Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. e2S-747-460/2015

Teisėjas Egidijus Mickevičius (Proceso Nr. 2-06-3-02352-2015-1)

NUTARTIS

2015 m. birželio 4 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. K. (A. K.) ir V. K. (apeliantai) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. . e2-4333-512/2015 pagal ieškovų A. K. ir V. K. ieškinį atsakovei K. K. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir vaiko globos paskyrimo seneliams, institucija, teikianti išvadą byloje- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Be to, pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – paskirti laikiną K. K. globą senelei V. K.. Nurodo, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai ir vėl išvykusi iš Lietuvos gali apsunkinti bylos nagrinėjimo procesą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

CPK 145 straipsnio 1 dalyje bei CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis, o šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – apginti nepilnamečio vaiko interesus, nes kitu atveju būtų paneigtas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, kol bus išspręstas ginčas dėl vaiko globos ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, spręsdamas laikinos globos skyrimo klausimą, neteisingai konstatavo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-01-10 įsakymu Nr. AD1-60 K. K. nustatyta laikinoji globa, vaiko globėja paskirta V. K.. Akcentuotina, kad K. K. laikinoji globa yra laikoma pasibaigusia nuo 2012-02-20, t. y. nuo tada, kai vaiko mama K. K. informavo Vaiko teisių apsaugos skyrių, kad ji grįžo į Lietuvą ir pati rūpinsis savo vaiku.

Išanalizavus byloje esančius duomenis, matyti, jog atsakovės sūnus nuo 2012 gyvena kartu su motina (atsakove), todėl manytina, kad skubus įprastinės vaikui aplinkos pakeitimas, neišsprendus šalių ginčo, neigiamai paveiktų vaiko interesus. Pagal CPK 178 straipsnį proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti jų būtinybę, tačiau apeliantų teiginiai, jog atsakovė nuteikinėja vaiką prieš senelius, daro vaikui žalą, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Nei savo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nei atskirajame skunde apeliantai taip pat nenurodė jokių konkrečių duomenų. Apeliantų teiginiai labiau pagrįsti emociniais elementais, negu konkrečiais faktais, turinčiais įrodomąją vertę.

Byloje nenustatyta, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su atsakove neatitinka vaiko poreikių, kenkia vaiko bendravimo ir emocinio ryšio formavimuisi, be to, neigiamo poveikio berniuko vystymuisi nenustatyta.

Vertinant teisinę situaciją matyti, kad, vaikui nuo 2012 metų gyvenant su motina, nors ir nereguliariai, tačiau buvo organizuojami susitikimai su seneliais, be to, pats vaikas, kuris gimęs (duomenys neskelbtini), ir gali suvokti jį supančią aplinką bei žmonių poelgius, išskirtinio noro gyventi vien tik su seneliais neišreiškė.

Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų konstatuoti būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tokia laikinoji apsaugos priemonė netikslinga ir neproporcinga siekiamiems tikslams.

Konstatuotina, jog apeliantų prašomos laikinosios apsaugos priemonės netaikymas užtikrintų esamos padėties stabilumą bylos nagrinėjimo laikotarpiui ir atitiktų mažamečio vaiko interesus, apsaugant vaiką nuo bereikalingų, stresą keliančių pokyčių. Be to, tokiu būdu būtų užtikrintas teisinis apibrėžtumas bylos nagrinėjimo metu.

Esant nurodytų argumentų ir aplinkybių visetui, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.