra pagrindo. L. S., kaip apsaugos bendrovės vadovas, matydamas, kad asmenys neša iš patalpų daiktus, turėjo reaguoti ir aiškintis visas aplinkybes, tačiau jis niekaip nereagavo. Priešingai, akivaizdu, kad visa tai buvo daroma su kaltinamojo žinia. Be to, L. S. buvimas visą laiką nagrinėjamo įvykio vietoje taip pat leidžia teigti, kad jis galėjo duoti nurodymą D. S. padėti asmeniui, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, nešti televizorius.

Remiantis liudytojo D. G. parodymais, duotais bylą nagrinėjant teisme, kitą dieną po nagrinėjamo įvykio liudytojas, per vaizdo kameromis padarytus vaizdo įrašus nustatęs televizorių vagystę, pasikvietė L. S., kuris, pasak liudytojo, buvo pasimetęs, aiškino, kad nieko nežino apie padarytą nusikalstamą veiką. Šiuo atveju L. S. reakcija (pasimetimas) aiškinantis televizorių dingimą, iš tiesų neprisidėjus darant vagystę, yra nelogiškas elgesys. Byloje taip pat nustatyta, kad L. S. kitą dieną po padarytos vagystės (2018 m. rugpjūčio 25 d. 17.45 val. ir 17.51 val.) mobiliojo ryšio telefonu bendravo su asmeniu, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą. Įvertinus anksčiau aptartus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, taip pat kaltinamojo sužinojimą, kad vaizdo kameromis yra užfiksuota padaryta vagystė, pripažintina, kad abu asmenys bendravo neatsitiktinai.

Teismas daro išvadą, kad asmens, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, parodymai atitinka kitų byloje surinktų įrodymų visumą, todėl jų nėra pagrindo atmesti kaip nepatikimų. Tokios išvados nepaneigia tai, kad asmuo, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, anksčiau yra trauktas baudžiamojon atsakomybėn. Pažymėtina, kad vien asmens neigiama charakteristika savaime nėra pakankamas pagrindas atmesti duodamus parodymus kaip nepatikimus, o juos būtina vertinti visų byloje surinktų įrodymų kontekste. Šiuo atveju teismas, kaip minėta, neabejoja asmens, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, parodymų tikrumu dėl L. S. vaidmens išnešant televizorius iš svetimų patalpų ir žinojimo apie tai, nes juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad paties L. S. parodymai, duoti baudžiamajame procese, prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai, be kita ko, neatitinka elementarios logikos. Kaltinamasis 2018 m. rugpjūčio 28 d. apklausoje ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad jis išgirdo, kaip asmuo, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, ir D. S. kalbasi apie televizorius, kurie buvo UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybė ir kurie buvo šios bendrovės biure (1 t., b. l. 150–151). Pirma, abejotina, ar asmuo, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, apskritai nedirbdamas pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), savaime galėjo žinoti, kad UAB (duomenys neskelbtini) biure yra televizoriai. Byloje nenustatyta, kad tarp jo ir D. S. buvo kažkokių skolinių įsipareigojimų, D. S. norėjo padaryti televizorių vagystę, iš anksto žinojo apie minėtus daiktus, todėl teigti, kad jie abu kartu tarėsi dėl aptariamų daiktų paėmimo, nėra pagrindo. Be to, L. S., įtardamas asmenį, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, dėl kokių nors neteisėtų ketinimų, turėjo išprašyti jį iš pastato, juolab asmuo, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, nedirbo pastate ir buvo jame ne darbo laiku, t. y. jis apskritai neturėjo teisės būti pastate. Kita vertus, kaip minėta, kaltinamasis nedarė jokių veiksmų siekdamas, kad asmuo, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, nebebūtų pastate. Tos pačios apklausos metu L. S. parodymai, kad asmuo, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, galėjo paimti televizorius, kai kaltinamasis nulipo į pastato apačią ir jungė šviesas, prieštarauja byloje esančiam minėtam vaizdo įrašui. L. S., 2018 m. rugsėjo 7 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, jau parodė, kad jis nepastebėjo, kaip pro jį asmuo, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, ir D. S. nešė dėžes, nes tikriausiai buvo užsisvajojęs (1 t., b. l. 153–154), tačiau tokie parodymai prieštarauja elementariai logikai.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą ir jais nustatytas aplinkybes, neabejoja, kad L. S. suvokė, kad svetimi (UAB (duomenys neskelbtini)) priklausantys televizoriai yra išnešami iš patalpų, ir norėjo, kad taip būtų padaryta. Taigi byloje įrodyta kaltinamojo tiesioginė tyčia.

L. S. pareikštame kaltinime nurodyta, kad, jam paprašius D. S. padėti asmeniui, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, išnešti televizorius, šis išnešė tris televizorius. Pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju). Nagrinėjamu atveju L. S. pasitelkė D. S., kuris nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, kad asmeniui, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, būtų padėta išnešti svetimą turtą. Taigi L. S. veikė kaip vykdytojas, nes realizavo vagystės objektyviąją pusę pasitelkęs asmenį, kuris dėl šios veikos nėra kaltas. Todėl jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai neleidžia abejoti tuo, kad L. S. veikė kartu su asmeniu, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, t. y. televizoriai buvo paimti su kaltinamojo žinia, jo taip pat prašymu D. S. padėti asmeniui, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą. L. S. ir asmens, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, veiksmai buvo koordinuoti, nukreipti į tą patį tikslą.

