Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo J. B. advokato V. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2-8151-199/2016 pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vyriausybės, tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybė, V. R., P. A., J. A., V. F., E. Š., I. L., J. D., 1HOME GROUP AS, S. M., G.A. G., A. M., M. S., V. V., M. T. ir K. T., I. R., I. T., T. Ž., Č. M., G. F., I. J. Č., J. V., A. Š., R. T., A. Š., A. Ž., U. P., A. R., M. A. B., R. A., Ž., V. K., L. B., B. T., G. V., L. N., T. D., J. K., V. Š., L. M., A. M., A. K., A. O. S., Z. L., „Swedbank lizingas“, UAB, A. K., Z. S., B. G., V. T.-D., S. V., A. G., J. Š., G. Š., R. A. Š., P. R., G. V., S. V., O. D. V., V. Ž., N. A., A. A. D., R. S., R. L., R. D., D. K., P. M., A. Š., I. V., M. Š., O. P. dėl pripažinimo teisės privatizuoti buto dalį lengvatinėmis sąlygomis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui nustatytas 10 dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

CPK 5 str. įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų, ji yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. CPK 135 str. 1 d. nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111, 113, 114 str.), taip pat jis turi atitikti specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, nurodytus to paties straipsnio 1 dalyje. Teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 str.). Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 str.). Tik tuomet, kai teismas nustato, jog pateiktas ieškinys neatitinka jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, kurie sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, jis nutartimi paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.). Kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti dalyvaujančių byloje asmenų, kurie yra fiziniai asmenys, procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos (CPK 111 str. 2 d. 2 p.). Be to, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų (CPK 135 str. 2 d.).

Kriterijus, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustatytas CPK 115 straipsnio 4 dalyje. Ši norma, kurioje nustatyta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių prašoma pateikti procesiniame dokumente, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Vertinant ar procesinis dokumentas sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, reikėtų vertinti keletą aspektų: koks procesiniame dokumente nenurodytų duomenų tikslas ir pobūdis, ar šie duomenys yra reikšmingi sprendžiant būtent procesinio dokumento priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose etapuose, ar nenurodyti duomenys yra besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padariniai, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti procesiniame dokumente, ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto pozicija, kad teismo reikalavimas pateikti visų trečiųjų asmenų asmens kodus yra perteklinis, be to, teismas negali reikalauti ieškovo pateikti duomenis, kurie jam yra nežinomi ir negali būti žinomi. Pažymėtina, kad Civilinio proceso įstatymas nekelia imperatyvaus reikalavimo ieškinio formai nurodyti ieškinyje byloje dalyvaujančių asmenų asmens kodus. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra aiškiai nustatyta, jog procesiniame dokumente, taigi ir ieškinyje, be kitų duomenų, privalo būti nurodytas asmens kodas jeigu jis žinomas. Ta­čiau visais atvejais teismas atitinkamų duomenų apie byloje dalyvaujančius duomenis nenurodymą turi įvertinti remdamasis CPK 115 straipsnio 4 dalyje nurodytu kriteri­jumi - ar tų duomenų trūkumas yra esminė kliūtis tolesnei proceso eigai, pavyzdžiui, ar dėl asmens kodo nenurodymo yra rizika netinkamai identifikuoti byloje dalyvaujantį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1). Iš ieškinio bei patikslinto ieškinio matyti, kad ieškovas nurodė tik dalies trečiųjų asmenų žinomus asmens kodus, taip pat prie kitų trečiųjų asmenų duomenų nurodė, kad asmens kodai nežinomi. Taigi, nors ieškovas patikslintame ieškinyje ir nenurodė dalies trečiųjų asmenų nei asmens kodų, nei gimimo metų, tačiau nurodė jų gyvenamųjų vietų adresus, kuriais galima siųsti procesinius dokumentus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismo argumentas, kad nenurodžius suinteresuotų asmenų duomenų, nėra galimybių identifikuoti šiuos asmenis ir užklausti gyventojų registro tarnybos bei SODROS negali būti vertinamas kaip pagrindas nustatyti ieškinio trūkumus. Sutiktina su apelianto argumentu, kad teismas negali daryti prielaidų, jog procesiniai dokumentai nebuv įteikti tretiesiems asmenims, nors patikslintame ieškinyje yra pateikti visi žinomi trečiųjų asmenų gyvenamųjų vietų adresai, o teismas tretiesiems asmenims procesinių dokumentų dar nėra siuntęs. Duomenų apie trečiuosius asmenis, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nepateikimas ieškinyje jo trūkumu gali būti pripažintas tik išimtiniu atveju, kai iš ieškinio turinio aišku, kad byla yra susijusi su kitų asmenų teisėmis ir pareigomis, o šie asmenys ieškinyje neįvardyti kaip byloje dalyvaujantys asmenys. Skundžiamoje nutartyje pirmos instancijos teismas nenurodė, kad iš ieškinio turinio aišku, jog byla yra susijusi su kitų asmenų teisėmis ir pareigomis. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismo nustatytas ieškinio trūkumas negali būti vertinamas kaip esminis ir užkertantis kelią bylos iškėlimui teisme.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmos instancijos teismas 2016-03-03 nutartimi jau buvo nustatęs terminą ieškinio trūkumams pašalinti, tačiau tarp nustatytų trūkumų nebuvo nurodyta trūkumo dėl nenurodytų trečiųjų asmenų asmens kodų ar gimimo datų, nors pirmą kartą pateiktame ieškinyje taip pat buvo nurodyti tik dalies trečiųjų asmenų asmens kodai. Šį trūkumą pirmos instancijos teismas nustatė tik gavęs patikslintą ieškinį, be to, skundžiama nutartimi kitų trukumų nenustatyta. Pažymėtina, kad tokia teismų praktika, kai, ieškovui pirmą kartą pašalinus teismo nustatytus trūkumus, teismas priima nutartį, kuria nurodo naujus to paties ieškinio trūkumus, vertintina neigiamai, nes naujų (papildomų) to paties ieškinio trūkumų nurodymas vėlesnėse nutartyse neatitinka trūkumų šalinimo instituto tikslo. Taigi, pagal bendrąją taisyklę negalimos tokios situacijos, kai teismas iš karto nenustato visų ieškinio trūkumų, kurių buvimas esmingai kliudo priimti nagrinėti ieškinį ir kurie negali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, nes ne­atitinka proceso koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis). Šios taisyklės išimtys galimos tik atsižvelgiantį civilinio proceso tikslus, kai teismas nustato naują terminą naujai paaiškėjusiems to paties ieškinio trūkumams pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).

Kadangi pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo pateiktas procesinis dokumentas neatitinka LR Civilinio proceso kodekso 111 str. 2 d. 2 p., reikalavimų, yra pagrindas išvadai padaryti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, suvaržė ieškovo teises ginti savo teises ir interesus teisme ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, dėl to nutartis naikintina. Kadangi ieškinio priėmimo išsprendimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, todėl ieškovo J. B. ieškinio priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.