- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-11
- Bylos Nr.
- 1A-222-195/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15533-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Šumskas (pirm.), Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Aiva Survilienė
- Nuteistasis
- N. V.
- Kaltinamasis
- N. R.
- Advokatai
- Valerijus Kirpičnikovas
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos Virginijos Pakalnytės – Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės ir Artūro Šumsko (kolegijos pirmininko),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Viktorijos Baradinskaitės ir nuteistojo N. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo,
N. R., a.k. (duomenys neskelbtini) išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto 260 straipsnio 1 dalyje požymių.
N. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 22 straipsnyje, 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta laivės apribojimo bausmė 1 metų terminui su įpareigojimais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės
1. N. V. nuteistas už tai, kad neteisėtai siekė įgyti ir laikyti psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: 2018 m. balandžio 4 d., apie 2.50 val., prie pastato, esančio Kalvarijų g.59A, Vilniuje, kampo iš N. R., neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, sumokėdamas 10 eurų, siekė įsigyti nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino, tačiau savo veikos nebaigė dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, nes buvo apgautas N. R., kuris pardavė plastikinį maišelį su 2,251 g baltos spalvos milteliais, turinčių savo sudėtyje tik 0,001 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino. N. V. minėtą plastikinį maišelį su savimi laikė iki 2018 m. balandžio 4 d. apie 3.10 val., kol Kalvarijų g.59A, Vilniuje, pamatęs atvykstančius policijos pareigūnus permatomą plastikinį maišelį su minėta psichotropine medžiaga numetė ant laiptų prie įėjimo į barą „N“, kur pareigūnai jį rado ir paėmė. Tokiais veiksmais N. V. padarė BK 22 straipsnyje, 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą.
2. N. R. buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga turint tikslą ją platinti, o būtent: iki 2018 m. balandžio 4 d. apie 2.50 val. laikė prie savęs plastikinį maišelį su 2,251 g baltos spalvos milteliais, turinčių savo sudėtyje 0,001 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurį Vilniuje, prie Kalvarijų g. 59A pastato kampo už 10 eurų pardavė N. V.
II. Apeliacinių skundų argumentai
3. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui Vilniaus apylinkės prokurorė Antrojo skyriaus Viktorija Baradinskaitė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria N. R. išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje požymių bei priimti naują nuosprendį – N. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 2 metams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. balandžio 5 d. Prokurorė taip pat prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti N. V. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 15 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti N. V. laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. balandžio 5 d. (dvi dienas) ir paskirti 13 parų arešto. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
4. Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad skundžiamas nuosprendis turi būti panaikintas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
5. Prokurorė nesutikdama su apylinkės teismo skundžiamu nuosprendžiu pažymi, kad apeliacinio skundo motyvai iš esmės susiję su nusikalstamos veikos dalyku, kadangi nustatytos psichotropinės medžiagos kiekis lėmė teismo sprendimą išteisinti N. R. bei perkvalifikuoti N. V. baigtą baudžiamąjį nusižengimą į pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką.
6. Prokurorė savo apeliaciniame skunde atkreipia teismo dėmesį, kad Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose žemutinė metamfetamino nedidelio kiekio riba neapibrėžta ir nurodyta, kad nedidelis kiekis yra ne didesnis kaip 0,2 g, todėl darytina išvada, kad nustačius net ir minimalų psichotropinės medžiagos kiekį jo pakanka konstatuoti, kad tai nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, dalykas.
7. Prokurorės manymu, teismas nepagrįstai rėmėsi tik dalimi specialisto V. K. paaiškinimų, kad metamfetaminas yra maišomas su kitomis medžiagomis ir jo koncentracija paprastai yra ženkliai didesnė, kad nežymi koncentracija, tokia kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, pasitaiko, kai norima apgauti narkotikų pirkėją. Tuo atveju, jeigu randama mažiau nei 0,001 g narkotinės ar psichotropinės medžiagos, išvadose fiksuojama, kad yra rasti tik šių medžiagų pėdsakai. Prokurorės teigimu, apylinkės teismas padarė neteisingą išvadą, jog N. R. parduotuose milteliuose metamfetamino masė yra tokia maža, jog iš esmės atitinka šios medžiagos minimalią ribinę masę, kai galima konstatuoti tik pačios medžiagos pėdsakus.
8. Pažymi, kad specialistas V. K. taip pat nurodė, kad tyrimo rezultatuose buvo pateikta apie 2,251 g medžiagos, nustatyta, kad joje yra metamfetamino. Nurodo, jog specialisto paaiškinimais paneigta išteisintojo N. R. versija dėl jo tikslo apgauti nuteistąjį N. V., sutrinant su savimi turėtus vaistus. Nurodo, jog specialisto išvadoje yra užfiksuotas metamfetamino kiekis, todėl teismas padarė neteisingą išvadą, jog galima konstatuoti tik pačios medžiagos pėdsakus. Įvertinus šiuos įrodymus, teismas nepagrįstai aiškino, jog nagrinėjamu atveju nėra nusikaltimo dalyko, t. y. psichotropinės medžiagos - metamfetamino.
9. Prokurorė nesutinka su teismo padaryta išvada, kad toks metamfetamino kiekis, kuris rastas N. R. parduotuose milteliuose, realiai jokio poveikio, kuriuo siekiama psichotropinių medžiagų vartojimu, sukelti negalėjo, kad teismų praktikoje narkotinių medžiagų likučiais pripažinti ir didesni kiekiai nei 0,001 g. metamfetamino (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr.2K-566-2011). Prokurorės teigimu, teismas neįvertino specialisto paaiškinimo, kad specialisto išvadoje yra užfiksuotas metamfetamino kiekis, o ne pėdsakai. Pažymi, jog teismas neteisingai interpretavo šią Aukščiausiojo teismo nutartį, būtent šioje nutartyje kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 1 dalį pakanka neteisėtai gaminti, perdirbti, įgyti, laikyti, gabenti, siųsti psichotropinės medžiagos – metamfetamino, bet kokį nedidelį kiekį, turint tikslą ją parduoti ar kitaip platinti.
10. Prokurorė nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad toks metamfetamino kiekis, kuris rastas N. R. parduotuose milteliuose, realiai jokio poveikio, kuriuo siekiama psichotropinių medžiagų vartojimu, sukelti negalėjo. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad BK 260 straipsnyje numatyta veika padaroma tiesiogine tyčia, todėl už šios veikos padarymą asmuo atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat suvokia, koks yra jų kiekis. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog N. R. parduotuose milteliuose rasto metamfetamino kiekis yra išskirtinai mažas, kad išteisintojo paaiškinimai, jog nagrinėjamu atveju jis siekė apgauti N. V., byloje esančiais įrodymais nepaneigti.
11. Prokurorės teigimu, byloje surinktų įrodymų pakanka įrodyti, kad išteisintasis N. R. veikė tiesiogine tyčia parduoti psichotropinę medžiagą - metamfetaminą. Tiek pats N. R., tiek N. V. parodė, kad N. R. siūlė pirkti būtent metamfetaminą, o ne kitą psichotropinę medžiagą, N. V. šią psichotropinę medžiagą pirko. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu N. R. paaiškino, kad už maišelį jis prašė 100 eurų. N. R. ikiteisminio rimo metu ir teismo posėdžio metu laikėsi gynybinės versijos, kad jis į maišelį supylė sutrintus vaistus, tačiau ši versija paneigta specialistų paaiškinimais baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Prokurorė atkreipia teismo dėmesį, kad N. R. parodė, jog maišelį, kuriame buvo nenustatyta medžiaga su 0,001 g psichotropine medžiaga, rado tuščią Naujininkų mikrorajone, tačiau pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad būtent 0,001 g metamfetamino ir buvo likę maišelyje, ši teismo išvada neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių.
12. Prokurorė savo skunde taip pat nurodo, kad teismo sprendimas dėl N. V. kaltės padarius nebaigtą baudžiamąjį nusižengimą iš esmės susijęs su teismo išvada dėl nusikalstamos veikos dalyko. Šiuo atveju N. V. įgijo maišelį su jame buvusiomis medžiagomis, todėl nesutinkama su teismo pozicija, kad N. V. pasikėsino įgyti ir laikyti psichotropines medžiagas. Be to, pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra ir tuomet, kai kaltininkas nesuvokia, jog jis veikos negali pabaigti todėl, kad kėsinasi į netinkamą objektą arba naudoja netinkamas priemones. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra aišku, kodėl teismas nusprendė, kad N. V. pasikėsino įsigyti nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos, jei teismas konstatavo, kad išskirtinai mažas metamfetamino kiekis negali būti laikomas baudžiamojo nusižengimo dalyku.
13. Prokurorė taip pat pažymi, kad teismas nurodė BK 22 straipsnį, tačiau nenurodė baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies straipsnio dalies, todėl galima tik daryti prielaidą, jog teismas vertino N. V. veiksmus pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį. Pažymi, kad teismo nuosprendis turi būti aiškus ir suprantamas, o nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyti argumentai turi sutapti su nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismo padaryta išvada dėl nusikalstamos veikos kvalifikacijos. Todėl daro išvadą, kad teismas neteisingai kvalifikavo N. V. veiką kaip pasikėsinimą padaryti baudžiamąjį nusižengimą, kadangi baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad N. V. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
14. Apeliaciniu skundu nuteistasis N. V. prašo priimti teisingą sprendimą ir sumažinti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad šiuo metu yra įsidarbinęs gali sumokėti baudą, be to, nusikalto pirmą kartą, prašo atleisti ir pasižada, jog tai daugiau niekada nepasikartos.
15. Nuteistojo įsitikinimu jam paskirta bausmė per ne lyg griežta ir neteisinga. Nurodo, kad N. R. jam pats kelis kartus siūlė narkotines medžiagas, jis atsisakė, tačiau jis buvo atkaklus, todėl norėdamas, jog pastarasis paliktų jį ramybėje paėmė jam pasiūlytas narkotines medžiagas. Paaiškino, kad su savimi turėjo tik 10 eurų ir jam užteko. Nors N. R. teigia norėjęs jį apgauti, kad galėtų nusipirkti pavalgyti, tačiau nuteistasis nesutikdamas su šia versija pažymi, kad N. R. gėrė bare, todėl akivaizdu, jog pinigų pastarasis turėjo. Taip pat atkreipia teismo dėmesį, jog ekspertai paneigė ir N. R. pateiktą versiją, kad jis sutrynė su savimi turėtą analginą, nurodydami, kad analgino parduotame jam mišinyje nerado.
16. Nuteistasis nesutinka su teismo padaryta išvada, kad N. R. nepadarė nieko bloga, kadangi jis šiuo metu yra teisiamas. Nuteistojo manymu, neteisinga yra tai, kad N. R. pardavęs jam narkotines medžiagas išteisintas, o jis pirkęs šias medžiagas yra teisiamas.
III. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
IV. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė tenkinti jos apeliacinį skundą, o nuteistojo N. V. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis N. V. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą. I. N. R. ir jo gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.
V. Apeliaciniai skundai atmetami.
Dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Viktorijos Baradinskaitės apeliacinio skundo
17. Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmos instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu prokurorė prašo skundžiamą nuosprendį dalyje dėl N. R. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti nuteistojo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį bei paskirti jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę. N. V. atžvilgiu priimtą apylinkės teismo nuosprendį prokurorė prašo pakeisti, pripažinti pastarąjį asmenį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 15 parų areštą.
18. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvai dėl N. R. išteisinimo pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje yra pakankamai argumentuoti, todėl laikytina, kad apylinkės teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus. Prokurorės skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl teisėjų kolegija jiems nepritaria.
19. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų Vilniaus miesto apylinkės teismas N. R. išteisinimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje grindė sekančiais įrodymais:
19.1. paties kaltinamojo N. R. parodymais, kuris tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai nurodė, jog nagrinėjamu atveju psichotropinių medžiagų N. V. parduoti nesiruošė, tačiau norėdamas jį apgauti pardavė miltelius, kuriuos gavo sutrynęs 4–5 tabletes tiksliai neįvardintų vaistų, galbūt citramono ar dar kažkokių antibiotikų. Bylos nagrinėjimo teisme metu pastarasis taip pat paaiškino, kad plastmasinį maišelį, kuriame pardavė N. V. miltelius kaip amfetaminą, rado Naujinininkų mikrorajone, kas šiame maišelyje anksčiau buvo nežino (t.1, b.l.119-120, 208-209).
19.2. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2018 m. balandžio 23 d. specialisto išvada Nr.140-(1915)-IS1-2275, kurioje nurodyta, kad 2,251 g baltos spalvos miltelių iš plastikinio maišelio, kurį 2018 m. balandžio 4 d. numetė N. V., sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė yra 0,001 g. N. V., N. R., J. V. rankų plaštakų nuoplovose bei nuoplovose, paimtose nuo N. V. kelnių, narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta (t.1, b.l.34-35).
19.3. Bylos nagrinėjimo teisme metu apklausto specialisto V. K. paaiškinimais, kuris nurodė, jog metamfetaminas yra maišomas su kitomis medžiagomis ir jo koncentracija paprastai medžiagoje siekia 20–30%. Nežymi koncentracija, tokia kaip ir nustatyta nagrinėjamoje byloje, pasitaiko kai norima apgauti narkotikų pirkėją. Metamfetaminas vienkartiniam naudojimui dažniausiai būna supakuotas į plastikinius maišelius dozėmis, maždaug iki 0,5 g. Tuo atveju, jeigu randama mažiau negu 0,001 g narkotinės ar psichotropinės medžiagos, išvadose fiksuojama, kad yra rasti tik šių medžiagų pėdsakai (t.1, b.l.216).
20. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Siekiant pritaikyti baudžiamąjį įstatymą asmens veiksmams būtina nustatyti nusikaltimo sudėties požymius. Būtina nustatyti, kokius veiksmus asmuo atliko ir juos įvertinti.
21. Šioje byloje esančiame kaltinime N. R. nurodyta, kad jis neteisėtai turėdamas tikslą platinti, iki 2018 m. balandžio 4 d. apie 2.50 val. laikė prie savęs plastikinį maišelį su 2,251 g baltos spalvos milteliais, turinčių savo sudėtyje 0,001 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurį Vilniuje, prie Kalvarijų g.59A pastato kampo už 10 eurų pardavė N. V., tokiu būdu neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga turint tikslą ją platinti.
22. A. N. Rinkevičiui inkriminuojamos veikos subjektyviąją pusę ir jo kaltės formą, skundžiamame nuosprendyje pažymėta, kad N. R. veiksmų objektyvieji požymiai sudaro pakankamą pagrindą teigti, kad nagrinėjamu atveju nėra tiesioginės tyčios platinti psichotropinę medžiagą – metamfetaminą.
23. Teisėjų kolegija nepalaiko prokurorės skundo argumento, kuriame ji vadovaudamasi Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, nurodo, kad žemutinė metamfetamino nedidelio kiekio riba nėra apibrėžta, todėl nustačius net minimalų psichotropinės medžiagos kiekį jo pakanka konstatuoti, kad tai nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, dalykas. Toks formalus ankščiau paminėtų rekomendacijų aiškinimas ir taikymas prieštarautų logiškam jo suvokimui ir suponuotų neteisingų sprendimų priėmimą.
24. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, padarė pilnai pagrįsta išvadą, kad baltos spalvos milteliuose, kuriuos nagrinėjamu atveju iš N. R. įsigijo N. V., metamfetamino kiekis yra 200 kartų mažesnis (0,2 g / 0,001 g = 200) už nedideliu laikytiną šios psichotropinės medžiagos kiekį, o jo procentinė dalis visų miltelių masėje nesiekia 0,05 % (0,001 g / 2,251 g x 100 % = 0,044 %). Taigi akivaizdu, kad milteliuose nustatytos psichotropinės medžiagos kiekis yra labai nedidelis.
25. Be to, teismas įvertinęs specialisto V. K. paaiškinimus teisme nurodė, kad N. R. parduotuose milteliuose psichotropinės medžiagos masė yra tokia nedidelė, jog atitinka tokios medžiagos minimalią ribinę masę, kai jau galima konstatuoti tik pačios medžiagos pėdsakus. Kitaip tariant nustatytas ribinis jos kiekis, kuris realiai jokio poveikio, kuriuo siekiama psichotropinių medžiagų vartojimu, sukelti negalėjo. Patikrinus teismo nustatytus duomenis bei įvertinus jais vadovaujantis padarytas išvadas, jas vertinti kitaip nei vertino apylinkės teismas, pagrindo nėra.