Pagal 2018 m. rugpjūčio 27 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, V. P. savanoriškai pateikė PVM sąskaitos faktūros kopiją, pagal kurią buvo pirkti šeši televizoriai „LG“, bendros 4305,18 Eur sumos. Iš šios PVM sąskaitos faktūros matyti, kad visi televizoriai yra vienodo modelio (1 t., b. l. 37–39). Teismas nenustatė pagrindų abejoti pateikto dokumento tikrumu. Taigi vieno televizoriaus kaina yra 717,53 Eur. Kadangi buvo pagrobti iš viso trys televizoriai, tai pagrobto svetimo turto vertė yra iš viso 2152,59 Eur.

L. S. pareikštame kaltinime nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo laikas yra 2018 m. rugpjūčio 24 d. apie 19 val. Kita vertus, įvertinus 2018 m. rugpjūčio 24 d. vaizdo įrašą pavadinimu „192.168.1.108_ ch2_20180824200501_20180824210501“, matyti, kad televizoriai buvo išnešti iš UAB (duomenys neskelbtini) patalpų laikotarpiu tarp apie 20.27 val. ir 20.30 val. L. S. ir asmens, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, bendravimas užfiksuotas ir anksčiau, nei išnešti televizoriai. Todėl nusikalstamos veikos padarymo laikas tikslinamas, nurodant, kad jis yra 2018 m. rugpjūčio 24 d. laikotarpiu tarp apie 20 val. ir 20.30 val. Teismo vertinimu, nusikalstamos veikos padarymo laiko patikslinimas nepažeidžia L. S. teisės į gynybą. Teismo posėdžio metu peržiūrint vaizdo įrašą, kaltinamasis patvirtino, kad jis yra užfiksuotas vaizdo įraše. Taigi teigti, kad L. S. minėtu laiku jo saugomame objekte apskritai nebuvo ar jis buvo kitoje vietoje, nėra pagrindo.

Todėl teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, kad L. S., veikdamas su asmeniu, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, 2018 m. rugpjūčio 24 d. laikotarpiu tarp apie 20 val. ir 20.30 val., turint laisvą priėjimą į saugomą UAB (duomenys neskelbtini) centrinį biurą, esantį (duomenys neskelbtini), dirbdamas minėtame biure pagal darbo sutartį UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose, tuo metu, kai asmuo, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, užėjo į pastatą, prieš tai su šiuo iš anksto susitaręs, L. S. paprašius kito apsaugos darbuotojo D. S. padėti išnešti asmeniui, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, 3 vnt. televizorių „LG“, bendros 2152,59 Eur vertės (vieno televizoriaus vertė 717,53 Eur), taip asmuo, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, išnešė juos, t. y. taip pagrobė svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 2152,59 Eur vertės turtą.

L. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas L. S. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – L. S. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstama veika padaryta iš savanaudiškų tikslų. L. S. veikė kartu su asmeniu, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą. Padarytos turtinės žalos dydis – 2152,59 Eur.

L. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

L. S. anksčiau neteistas (2 t., b. l. 60), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 61–63). Jis nėra vedęs, dirba, duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių įskaitą nėra.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti L. S., pirmą kartą traukiamam baudžiamojon atsakomybėn, taip pat dirbančiam, už padarytą turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką paskyrus BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. Teismo manymu, įvertinus L. S. asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir kitas aplinkybes, būtent tokios rūšies bausmė bus efektyvi, o ne laisvės apribojimo bausmė, kaip prašė prokurorė baigiamosios kalbos metu, kuri, be kita ko, pagal baudžiamajame įstatyme nustatytą bausmių sistemą yra griežtesnė bausmė, nei bauda.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, skiria kaltinamajam 70 MGL (3500 Eur) dydžio baudą, kuri yra artima minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio, BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 18 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

V. Civilinis ieškinys

Šioje byloje civilinė ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį dėl 2152,59 Eur turtinės žalos atlyginimo.

BPK straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) neteko trijų televizorių, kurių bendra vertė 2152,59 Eur. Tai buvo padaryta dėl L. S. nusikalstamos veikos. Tarp civiliniam ieškovui padarytos turtinės žalos ir kaltinamojo padarytų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaip minėta, teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti televizorių verte, juolab jie buvo įsigyti prieš šiek tiek daugiau kaip savaitę iki nusikalstamos veikos padarymo (1 t., b. l. 39). Todėl minėta pinigų suma priteistina iš L. S..

Teismas pažymi, kad šiuo nuosprendžiu nėra sprendžiamas klausimas dėl asmens, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, kaltės, todėl UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys priteistinas tik iš L. S.. Dabartiniu metu spręsti klausimą dėl civilinio ieškinio priteisimo iš asmens, dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, nėra teisinio pagrindo.

VI. Kiti klausimai

L. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 158). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

L. S. BPK 140 straipsnio 1 dalies tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. 17.10 val. iki 2018 m. rugpjūčio 29 d. 15.29 val. (dvi dienos) (1 t., b. l. 142, 157). Šis jam taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, USB atmintinę su vaizdo įrašais palikti prie bylos medžiagos.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

L. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 70 MGL (3500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti L. S. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. 17.10 val. iki 2018 m. rugpjūčio 29 d. 15.29 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi baudos dalis yra 66 MGL (3300 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų eurų)) dydžio.

Civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš L. S. 2152,59 Eur (du tūkstančius šimtą penkiasdešimt du eurus ir penkiasdešimt devynis euro centus) turtinės žalos.

L. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, USB atmintinę su vaizdo įrašais palikti prie bylos medžiagos.

L. S. išaiškinti, kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – per aštuoniolika mėnesių – nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis