Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-02-18 · Civilinė byla Nr. 2-18-840/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-02-18
Bylos Nr.
2-18-840/2014
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00889-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Joana Kvaselytė
Ieškovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas
L. B.
Trečiasis asmuo
S. S., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 30.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-18-840/2014Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00889-2013-8
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 30.1; 30.2; 30.3; 33; 92; 93; 95.6; 99.1;99.1.1; 99.3; 99.4; 99.5; 99.7; 116.1.
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 18 d.Kaišiadorys
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Joana Kvaselytė,sekretoriaujant Editai Juršienei,

dalyvaujant ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Vilmai Stūronaitei, atsakovei L. B., trečiajam asmeniui S. S. ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Ernestai Mockutei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei L. B. ir tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos bei S. S. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas nustatė:

Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CK 4.103 str. ir Statybos įstatymo 28 str. 6 d., kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 3-6) prašydama –įpareigoti atsakovę L. B. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM 2012-07-18 reikalavimą Nr. REI-20-120718-00058, t.y. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti valstybinėje žemėje pastatytą malkinę, kurios išmatavimai: apie 6,1 m × 4,1 m, su priestatu, kurio išmatavimai: apie 5,6 m × 3,7 m, ir malkinę, kurios išmatavimai: apie 6,0 m × 3,2 m, esančias apie 25 m į rytus nuo gyvenamojo namo (unikalus Nr. 4996-3010-0010), esančio (duomenys neskelbtini)., bei sutvarkyti statybvietę, o atsakovei L. B. teismo nustatytu laiku šio įpareigojimo neįvykdžius, leisti ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie AM nugriauti valstybinėje žemėje pastatytą malkinę, kurios išmatavimai apie 6,1 m × 4,1 m, su priestatu, kurio išmatavimai apie 5,6 m × 3,7 m, ir malkinę, kurios išmatavimai apie 6,0 m × 3,2 m, esančias apie 25 m į rytus nuo gyvenamojo namo (unikalus Nr. 4996-3010-0010), esančio (duomenys neskelbtini)., bei sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės L. B..

Ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM atstovė Vilma Stūronaitė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsakovė L. B. su jai pareikštu ieškiniu visiškai nesutiko ir prašė jį atmesti.

Trečiasis asmuo S. S. su ieškiniu taip pat nesutiko ir prašė jį atmesti.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovė Ernesta Mockutė nurodė, jog byla spręstina teismo nuožiūra.

Ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM reikalavimai grindžiami šiais argumentais:

- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistai, reaguodami į A. P. skundą dėl valstybei priklausančioje žemėje neteisėtai pastatytų statinių (b.l. 7), atliko faktinių duomenų patikrinimą ir 2012-07-13 surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2247 (b.l. 10-14). Patikrinimo metu nustatyta, kad valstybei priklausančioje žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini)., prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. 4996-3010-0010), apie 25 m nuo gyvenamojo namo iš rytų pusės, yra pastatyti šie statiniai: 1) medžio karkaso (apkalta medinėmis lentomis) malkinė, kurios išmatavimai: apie 6,1 m × 4,1 m, su priestatu, kurio išmatavimai: apie 5,6 m × 3,7 m. Malkinės stogas šlaitinis, degtas šiferio danga; 2) medžio karkaso (apkalta medinėmis lentomis) malkinė, kurios išmatavimai: apie 6,0 m × 3,2 m. Malkinės stogas šlaitinis, dengtas šiferio danga. Iš A. P. ir D. G. žodžių nurodytos malkinės pastatytos apie 2001 m., o priestatas prie malkinės – apie 2008 m.; malkinių ir priestato statytoja ? L. B.. Atsakovė L. B. susipažino su nurodytu aktu ir jį pasirašė, pastabų ar papildymų nepareiškė/ neįrašė, taip pat nepateikė paaiškinimo raštu: nei akte, nei ant atskiro lapo. Be to, atsakovė L. B. nepateikė nurodytų statinių statybą leidžiančių dokumentų;

- žemės sklypas, esantis po nurodytomis malkinėmis, yra nesuformuotas ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, – valstybės. Nurodytos malkinės Nekilnojamojo turto registre taip pat neįregistruotos (b.l. 8-9, 24-29);

- pagal Statybos įstatymo 2 str. 17 p. naujo statinio statyba yra tokia statybos rūšis, kurios tikslas ? statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą ar nugriautą statinį. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 8 p. Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 ir 2 p. nurodyta, kad teisė būti statytoju įgyvendinama, kai: statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais (šis reikalavimas netaikomas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant kapitalinį remontą ir pan.); statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1 -812 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo 1 lentelės 2 p. 2012-07-13 surašytame Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-2247 užfiksuoti statiniai priskiriami I-ai nesudėtingų statinių grupei. Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 6 p. nurodyta, kad supaprastintas statybos projektas rengiamas naujo nesudėtingo statinio statybai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatytais atvejais. Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 4 p. nurodyta, kad rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas šio įstatymo 20 str. 1 d. 4-13 p. nurodytam statinio projektui (kai jis yra privalomas) yra statybą leidžiantis dokumentas. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 3.3. p., statant valstybinėje žemėje, rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui privalomi. Nurodyto statybos techninio reglamento 50 p. nurodyta, kad, statant suformuotoje ar nesuformuotoje valstybinėje žemėje, visais atvejais privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą, ar pan. dėl naudojimosi valstybine žeme teisės aktų nustatyta tvarka[1]*;

- kadangi atsakovė L. B. nepateikė nurodytų statinių statybą leidžiančių dokumentų, todėl, atlikdama statybos darbus be nurodytų privalomųjų dokumentų, pažeidė Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 ir 2 p., 12 str. 1 d. 3 ir 4 p., 20 str. 1 d. 6 p., 23 str. 1 d. 4 p. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, 50 p. ir 6 priedo 3.3 p.;

- vadovaujantis Statybos įstatymo 2 str. 71 d., statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento yra savavališka statinio statyba. Dėl šios priežasties, vadovaujantis Statybos įstatymo 28 str. 1 d. 1 p. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-827 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 23 p., statytojai atsakovei L. B. 2012-07-13 buvo surašytas Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-120713-00070 (b.l. 15-16), kur nurodyta, jog (duomenys neskelbtini)., atsakovė L. B. valstybei priklausančioje žemėje, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, pastatė statinius: malkinę, kurios išmatavimai: apie 6,1 m x 4,1 m, su priestatu, kurio išmatavimai: apie 5,6 m x 3,7 m, ir malkinę, kurios išmatavimai: apie 6,0 m x 3,2 m. Malkinių sienos medinio karkaso, apkaltos medinėmis lentomis ir apdengtos šiferio stogu. Savavališkos statybos aktą atsakovė L. B. pasirašė 2012-07-13, pastabų ar papildymų nepareiškė/ neįrašė, taip pat nepateikė paaiškinimo raštu: nei akte, nei ant atskiro lapo;

- vadovaujantis Statybos įstatymo 28 str. 2 d. 1 p. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-827 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 35 p., statytojai atsakovei L. B. 2012-07-18 buvo surašytas Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-120718-00058 (b.l. 17-18) – pareikalauta ne vėliau kaip iki 2013-01-18 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti valstybinėje žemėje savavališkai pastatytas malkines: malkinę (6,1 m x 4,1 m, su priestatu (5,6 m x 3,7 m) ir malkinę (6,0 m x 3,2 m), esančias (duomenys neskelbtini). Šis reikalavimas registruotu laišku su įteikimo pranešimu atsakovei L. B. buvo išsiųstas 2012-08-09 raštu Nr. (15.29)-2D-11595. Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius atsakovei L. B. įteiktas asmeniškai 2012-08-14 (b.l. 19-20);

- vadovaujantis Statybos įstatymo 28 str. 3 d., 2013-01-30 sprendimu Nr. RE-40-(15.29) (b.l. 22) buvo patenkintas atsakovės L. B. 2013-01-10 prašymas (gautas 2013-01-16, b.l. 21) ? pratęstas reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas iki 2013-04-18. Atsakovės L. B. 2013-01-10 prašyme nurodytos priežastys – kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių skyrių dėl žemės sklypo, esančiais po statiniais, suformavimo. Sprendimas dėl termino pratęsimo atsakovei L. B. įteiktas asmeniškai 2013-02-05 (b.l. 83);

- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistai 2013-04-24, atlikę 2012-07-18 Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-120718-00058 vykdymo patikrinimą, surašė patikrinimo aktą Nr. RPA-20-130424-00045 (b.l. 23). Nustatyta, jog atsakovė L. B. per nustatytą terminą reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdė;

- pagal Lietuvos Respublikos CK 4.103 str., jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokius statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Statybos įstatymo 28 str. 6 d. nustatyta, jog, jeigu asmuo per nustatytą reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą nurodyto reikalavimo neįvykdo ar negauna statybą leidžiančio dokumento, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM privalo kreiptis į teismą dėl įpareigojimo vykdyti nurodytą reikalavimą.

Teismo posėdžio metu ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM atstovė Vilma Stūronaitė atkreipė teismo dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju po 2014-01-01 įsigaliojusių teisės aktų pakeitimų prašomų nugriauti nesudėtingų statinių statybai pakaktų tik Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM sutikimo, tačiau atsakovė L. B. iki šiol nesiima jokių priemonių prašomų nugriauti statinių įteisinimui. Atstovė taip pat atkreipė teismo dėmesį tai, kad atsakovė L. B. iki pat Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM kreipimosi į teismą neginčijo, jog prašomos nugriauti malkinės yra ne jos, o jos motinos – trečiojo asmens S. S., atsakovė L. B. pati prisistatydavo nurodytų statinių statytoja, pasirašydavo visuose jai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM tarnautojų surašytuose dokumentuose, teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo nei jai surašyto savavališkos statybos akto, nei jai surašyto reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Be to, atsakovė L. B. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie AM dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo nurodydama, jog pati ketina įteisinti savavališkai pastatytus statinius. Nors bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė L. B. ir trečiasis asmuo S. S. teigia, kad prašomi nugriauti statiniai yra ne atsakovės L. B., o būtent trečiojo asmens S. S., tačiau pagal bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustų liudytojų parodymus prašomų nugriauti statytinų statytoja yra atsakovė L. B.. Be to, atsakovė L. B. ir trečiasis asmuo S. S. yra viena šeima, vedą bendrą ūkį ir vienas kitam padeda, todėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM pareikštas ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.

Teismo posėdžio metu atsakovė L. B., atsikirsdama į jai pareikštą ieškinį, nurodė, kad ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM prašomos nugriauti malkinės yra ne jos, o jos motinos (b.l. 42-43) ? trečiojo asmens S. S., kuri nuo senų laikų ten gyvena ir nuosavybės teise turi butą. Ji nuosavybės ten neturi. Malkinės pastatytos valstybės žemėje, senai, ji net nepamena, kada tiksliai, kai buvo vaikas. Su motina ji visą laiką negyveno, buvo išvykusi. Šiuo metu ji su šeima gyvena pas motiną ir motinos leidimu naudojasi viena malkine, su priestatu, sutuoktinis priestate laiko automobilį. Kita malkine naudojasi jos motina – laiko malkas, nes butas šildomas malkomis. Be to, atsakovė L. B. nurodė, kad malkinės priestatą statė jos sutuoktinis su pagalbininkais, tačiau ne jos iniciatyva, o motinos, ir ne iš jų šeimos, o iš motinos piniginių lėšų. Paklausta, kaip taip nutiko, kad visi ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM tarnautojų surašyti dokumentai dėl savavališkos statybos yra skirti jai, o ne jos motinai, ji juose nurodyta statytoja ir jos reikalaujama nugriauti malkines, atsakovė L. B. atsakė, jog dėl priešiškai nusiteikusios kaimynės A. P. skundų. Nors ji pati ir jos motina S. S. ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM tarnautojams sakė, kad malkinės ne jos, o motinos (motina dar 2012 m. birželį raštu kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie AM (b.l. 41), tačiau niekas nesureagavo. Kadangi jos motina yra garbingo amžiaus ir ligota, siekiant ją apsaugoti nuo galimų problemų ir jaudulio, kadangi buvo sužinota, kad malkines galima įteisinti, buvo nuspręsta nieko neginčyti ir tvarkytis žemės dokumentus. Kadangi motina ten turi nuosavybę, tai motina ir ėmė tvarkytis visus reikiamus dokumentus. Ji pati įsiteisinti motinos malkinių niekada neketino.

Trečiasis asmuo S. S. teismo posėdžio metu patvirtino atsakovės L. B. nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad tarybiniais laikais, prieš kokius dvidešimt aštuonis metus, ji pasistatė malkinę. Kitą malkinę ji pasistatė gal prieš kokius penkiolika metų. Dviejų malkinių reikėjo, kad apsirūpinti malkomis visai žiemai, nes butai pas juos kūrenami malkomis. Jos dukters ? atsakovės L. B. – sutuoktinis statė malkinės priestatą, tačiau už jos pinigus. Šiuo metu ji su kaimynais pradėjo tvarkyti po malkinėmis esančios žemės reikalus – ketina ją išsipirkti iš valstybės, tačiau reikia parengti projektus, ką ji jau yra užsakiusi ir pateikusi Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM (b.l. 85-89). Be jos malkinių toje valstybei priklausančioje žemėje yra ir kaimynų malkinės, žeminės, tačiau jų niekas neprašo nugriauti.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovė Ernesta Mockutė nurodė, jog ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM prašomi nugriauti statiniai – malkinės – stovi nesuformuotame valstybiniame žemės plote. Šalia neteisėtai pastatytų statinių yra ir teisėtai pastatytų bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, statant suformuotoje ar nesuformuotoje valstybinėje žemėje, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą ar pan. dėl naudojimosi valstybine žeme teisės aktų nustatyta tvarka (50 p.). Pagal Žemės įstatymo 7 str. 1 d. 1 p. visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM. Atkreiptinas dėmesys, kad savininko funkcijas atliekanti valstybinės žemės patikėtinė Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM teisės aktais įgaliota išduoti sutikimus tik tada, kai šį sutikimą prašoma išduoti iki naujų statybos ar rekonstravimo veiksmų atlikimo, t.y. veiksmams, kurie bus atlikti ateityje, t.y. Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM nėra teisės aktais įgaliota duoti sutikimų įteisinti savavališką naujų statinių statybą (esamų statinių rekonstrukciją), kuri jau yra atlikta. Todėl tais atvejais, kai prašoma duoti sutikimą įteisinti jau atliktą savavališką statybą (rekonstrukciją), Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM gali tik spręsti klausimą dėl pritarimo (neprieštaravimo) šiai statybai (rekonstrukcijai) įteisinti. Statybos įstatyme numatyta, kad įteisinti galima tik tokių statinių statybą (rekonstrukciją), kuri yra galima tame žemės sklype pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus, taip pat bendruosius ar specialiuosius

teritorijų planavimo dokumentus ir tokia savavališka statyba (rekonstrukcija) neprieštarauja esminiams statinio projekto sprendiniams bei imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (28 str.4 d.). Atskiru žemės sklypu nesuformuotam valstybinės žemės plotui, kuriame yra ir teisėtai, ir savavališkai pastatyti (rekonstruoti) statiniai, turi būti parengtas teritorijų planavimo dokumentas pagal iki statybos (rekonstrukcijos) buvusius valstybinės žemės plote ir Nekilnojamojo turto registre registruotus statinių kadastro duomenis. Būtina išsiaiškinti, koks žemės sklypas prie minėtų statinių būtų buvęs suformuotas, jeigu nebūtų buvusi atlikta naujų statinių statyba (esamų rekonstrukcija) ir, ar tokiame žemės sklype galėjo būti atliekama tokia statyba (rekonstrukcija). Todėl visų pirma turi būti parengtas teritorijų planavimo dokumentas, kuriame turi būti suprojektuotas žemės sklypas, neįvertinus savavališkos statybos (rekonstrukcijos) metu padarytų pakeitimų, ir tik parengus šį dokumentą, sprendžiamas klausimas dėl galimybės gauti valstybinės žemės patikėtinio pritarimą įteisinti savavališkai pastatytus (rekonstruotus) statinius. Nagrinėjamu atveju atsakovės L. B. motina – trečiasis asmuo S. S. ? pateikė Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM prašymą dėl žemės sklypo, kuriame stovi prašomi nugriauti statiniai, esančio (duomenys neskelbtini)., formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių skyriaus vedėjas 2013-07-17 įsakymu Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-763 patvirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., formavimo ir pertvarkymo projektą. Suformuoto žemės sklypo paskirtis ? kita, naudojimo būdas ? gyvenamosios teritorijos, pobūdis ? daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos (b.l. 80). Prašomi nugriauti statiniai (dvi malkinės su priestatu) yra pažymėti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje, kuris yra suderintas su Nacionaline žemės tarnyba prie ŽŪM bei Kaišiadorių r. sav. administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėju (b.l. 51). Nagrinėjamu atveju prašomi nugriauti statiniai pažymėti teritorijų planavimo dokumente kaip galimi, todėl yra galimybė juos įteisinti, t.y. Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM neprieštarautų nurodytų statinių įteisinimui.

Ieškinys atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 2 str. nuostatas teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. Lietuvos Respublikos CPK 176 str. nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 12 ir 178 str. šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos CPK 182 str.). Lietuvos Respublikos CPK 185 str. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jeigu pateiktų įrodymų nepakanka, teismas gali pasiūlyti bylos dalyviams pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Respublikos CPK 179 str. 1 d.).

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo.

Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (Lietuvos Respublikos CPK 12-13 str., 17 str.). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi Lietuvos Respublikos CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta.

Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (Lietuvos Respublikos CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Šie įrodymų vertinimo principai atitinka ir Lietuvos Respublikos CK 1.5 str. įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Civiliniams teisiniams santykiams taikytini civilinių teisinių santykių atsiradimo metu galiojantys teisės aktai, t.y. teisiniam ginčui išspręsti gali būti taikomos ir teisės normos, kurios bylos nagrinėjimo metu jau yra netekusios galios, tačiau kurios galiojo teisinių santykių tarp ginčo šalių atsiradimo metu.

Bylos nagrinėjimo teisme metu, įvertinus ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM atstovės Vilmos Stūronaitės, atsakovės L. B., trečiojo asmens S. S., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovės Ernestos Mockutės ir liudytojų L. N., A. P., D. G., I. B., G.ir I. A. paaiškinimus, ištirtus rašytinius įrodymus bei statybą reglamentuojančius teisės aktus*, galiojusius ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM nurodytų malkinių fiksavimo/ suradimo ir ieškinio pateikimo teismui metu, nustatyta, jog iš tiesų ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM prašomi nugriauti statiniai: malkinė (apie 6,1 m × 4,1 m) su priestatu (apie 5,6 m × 3,7 m) ir malkinė (apie 6,0 m × 3,2 m), esančios apie 25 m į rytus nuo gyvenamojo namo (unikalus Nr. 4996-3010-0010), esančio (duomenys neskelbtini)., yra savavališka I-os grupės nesudėtingų statinių statyba. Nurodytos malkinės pastatytos nesuformuotame valstybiniame žemės plote be supaprastinto statybos projekto ir be valstybinės žemės patikėtinio ? trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM – pritarimo/ sutikimo. Ginčo dėl savavališkos statybos nėra. Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad šalia nurodytų neteisėtai pastatytų statinių yra ir teisėtai pastatytų bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių. Šiuo metu atsakovės L. B. motina – trečiasis asmuo S. S. – yra pateikusi Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM prašymą dėl žemės sklypo, kuriame stovi prašomi nugriauti statiniai, esančio (duomenys neskelbtini)., formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių skyriaus vedėjas 2013-07-17 įsakymu Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-763 patvirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., formavimo ir pertvarkymo projektą. Suformuoto žemės sklypo paskirtis ? kita, naudojimo būdas ? gyvenamosios teritorijos, pobūdis ? daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos. Prašomi nugriauti statiniai (dvi malkinės su priestatu) yra pažymėti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje, kuris yra suderintas su Nacionaline žemės tarnyba prie ŽŪM bei Kaišiadorių r. sav. administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėju. Kadangi prašomi nugriauti statiniai pažymėti teritorijų planavimo dokumente kaip galimi, todėl yra galimybė juos įteisinti ir trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM neprieštarautų nurodytų statinių įteisinimui. Trečiasis asmuo S. S. po nurodytais neteisėtai pastatytais statiniais esančią žemę ketina įsigyti iš valstybės ir jau yra užsakiusi parengti reikiamus projektus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2014-01-01 pasikeitus statybos santykius reglamentuojantiems teisės aktams, nagrinėjamu atveju nurodytiems neteisėtai valstybės žemėje pastatytiems I-os grupės nesudėtingiems statiniams nebereikalingas supaprastintas statybos projektas, tačiau vis tik reikalingas valstybinės žemės patikėtinio ? trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM – sutikimas (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 50 p. ir 6 priedo 2 ir 3 p.).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.103 str. 3 d. teismas teisės aktų reikalavimus pažeidžiančios statybos padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Nuo 2014-01-01 pasikeitus statybos santykius reglamentuojantiems teisės aktams, o būtent ? Statybos įstatymo 28 str. – savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismas, nagrinėdamas bylą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, pirmiausia turėtų išsiaiškinti, ar tokių statinių statyba atitinkamoje teritorijoje iš viso galima, o jei galima – atsižvelgdamas į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo padarinius ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, spręsti dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo būdo, t.y. ar įpareigoti statytoją nugriauti statinį ar jo nenugriaunant leisti statybą įteisinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų. Kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių. Savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-30 nutartis Nr. 3K-3-58/2008; 2009-06-15 nutartis Nr. 3K-3-240/2009; 2011-02-07 nutartis Nr. 3K-3-39/2011 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo subjekto, ar iš tiesų atsakovė L. B. yra tinkamas asmuo įvykdyti ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM 2012-07-18 reikalavimą Nr. REI-20-120718-00058 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti valstybinėje žemėje pastatytą malkinę (apie 6,1 m × 4,1 m) su priestatu (apie 5,6 m × 3,7 m) ir malkinę (apie 6,0 m × 3,2 m), esančias apie 25 m į rytus nuo gyvenamojo namo (unikalus Nr. 4996-3010-0010), esančio (duomenys neskelbtini)., bei sutvarkyti statybvietę.

Tiek atsakovė L. B. tiek trečiasis asmuo S. S. teigia, kad nurodyti statytiniai yra trečiojo asmens S. S. nuosavybė, kad jie pastatyti trečiojo asmens, o ne atsakovės iniciatyva ir pinigais. Viena malkinė buvo pastatyta prieš dvidešimt aštuonis metus, kita ? prieš penkiolika metų, o priestatas – vėliausiai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikro asmens nuosavybės teisei į tam tikrą turtą atsirasti turi būti konkretus nuosavybės teisės įgijimo pagrindas. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą gali būti įgyjama taip pat ir statybos proceso metu pastatant naują statinį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką įgyti nuosavybę į statinį ir kartu visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne dėl bet kokio statybos proceso, bet tik tokiu atveju, kai statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t.y. jei statybos procesas buvo teisėtas. Taigi statinio pastatymas yra daikto sukūrimas. Jeigu statytojas laikytųsi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos statinių statybos tvarkos, jis įgytų nuosavybės teisę į pastatytą statinį pagal Lietuvos Respublikos CK 4.47 str. 4 p. Jeigu daiktas sukuriamas, nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, tas daiktas negali būti pripažįstamas nuosavybės teisės objektu ir statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis, juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.). Tai patvirtina visuotinai žinoma, kad ex in iuria ius non oritur (iš neteisėtumo teisė neatsiranda). Dėl to statinys gali tapti nuosavybės teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra teisėta. Atsižvelgus į tai, nagrinėjamu atveju, kai prašomos nugriauti malkinės iš tiesų yra savavališka statyba, atsakovės L. B. ir trečiojo asmens S. S. teiginiai dėl prašomų nugriauti statinių nuosavybės yra visiškai nepagrįsti.

Pažymėtina, kad ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM 2012-07-18 reikalavimas Nr. REI-20-120718-00058 pašalinti savavališkos statybos padarinius nenuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka ir kad šios bylos nagrinėjimo teisme metu nei atsakovė L. B. (neturinti teisinio išsilavinimo ir atstovo), nei trečiasis asmuo S. S. (garbingo amžiaus, neturinti teisinio išsilavinimo ir atstovo), nepareiškė reikalavimo dėl nurodyto ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM reikalavimo nuginčijimo. Tačiau teismui, sprendžiant savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą, privalu įvertinti nurodyto ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius pagrįstumą ir teisėtumą.

Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos teismų praktiką savavališkos statybos aktas pagal savo turinį nėra atitinkamas teisines pasekmes asmenims sukeliantis individualus administracinis aktas, todėl nenuginčytinas, o laikytinas oficialiau rašytiniu įrodymu, kuris gali būti paneigtas kitais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-15 nutartis Nr. A556-483/2010, 2010-03-29 nutartis Nr. A525-511/2010).

Pagal statybos santykius reglamentuojančius teisės aktus*, galiojusius ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM nurodytų malkinių fiksavimo/ suradimo ir ieškinio pateikimo teismui metu, ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM, nustačiusi savavališkos statybos atvejį, privalėjo surašyti ir nagrinėjamu atveju surašė savavališkos statybos aktą bei reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Tokios pačios nuostatos išliko ir po 2014-01-01, pasikeitus statybos santykius reglamentuojantiems teisės aktams. Šiuo metu savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuoja Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-827 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“.

Tiek pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM nurodytų malkinių fiksavimo/ suradimo ir ieškinio pateikimo teismui metu, teik pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus savavališkos statybos aktas bei reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius turi būti surašytas ir surašomas statytojui (užsakovui), jeigu jo nėra, tai statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui, naudotojui, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis) savininkui, valdytojui ar naudotojui (iki 2014-01-01 galiojusi Statybos įstatymo 28 str. 1 d. 1 p. ir 2 d. redakcija, nuo 2014-01-01 galiojančio Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 1 ir 2 d, bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-827 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 23 ir 35 p.). Pažymėtina, kad savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius pirmiausia surašomas statytojui (užsakovui) ir tik tada, jeigu jo nėra, surašomas kitiems asmenims ? statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui, naudotojui, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis) savininkui, valdytojui ar naudotojui.

Tiek atsakovė L. B., tiek trečiasis asmuo S. S. teigia, kad nurodyti statytiniai pastatyti trečiojo asmens S. S., o ne atsakovės L. B. iniciatyva ir pinigais, t.y. teigiama, jog statytoja (užsakovė) yra ne atsakovė L. B., o trečiasis asmuo S. S..

Bylos nagrinėjimo teisme metu, išklausius ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM atstovės Vilmos Stūronaitės, atsakovės L. B., trečiojo asmens S. S., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovės Ernestos Mockutės ir liudytojų L. N. (ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM tarnautojos, surašiusius savavališkos statybos aktą ir reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius), A. P. ir D. G. (kaimynių, kurių iniciatyva pradėtas tyrimas dėl savavališkos statybos), I. B. (atsakovės L. B. sesers ir trečiojo asmens S. S. dukters), G.ir I. A. (atsakovės L. B. ir trečiojo asmens S. S. kaimynų) paaiškinimus bei ištyrus rašytinius įrodymus, nustatyta, jog atsakovė L. B. ir trečiasis asmuo S. S. gyvena greta valstybinės žemės, kur yra savavališkai pastatytos malkinės, esančiame daugiabutyje. Butą daugiabutyje nuosavybės teise nuo 1992 m., privatizavus, turi atsakovės L. B. motina ? trečiasis asmuo S. S. (b.l. 24-29). Atsakovė L. B. gyvena pas motiną ? atsakovę L. B., labiau tikėtina, kad namų ūkį jos veda atskirai ? pagal liudytojos D. G. žodžius trečiasis asmuo S. S. dukrai ? atsakovei L. B. – leido gyventi kitame bute/ gretimoje gyvenamojoje patalpoje, malkinėmis jos naudojasi atskirai, viena ? viena, kita ? kita. Ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM prašomos nugriauti malkinės buvo pastatytos daugiau kaip prieš penkiolika-dvidešimt metų, tik priestatas prie vienos iš malkinių buvo pastatytas vėliausiai, gal prieš dešimt metų. Visi šie statiniai ir jų dalys buvo statomi trečiojo asmens S. S. iniciatyva ir jos pinigais. Priestatą statė atsakovės L. B. sutuoktinis, kuris pastatytame priestate laiko automobilį žiemą. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog labiau tikėtina, kad ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM prašomų nugriauti malkinių statytoja (užsakovė) yra ne atsakovė L. B., o trečiasis asmuo S. S., kuri ir imasi visų įmanomų priemonių įgyti statytojos statusą* ir įteisinti savavališką statybą: kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM dėl žemės sklypo, kuriame stovi savavališkai pastatyti statiniai, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo, dėl ko Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių skyriaus vedėjas 2013-07-17 patvirtino nurodyto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą; žemės formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinys jau yra suderintas su Nacionaline žemės tarnyba prie ŽŪM bei Kaišiadorių r. sav. administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėju; pas kompetentingus asmenis užsakė parengti norimo įsigyti žemės sklypo projektą. Atsakovė L. B. yra tik vienos iš dviejų prašomų nugriauti malkinių naudotoja.

Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu apklausta liudytoja L. N., ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM tarnautoja, kuri nagrinėjamu atveju surašė savavališkos statybos aktą ir reikalavimą atsakovei L. B. pašalinti savavališkos statybos padarinius, nurodė, kad savavališkos statybos aktą ji surašė atsakovei L. B. nedalyvaujant, pasirašyti jai pateikė kurią kitą dieną. Savavališkos statybos akto pagrindu ji atsakovei L. B. surašė reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Paklausta, kodėl savavališkos statybos aktą ir reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius ji surašė būtent atsakovei L. B., o ne kuriam kitam asmeniui, t.y. pagal ką ji nustatė, kad būtent atsakovė L. B. yra savavališkai pastatytų malkinių statytoja, liudytoja atsakė, kad taip jai nurodžiusios tyrimą inicijavusios kaimynės ? A. P. ir D. G.. Liudytoja taip pat nurodė, kad ir atsakovė L. B., ir trečiasis asmuo S. S. jai sakė, kad prašomos nugriauti malkinės yra ne atsakovės, o trečiojo asmens, tačiau savavališkos statybos aktas jau buvo surašyti atsakovei L. B., todėl ji nieko nebegalėjo padaryti.

Teismas, atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM 2012-07-18 reikalavimas Nr. REI-20-120718-00058 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti valstybinėje žemėje pastatytą malkinę (apie 6,1 m × 4,1 m) su priestatu (apie 5,6 m × 3,7 m) ir malkinę (apie 6,0 m × 3,2 m), esančias apie 25 m į rytus nuo gyvenamojo namo (unikalus Nr. 4996-3010-0010), esančio (duomenys neskelbtini)., bei sutvarkyti statybvietę atsakovei L. B. surašytas visiškai nepagrįstai, todėl atsakovė L. B. negali būti įpareigotina jo vykdyti. Priešingu atveju, kai galimas nurodytų statinių įteisinimas, būtų iš esmės pažeistos trečiojo asmens S. S. teisės ir teisėti interesai.

Dėl visų šių priežasčių ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM ieškinys atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 5 p. bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleidžiami prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį interesą.

Atsižvelgiant į tai, ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl, ieškinį atmestus, bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis ir pašto išlaidos iš jos nepriteisiamos ir apmokamos iš valstybės biudžeto (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Joana Kvaselytė

[1]* Ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM ieškinyje vadovaujasi teisės aktų nuostatomis, galiojusiomis nurodytų statinių fiksavimo/ suradimo ir ieškinio pateikimo teismui metu.