Kauno apygardos teismo nutartis

2016-02-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-185-383/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-05
Bylos Nr.
1S-185-383/2016
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-03479-2009-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas (pirm.), Danutė Giačaitė, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
T. R.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-185-383/2016
Proceso Nr. 1-13-1-03479-2009-0Procesinio sprendimo kategorijos:2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Vitunsko, teisėjų Jurgio Kiškio ir Danutės Giačaitės, nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. R. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-01-05 nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam T. R. lygtinį paleidimą.

Kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. R. nuteistas Kauno apygardos teismo 2010-10-18 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d., - galutine 10 m. laisvės atėmimo bausme.

2010-12-29 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d. bei vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 5 d. 1 p., paskirta 90 parų arešto bausmė. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-04-08 nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p. ir 9 d., Kauno apygardos teismo 2010-10-18 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-12-09 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 10 m. laisvės atėmimo bausmė.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010-01-05, bausmės pabaiga – 2020-01-03, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 4 m. 1 mėn. 7 d. (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t.y. 2015-11-26).

Žemesnės instancijos teismas

2015-11-30 Komisijos priimtu nutarimu Nr. 93-981 nutarta, netaikyti nuteistajam T. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-01-05 nutartimi atmestas nuteistojo T. R. skundas dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis T. R. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Šalies argumentai

Nuteistasis T. R. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-01-05 nutartį ir prašo ją panaikinti bei patenkinti jo skundą ir taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistasis skunde nurodė, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje dėstydamas motyvus, nuvertino teisingumo ir proporcingumo principus grįsdamas savo priimtos nutarties motyvus tik prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais, o tokio griežto ir nepagrįsto nutarimo pasekmė, teisėtumo principo nebuvimas, nuteistųjų asmenų skaičiaus didėjimas laisvės atėmimo vietose, ir galiausiai, šių įstaigų perpildymas. O taip pat teisėsaugos bei teismų sistemos darbo krūviai, socialinės bei ekonominės baudžiamosios justicijos sąnaudos. Nuteistojo T. R. teigimu, jis kalinių subkultūros tradicijų nesilaiko, pataisos namuose dirba, norą dirbti pareiškė savo iniciatyva, darbe charakterizuojamas teigiamai, už stropų darbą yra ne kartą skatintas, šiuo metu dirba ir gyvena be sargybos už įstaigos teritorijos ribų. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jo pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai yra teigiama darbinė motyvacija ir diskriminacinių nuostatų neturėjimas. Jis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Atlikdamas bausmę, už gerą elgesį ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose yra skatintas, dalyvauja įstaigos organizuojamuose kultūriniuose renginiuose.

Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad nei anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei jų kiekis nėra veiksniais, įtakojančiais lygtinio paleidimo taikymą. Pirmos instancijos teismas nesivadovavo galiojančiais teismų precedentais ir tai pažeidė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str., diskriminavo nuteistąjį kitų asmenų, kuriems lygtinis paleidimas buvo taikomas atžvilgiu, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. kuriame įtvirtinta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.

Nuteistojo teigimu, skirdamas bausme teismas jau atsižvelgė į padarytų veikų sunkumą ir teistumus. Spręsdamas lygtinio paleidimo klausi­mą teismas turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi ir lygtinio atleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. R. skundas atmetamas.

2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija svarstydama nuteistojo T. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tiek pirmosios instancijos teismas atmesdamas nuteistojo T. R. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tinkamai įvertino visas aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas.

Spręsdama klausimą dėl T. R. lygtinio paleidimo, Komisija atsižvelgė į tai, jog Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra žema – 27 balai. Kriminogeniniais veiksniais didinančiais nusikalstamo elgesio riziką išlieka: padarytas labai sunkus nusikaltimas; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, jog nuteistasis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiką, tačiau jų keisti neplanuoja; nuteistajam svarbu išlaikyti savo statusą tarp nuteistųjų.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. R. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane bei Komisijos numatytas priemones, jo darbinė motyvacija teigiama, bausmės atlikimo metu pataisos namuose buvo įdarbintas bei dirba iki šiol, dalyvavo visose privalomose pataisos įstaigoje vykdomose programose, moka nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, nuo 2015-05-15 nuteistajam suteikta teisė vykti be sargybos, nuteistasis gyvena ir dirba už pataisos įstaigos ribų, palaiko ryšius su artimaisiais. T. R. per bausmės atlikimo laikotarpį yra du kartus pažeidęs pataisos įstaigos tvarką, už ką nuobaudos jam neskirtos, už gerą elgesį yra skatintas aštuonis kartus.

Pagal socialinio tyrimo išvados duomenis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui įtakos turi labai sunkaus nusikaltimo padarymas. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio, smurtinio, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (atimta gyvybė) nusikaltimo padarymą. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Teisingumo principo bei kitų su bausmės paskirtimi susijusių aplinkybių, numatytų BK 41 str. 2 d. įgyvendinimo užtikrinimui svarbu yra asmens nubaudimas adekvačia bausme. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

Aukštesniojo teismo vertinimu apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog Komisijos nutarime, netaikyti nuteistajam T. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas.

Visa tai įvertinus, konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai atmetė T. R. skundą dėl Komisijos 2015-11-30 nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, todėl keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais skundžiamą teismo nutartį įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo T. R. skundą atmesti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Valdas VitunskasTeisėjai Danutė GiačaitėJurgis Kiškis