Šalies argumentai
26. Prokurorė nesutikdama su apylinkės teismo nuosprendžiu savo apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad specialisto paaiškinimais paneigta išteisintojo N. R. versija dėl jo tikslo apgauti nuteistąjį N. V., sutrinant su savimi turėtus vaistus. Iš tiesų 2018 m. balandžio 23 d. specialisto išvadoje nėra informacijos, kad tiriamuose milteliuose būtų nustatyti išteisintojo nurodyti vaistai, šią informaciją patvirtino ir specialistas V. K. bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau N. R. nurodytų vaistų, tai yra analgino ar citramono nebuvimas jo parduotuose milteliuose, neturi jokios įtakos nustatytam neleistinos psichotropinės medžiagos kiekiui, tuo pačiu ir išteisintojo veiksmų kvalifikavimui.
27. Nors prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad išteisintojo paaiškinimai, jog nagrinėjamu atveju jis siekė apgauti N. V., byloje esančiais įrodymais paneigti, tačiau byloje esantys duomenys leidžia daryti priešingą išvadą. Kaip matyti iš specialisto V. K. paaiškinimų paprastai metamfetaminas vienkartiniam naudojimui dažniausiai būna supakuotas į plastikinius maišelius dozėmis, maždaug iki 0,5 g, jo koncentracija paprastai medžiagoje siekia 20–30%, kai mūsų nagrinėjamu atveju nustatyta metamfetamino koncentracija nesiekia 0,05%. Toks kiekis psichotropinės medžiagos yra ženkliai mažesnis nei įprastinis. Šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad N. R. siekė apgauti narkotikų pirkėją, šiuo atveju N. V.
28. Prokurorės teigimu, apylinkės teismas padarė išvadą neatitinkančią faktinėms byloms aplinkybėms, kadangi konstatavo, jog maišelyje, kurį N. R. teigė radęs tuščią, buvo likę 0,001 g metamfetamino. Pažymėtina, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad ši kaltinamojo pateikta versija byloje nėra paneigta, iš tiesų byloje nėra duomenų, kurie galėtų pastarąjį faktą patvirtinti ar jį paneigti, todėl visos abejonės, kurių teismas negali pašalinti turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.
Šalies argumentai
29. Savo apeliaciniame skunde prokurorė taip pat nurodo, jog apylinkės teismas padarė prieštaringas išvadas, konstatuodamas, kad N. V. pasikėsino įsigyti nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos, kai tuo tarpu vertindamas N. R. veiką konstatavo, jog išskirtinai mažas metamfetamino kiekis negali būti laikomas baudžiamojo nusižengimo dalyku. Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, kad N. V. 2018 m. balandžio 4 d., apie 2.50 val., prie pastato, esančio Kalvarijų g.59A, Vilniuje, už namo kampo sutarė su N. R., jog už 10 eurų, įsigis psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ir N. R. perdavė N. V. plastmasinį maišelį, kuriame buvo baltos spalvos milteliai, o N. V. šiam sumokėjo už tai 10 eurų.
30. Kaip jau nustatyta vertinant N. R. veiksmus, N. V. įsigytuose milteliuose buvo nustatytas išimtinai mažas psichotropinės medžiagos kiekis, kurį apylinkės teismas pagrįstai įvertino, kaip kiekį, kuris neturėtų būti baudžiamojo nusižengimo dalyku BK 259 straipsnio 2 dalies prasme. Tačiau svarbu pažymėti, kad šiuo atveju analizuojant N.V. inkriminuojamos veikos subjektyviąją pusę ir jo kaltės formą konstatuotina, kad nuteistojo veiksmų objektyvieji požymiai sudaro pakankamą pagrindą padaryti išvadai, jog yra nuteistojo tiesioginės tyčios nusipirkti psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, požymiai. Taigi byloje nustatyta, kad nuteistasis siekė įsigyti iš N. R. metamfetamino, už tai jam sumokėjo pinigus, vėliau jam kilo įtarimų dėl įsigytos psichotropinės medžiagos kokybės dėl to jis mėgino aiškintis su N. R., kas neabejotinai patvirtina jo tikslus ir tyčios kryptingumą. Vien ta aplinkybė, kad jis buvo apgautas ir įsigijo netinkamą kiekį psichotropinės medžiagos nešalina jo atsakomybės dėl padarytų nusikalstamų veiksmų. Konstatuotina, kad apylinkės teismas įvertinęs visą byloje surinktą medžiagą, pagrįstai konstatavo, kad N. V. pasikėsindamas įsigyti iš N. R. nedidelį kiekį metamfetamino, savo veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi paprasčiausiai buvo apgautas N. R.. Patikrinus byloje esančius įrodymus konstatuotina, kad N. V. veiksmai kvalifikuoti teisingai, nusikaltimas įrodytas.
