Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-05-29 · Baudžiamoji byla Nr. T-361-1015/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-29
Bylos Nr.
T-361-1015/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-51866-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Nuteistasis
G. P.
Advokatai
Jurijus Surininas
Kategorijos
Teikimas Nr. T-361-1015/2020
Proceso Nr. 1-01-1-51866-2018-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.16. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. gegužės 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant prokurorui Armandui Vainauskui,Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus atstovei Nijolei Petniūnaitei,nuteistajam G. P., jo gynėjui advokatui Jurijui Surininui,vertėjai Helenai Žemaitel,

teismo posėdyje išnagrinėjusi Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam G. P. (G. P.), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nuosprendžiu G. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. spalio 28 d., 22.35 val. iki 2018 m. spalio 29 d., 15.22 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taip pat, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, nuteistasis įpareigotas per septynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. kovo 12 d. Probacijos pabaiga – 2020 m. kovo 12 d.

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius pateikė teismui teikimą, kuriuo prašo panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą probuojamajam G. P., kadangi jis vengia vykdyti paskirtą bausmę, buvo baustas administracine tvarka, nevykdo baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus atstovė teismo posėdžio metu palaikė teikimą ir prašė jį tenkinti.

Nuteistasis teismo posėdyje prašė teikimo netenkinti. Pripažįsta, kad pažeidė teismo skirtus įpareigojimus, negali paaiškinti, kodėl nesigydė nuo priklausomybės alkoholiui. Nurodė, kad paskutinį kartą alkoholį vartojo prieš savaitę ar dvi, mano, kad problemų dėl alkoholio vartojimo neturi. Nebaigė dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nes dirbo ir buvo apie jas pamiršęs. Paskirtų administracinių baudų dar nesumokėjo. Teigė, kad probacijoje lankėsi, joje nebuvo tik vieną kartą. Gailisi dėl to, kas nutiko. Prašo nenaikinti jam bausmės vykdymo atidėjimo, nes nori pasitaisyti, dirbti ir užsidirbti, laisvės atėmimas nieko gero jam neduotų.

Nuteistojo gynėjas prašė teikimo netenkinti ir duoti nuteistajam dar vieną šansą pasitaisyti.

Prokuroras siūlė teikimo netenkinti, nes 2020 m. kovo 12 d. baigėsi probacija, todėl laikoma, kad bausmė yra baigta, nors formaliai teikimą galima būtų tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio, reglamentuojančio probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisines pasekmes, 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę. Teismas priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą tik tuo atveju, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos ir tik tuomet, kai įvertinami visi duomenys, o jų pagrindu nustatomos aplinkybės, patvirtinančios esant pagrindą naikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo turi būti vertinama aplinkybių visuma, t. y. turi būti vertinama ne tik kaip nuteistasis vykdo visus jam paskirtus teismo įpareigojimus, bet ir atsižvelgiama į priežastis, dėl kurių šie įpareigojimai kartais yra vykdomi netinkamai.

Susipažinus su teismui pateikta nuteistojo G. P. asmens bylos medžiaga nustatyta, kad nuteistojo elgesį Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius kontroliuoja nuo 2019 m. balandžio 23 d. Atvykęs į Vilniaus regiono skyrių 2019 m. gegužės 28 d. G. P. buvo pasirašytinai supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo atlikimo tvarka bei probacijos sąlygomis, su teisinėmis pasekmėmis už vengimą atlikti bausmę ir teismo skirtus įpareigojimus, už administracinių nusižengimų darymą, su juo sudarytas Individualaus aprobuojamojo priežiūros planas. G. P. nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus regiono skyriuje nesilankė, šaukiamas į probacijos skyrių neatvyko, apie save jokių duomenų neteikė, nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2020 m. sausio 30 d. nesilankė Respublikiniame priklausomybės ligų centre, taip pažeisdamas įpareigojimą gydytis nuo priklausomybės alkoholiui (b.l. 44, 56). Taip pat jis 2019 m. birželio 21 d., 2019 m. spalio 27 d. ir 2020 m. sausio 4 d. buvo baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 446 straipsnio 4 dalį (važiavimą viešuoju transportu be bilieto), 488 straipsnio 1 dalį (viešosios rimties trikdymą), 481 straipsnio 1 dalį (nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą) ir 484 straipsnio 1 dalį (neblaivaus asmens pasirodymą viešoje vietoje). Šiuos nusižengimus, išskyrus ANK 446 straipsnio 4 dalį, jis padarė būdamas neblaivus (b.l. 42, 48) ir už tai 2020 m. sausio 30 d. buvo įspėtas (b.l. 55). Po paskirto įspėjimo, G. P. 2020 m. sausio 30 d. buvo nubaustas pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį, 2020 m. vasario 12 d. vėl buvo nubaustas administracine tvarka pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį ir šį nusižengimą jis taip pat padarė, būdamas neblaivus (b.l. 57-58). Informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Probuojamasis taip pat nevykdė baudžiamojo poveikio priemonės - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, t.y. buvo nukreiptas į dvi smurtinį elgesį keičiančias programas, tačiau jų nebaigė (dalyvavo keturiuose programos „Mūsų saulužė“ užsiėmimuose iš aštuonių ir trijuose pozityvaus užimtumo priemonės „Psichoedukacinės programos smurto prevencijai“ užsiėmimuose iš keturių) (b.l. 19, 26). Sodros duomenimis, probuojamasis nuo 2020 m. sausio 20 d. niekur nedirba (b.l. 51,52), nuo 2020 m. sausio 31 d. registruojasi Užimtumo tarnyboje (b.l. 53). Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu naujų nusikalstamų veikų nepadarė (b.l. 27-28), VSAT registre įrašų apie jo išvykimą nėra (b.l. 60). Asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė (41 balas iš 168 galimų), tačiau dėl probacijos sąlygų nevykdymo gali didėti.

Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas pripažįsta, kad iš tikrųjų tinkamai nevykdydamas teismo skirtų įpareigojimų bei darydamas teisės pažeidimus, nuteistasis nepateisino jam suteiktos galimybės pakeisti savo elgesį ir tai leidžia teismui daryti išvadą, jog paskirtos bausmės tikslai nebuvo pasiekti, t. y. iš esmės nustatyta, kad yra tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimui. Tačiau spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimą, teismas pirmiausiai atsižvelgia į tai, kad G. P. iš viso buvo teistas du kartus, prieš tai buvo teistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu naujų nusikalstamų veikų nepadarė, jo nusikalstama rizika pagal OASys sistemą yra vidutinė – 41 balas iš 168 galimų, neženkliai viršijanti žemą nusikalstamo elgesio riziką (40 balų). Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes bei į tai, kad nuteistasis gailisi dėl savo elgesio ir išreiškė norą dirbti ir taisytis, taip pat į tai, kad bausmės vykdymo atidėjimo terminas baigėsi 2020 m. kovo 12 d., o dėl Lietuvoje paskelbto karantino nebuvo galimybės anksčiau išnagrinėti pateikto teikimo, teismas sprendžia, kad susiklosčiusioje situacijoje praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams po probacijos (bausmės vykdymo atidėjimo) termino pabaigos, negalima kategoriška išvada, jog bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas (t. y. pasiuntimas G. P. atlikti realią laisvės atėmimo bausmę) atitiktų proporcingumo bei teisingumo principų. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaiga įtakos šio klausimo sprendimui neturi, nes bausmės vykdymo atidėjimo ir jo panaikinimo tvarką reglamentuojančios teisės normos nereikalauja, kad klausimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo teisme turi būti išnagrinėtas iki bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaigos (pvz., Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartis byloje 1S-419-348/2019 ir kt.). Visgi, kaip minėta, šiuo atveju susiklosčiusi išskirtinė situacija, kai po minėto termino pabaigos dėl karantino režimo nebuvo galima operatyviai išspręsti nurodyto klausimo, įvertinus ir kitas aplinkybes apie G. P. asmenybę, lemia, jog nurodymas jam atlikti realią 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę neatitiktų teisingumo principo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358, 362, 364 straipsniais, teismas

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam G. P. (G. P.) netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė