Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Sigitui Bružui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), baigęs devynias klases, nevedęs, nurodė dirbantis (duomenys neskelbtini) iš dalies darbingas, neteistas, Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi pripažintas nepakaltinamumo būsenoje padarius įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje; jam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą; Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. kovo 16 d. nutartimi pratęsta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą; Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi panaikinta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. M. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent: 2024 m. spalio 9 d., apie 18.29 val. (duomenys neskelbtini) namo svetainėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,57 prom. neblaivumas), konflikto metu tyčia ne mažiau penkis kartus kojomis spyrė ant kėdės sėdinčiam nukentėjusiajam R. V. į nugarą ir šonus, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, po to šiam nukritus ant grindų rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau du smūgius R. V. į galvą, padarė muštinę žaizdą nosies srityje ir kraujosruvą kairės akies srityje, kas sukėlė R. V. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip mušdamas sukėlė savo dėdei R. V. fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo. Ž. M. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jam pareikštą kaltinimą supranta, kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad abu su dėde gėrė, jis pradėjo kabinėtis, jie sukonfliktavo. Tada jis jį truputį padaužė. Dėdė jį pastūmė, buvo apsvaigęs nuo alaus, todėl pasikarščiavo ir sudavė. R. sudavė penkis kartus į šoną ir vieną kartą į nosį. Į šonus sudavė porą kartų su koja, porą kartų su ranka. Kai smūgiavo ranka į šoną, dėdė nukrito, jis taip pat buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Matė, kokius sužalojimus padarė R. V.: ant nosies buvo žaizda, mėlynių ant veido nebuvo ir sakė, kad šoną skauda. Kai gavo smūgį į nosį, jam bėgo kraujas. R. jam yra dėdė, jo mamos brolis. Įvykis vyko pas dėdę namuose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo nuėjęs pas jį į svečius. Alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Kai sudavė smūgius, jis parėjo pas savo mamą, tai buvo dar iki policijos atvykimo. Dėdė norėjo jam suduoti, bet jis išėjo. Būdamas pas mamą, jis iškvietė policiją dėl smurto, kad dėdė kabinėjasi, šokinėja. Įvykio metu gyveno (duomenys neskelbtini), pas dėdę. Ten gyveno savaitę ar dvi. Kartu gyveno dėdė ir buvo atvažiavusi draugė I. Tuo metu negyveno pas mamą, nes buvo su ja susipykęs, dėdė jį priėmė. Toks įvykis su dėde buvo pirmas kartas. Jei nebūtų vartojęs alkoholio, to įvykio nebūtų įvykę. Jau keturis mėnesius nuo įvykio nebevartoja alkoholio. Su dėde susitaikė, jis ieškinio jam nereiškė, žalos atlyginti neprašė. Kai jį paleido, ryte nuėjo, atsiprašė, paspaudė ranką, iki šios dienos gyvena draugiškai. Pripažįsta, kad nuo jo veiksmų dėdei galėjo būti padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

2024 m. spalio 16 d./2024 m. spalio 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad R. V. muštinė žaizda nosies srityje ir kraujosruva kairės akies srityje padarytos bukais kietais daiktais. R. V. nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai atsitrenkiant į aplinkoje esančius bukus kietus daiktus, nustatytiems sužalojimams padaryti reikėjo dviejų tiesioginių trauminių poveikių. R. V. nustatyti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. R. V. nustatyti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 72-73);

2025 m. balandžio 9 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akto išvada Nr. 52Š-168, kurioje nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2024 m. spalio 9 d. Ž. M. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, įgimta silpnaprotyste - lengvu protiniu atsilikimu, reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ar gydymo (F70.1), dėl ko jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. Ž. M. šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu, įgimta silpnaprotyste – lengvu protiniu atsilikimu, reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ar gydymo (F70.1), dėl ko jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti. Su Ž. M. galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali dalyvauti teismo procese (t. 1, b. l. 132-142).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Ž. M. prokuroro buvo kaltintas būdamas apsvaigę nuo alkoholio, smurtaudamas sukėlęs savo artimam giminaičiui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojęs t. y., dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo at-veju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos.

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnio 1 dalyje, kur yra nurodyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai.

Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad nukentėjusysis R. V. yra kaltinamojo Ž. M. dėdė, kuris nepatenka į artimųjų giminaičių ratą, todėl teismo vertinimu, kaltinamojo Ž. M. veiksmai atitinka ne nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, o BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, todėl kaltinamajam Ž. M. inkriminuota nusikalstama veika perkvalifikuotina į BK 140 straipsnio 1 dalį.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už fizinio skausmo žmogui sukėlimą, nežymų jo sužalojimą ar trumpą susargdinimą, jį mušant ar kitaip smurtaujant.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Ž. M. kaltu dėl atliktų smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį ir jam padarytą sveikatos sutrikdymą prisipažino visiškai, nurodė, kad jis nukentėjusiajam R. V. sudavė penkis kartus į šoną ir vieną kartą į nosį, matė, kad iš nosies nukentėjusiajam bėgo kraujas, nurodė, kad taip padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, jog 2024 m. spalio 9 d. Ž. M. namo svetainėje, konflikto metu tyčia ne mažiau penkis kartus kojomis spyrė ant kėdės sėdinčiam nukentėjusiajam R. V. į nugarą ir šonus, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, po to šiam nukritus ant grindų rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau du smūgius R. V. į galvą, padarė muštinę žaizdą nosies srityje ir kraujosruvą kairės akies srityje. Tai, kad kaltinamasis sudavė smūgius nukentėjusiajam į veidą ir šoną, patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Taip pat kaltinamasis teismo posėdžio metu patvirtino apie savo veiksmus, bei parodė, kad po viso įvykio, kai nuėjo atsiprašyti dėdės matė žaizdą ant nosies. Byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad pagal medicininius dokumentus R. V. nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai atsitrenkiant į aplinkoje esančius bukus kietus daiktus. Nustatyti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, padaryti sužalojimai nukentėjusiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusysis teigė, jog jam nuo suduotų smūgių vis dar skauda nugarą ir šoną. Šalia buvusi liudytoja nurodė mačiusi, kad nukentėjusiojo veidas buvo visas kruvinas. Surinkta bylos medžiaga rodo, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suduodamas smūgius suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

Teismas išanalizavęs kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, specialisto išvadą, kitus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai yra įrodyti, byloje surinkti įrodymai gauti leistinais būdais, jie patvirtina byloje nustatytas faktines aplinkybes. Kaltinamojo padaryti veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis Ž. M. tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė vieną nesunkią nusikalstamą veiką. Kaltinamasis savo kaltę teisme pripažino visiškai, nurodė, jog gailisi dėl padaryto nusižengimo ir atsiprašė nukentėjusiojo, todėl ši aplinkybė pripažintina, kaip kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio patvirtina jam iš karto po įvykio nustatytas 1,57 promilės neblaivumas. Kaltinamasis Ž. M. anksčiau neteistas, buvo pripažintas nepakaltinamumo būsenoje padaręs įstatymo uždraustą veiką (t. 1, b. l. 86-89), administracine tvarka baustas du kartus, turi galiojančią nuobaudą, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (t. 1, b. l. 90-93), byloje esančiais duomenimis nedirbantis (t. 1, b. l. 83-84), yra iš dalies darbingas.

Teismas, atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikalstama veika baigta; į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą Ž. M. skirtina antra pagal griežtumą straipsnio sankcijoje nurodyta bausmė – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros. Nustatydamas šios bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos stadiją (baigtas nusikaltimas), kaltinamąjį charakterizuojančias asmenines savybes – iš dalies darbingas, taip pat į BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatas ir sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti Ž. M. nustačius laisvės apribojimo bausmės terminą tarp BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyto bausmės minimo ir vidurkio (BK 54, 61 straipsniai).

Atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir kaltinamojo asmenybę, visam laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiui kaltinamajam skirtini įpareigojimai – dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnį), kaltinamajam Ž. M. visiškai pripažinus padarius nusikalstamą veiką, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas Ž. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. spalio 9 d. 19.40 val., iki 2024 m. spalio 10 d. 14.55 val. (1 para) ir laikytina, jog Ž. M. yra atlikęs 3 (tris) laisvės apribojimo bausmės dienas (t. 1, b. l. 147-151, 186-188).

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo Ž. M. paliktina galioti 2024 m. spalio 10 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su BPC skambučio skaitmenine garso įrašo kopija, saugoma prie bylos, paliktina kaip bylos medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ž. M. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo teisinės pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 7, 8 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94, 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 2 punktu, 7 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ž. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 4 punktu, visam laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiui Ž. M. paskirti įpareigojimus – dalyvauti elgesio pataisos programoje; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tame tarpe ir alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti Ž. M. sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros; laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje; uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tame tarpe ir alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. spalio 9 d. 19.40 val., iki 2024 m. spalio 10 d. 14.55 val. ir laikyti, jog Ž. M. yra atlikęs 3 (tris) laisvės apribojimo bausmės dienas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo Probacijos tarnyboje dienos. Ž. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su BPC skambučio skaitmenine garso įrašo kopija, saugomą prie bylos, palikti kaip bylos medžiagą.

Išaiškinti nuteistajam, jog nuosprendis, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos. Nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo: 1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą. Kai nuteistasis yra teismo įpareigotas dalyvauti elgesio pataisos programoje, šią programą jam parenka Probacijos tarnyba. Nuteistasis gali dalyvauti Probacijos tarnybos arba kitos įstaigos, organizacijos ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose. Už dalyvavimą kitų įstaigų, organizacijų ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose susimoka pats nuteistasis. Jeigu teismas paskyrė baudžiamajame įstatyme nenumatytų draudimų ir įpareigojimų, jų vykdymo tvarką nustato Probacijos tarnyba, atsižvelgdama, kiek tai yra įmanoma, į nuteistojo nuomonę. Nuteistasis turi teisę tokių draudimų ar įpareigojimų vykdymo tvarką apskųsti nuosprendį priėmusiam teismui. Šis teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Nuteistojo atsisakymas arba nesutikimas, kad jam paskirtų draudimų laikymasis ir (ar) įpareigojimų vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis, taip pat šių priemonių tyčinis sugadinimas prilygsta vengimui atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

Išaiškinti Ž. M., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis <...>. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių <...>, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.