31. Nors prokurorė kritikuodama apylinkės teismo nuosprendį pažymi, kad teismas nenurodė BK 22 straipsnio dalies, kuria kvalifikuoja nuteistojo N. V. veiksmus, tačiau apeliaciniame skunde daro teisingą prielaidą, kad apylinkės teismas pastarojo asmens veiksmus vertino pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies dėl nuteistojo N. V. veiksmų, teismas aiškiai pasisakė, kad nuteistojo veiksmus vertina kaip pasikėsinimą įsigyti iš N. R. nedidelį kiekį metamfetamino, o savo veiksmų nebaigė dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, taigi akivaizdu, kad teismas nuteistojo veiksmus įvertino pagal BK 22 straipsnio 1 dalį. Tai, kad teisėjas rezoliucinėje dalyje nurodė, tik BK bendrosios dalies straipsnį be jos dalies, nesudaro pagrindo keisti, pagrįstu ir teisėtu pripažintą skundžiamą teismo nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
Dėl nuteistojo N. V. apeliacinio skundo
32. Nors nuteistasis savo skunde teigia, kad jam paskirta per griežta bausmė, tačiau kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam N. V. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą – N. V. pasikėsino padaryti vieną tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nusikaltimą įvykdė būdamas teistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), į tai, kad prieš pasikėsinimą padaryti baudžiamąjį nusižengimą ankščiau buvo teistas 3 kartus, ne kartą baustas administracine tvarka, niekur nedirba, todėl padarė pagrįstą išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta N. V. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, nustatant jo terminą artimą vidutiniam. Be to, teismas paskirtą bausmę, vadovaudamasis BK 64¹straipsnio nuostatomis, sumažino vienu trečdaliu. Todėl laikyti, jog nuteistajam paskirta per griežta ir neteisinga bausmė, kaip teigiama apeliaciniame skunde, pagrindo nėra.
33. Atsižvelgus į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam N. V. už pasikėsinimą padaryti baudžiamąjį nusižengimą tinkamai parinko bausmės rūšį, ji nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, švelninti skundžiamu nuosprendžiu už padarytą nusikalstamą veiką paskirtą bausmę ir paskirti kitos rūšies bausmę (baudą ar areštą) nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde bei bylos apygardos teisme nagrinėjimo metu nuteistojo nurodytos aplinkybės, kad jis šiuo metu dirba, kad paskirta bausmė trukdo jo atliekamam darbui, kad jis turi prižiūrėti sergančią savo motiną, nesudaro pagrindo keisti apylinkės teismo nuosprendžio, nes jame aiškiai nurodyta, kad laisvės apribojimo bausmė nuteistajam paskirta atsižvelgiant į tai, jei tai nesusiję su darbu, todėl teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė negali būti kliūtis nuteistajam dirbti ar dienos metu lankyti Varėnos gydymo įstaigoje besigydančią jo motiną. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.
34. Atsakant į nuteistojo skundo argumentą, kad neteisinga yra tai, kad N. R. pardavęs jam narkotines medžiagas išteisintas, o jis pirkęs šias medžiagas yra teisiamas, pažymėtina, kad šiuo klausimu pasisakyta atsakant į prokurorės skundo argumentus. Papildomai pažymėtina, kad vertinant N. V. inkriminuojamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje svarbi yra jo veikos subjektyvioji pusė ir jo kaltės forma, byloje pakanka duomenų nustatyti, kad nuteistasis veikė tiesiogine tyčia nusipirkti psichotropinę medžiagą – metamfetaminą. Jo iškelta versija, kad psichotropinė medžiaga jam buvo primygtinai siūlyta, taip jį skatinant ją nusipirkti, nepatvirtinta jokiais kitais duomenimis, išskyrus paties nuteistojo, parodymais, todėl vertintina kritiškai.
35. Apibendrinat išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Viktorijos Baradinskaitės ir nuteistojo N. V.apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundai atmetami, o skundžiamas teismo nuosprendis pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Viktorijos Baradinskaitės ir nuteistojo N. V. apeliacinius skundus atmesti.