Kauno apygardos teismo nutartis

2013-10-01 · Civilinė byla Nr. 2S-1643-153/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-01
Bylos Nr.
2S-1643-153/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Galina Blaževič
Ieškovas
Ž. Ž.
Atsakovas
akcinei bendrovei Ūkio bankui
Civilinė byla Nr. 2S-1643-153/2013;
Pirmosios instancijos teismo teisėjas M. Bartninkas
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09245-2013-6;
(S)

Procesinio dokumento kategorijos: 106.8.2; 122.1; 122.3; 122.5; 126.8.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Galina Blaževič apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Ž. Ž. atstovo advokato G. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės Ž. Ž. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Ūkio bankui dėl įsakymo pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė su ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą ir prašė pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo momento 2013-03-16 AB Ūkio banko laikinojo administratoriaus įsakymą Nr. 46 dėl apmokėjimo už prastovą AB Ūkio banko darbuotojams, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, jog už prastovos laiką jai turi būti apmokama vadovaujantis DK 195 straipsnio 3 dalimi (2/3 ieškovės vidutinio darbo užmokesčio), o ne DK 195 straipsnio 1 dalimi (minimalus valandinis užmokestis), nurodė, jog atsakovė galėjo jai pasiūlyti kitą darbą, tačiau to nepadarė, neketindamas atnaujinti veiklos prastovą įformino siekdamas dirbtinai sumažinti darbuotojams mokėtinų išmokų sumas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 23 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą ir nurodė ieškovei su ieškinyje nurodytu reikalavimu kreiptis į atsakovės bankroto bylą nagrinėjantį Kauno apygardos teismą.

Teismas nurodė, kad esminis ieškinyje keliamas klausimas yra susijęs su atsakovės iš darbo santykių kylančios finansinės prievolės ieškovei dydžiu, nors ieškinyje nėra tiesiogiai suformuluoto reikalavimo dėl išmokų, kurios priklauso ieškovei pagal ginčijamą įsakymą, ir išmokų, kurios jai priklausytų, jeigu ieškinio reikalavimas būtų patenkintas, skirtumo priteisimo. Teismo nuomone, ieškinio patenkinimas gali turėti įtakos visų atsakovės kreditorių teisėtiems interesams, todėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo vertinimas bankroto bylą nagrinėjančiame teisme labiausiai atitiktų proceso koncentracijos, ekonomiškumo, viešojo intereso apsaugos principus ir išimtinio teismingumo taisyklės sąlygojamą teisinį reglamentavimą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovės atstovas prašė pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirajame skunde apeliantas nurodė tokius motyvus:

1. Ieškinys paduotas nepažeidžiant teismingumo, tinkamam teismui, nes atsakovė nebuvo bankrutuojanti įmonė, nutartis iškelti bankroto bylą atsakovei buvo neįsiteisėjusi. Reikalavimas yra neturtinis, todėl ieškinys nenagrinėtinas bankroto bylą nagrinėjančiame teisme. Turtiniai reikalavimai bus reiškiami atsakovės bankroto byloje;

2. Iškėlus atsakovei bankroto bylą, teismas neatsisako priimti teisme iki bankroto bylos iškėlimo gautą ieškinį, o bylą perduoda bankroto bylą nagrinėjančiam teismui;

3. Pagal CPK 34 str. 2 d. 1 p. bylą perduoti pagal teismingumą kitam teismui gali tik teismas, todėl ieškovas pats savarankiškai negali minėtu pagrindu su neturtiniu reikalavimu kreiptis į Kauno apygardos teismą;

4. Analogiškos teismo nutartys gali užkirsti galimybę ginti ieškovui savo teises dėl ieškinio senaties, nes teismui ieškinio priėmimo klausimą sprendžiant dešimt dienų (kaip šiuo atveju), gali sueiti terminas ieškiniui pareikšti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Tenkintina atskirojo skundo dalis.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CPK 26 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad visas civilines bylas, išskyrus nurodytas 27–28 straipsniuose, kaip pirmoji instancija nagrinėja apylinkės teismas. CPK 27 straipsnis nustato, kurios bylos teismingos apygardos teismams. Minėto straipsnio 9 punkte nurodyta, kad apygardos teismai nagrinėja civilines bylas, kurios pagal įstatymus priskirtos nagrinėti pirmąja instancija apygardos teismams. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 15 straipsnio 2 dalį visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, proceso įstatymo nustatytais atvejais perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Bendrosios CPK nuostatos, nustatančios rūšinio teismingumo taisykles, vykdant bankroto procedūras, nėra taikomos, nes ĮBĮ, kaip specialus įstatymas, turi prioritetą prieš bendrąjį (lot. lex speciali derogat generali) (CPK 1 str. 1 d.). ĮBĮ pasirinktas teisinio reguliavimo modelis grindžiamas bylų akumuliavimo principu (lot. vis attractiva concursus), kurio esmė yra ta, kad visų įmonės kreditorių reikalavimų pagrįstumas yra svarstomas tik bankroto bylą nagrinėjančiame teisme įmonės bankroto byloje, be to, bankroto byloje sprendžiami ne tik kreditorinių reikalavimų tvirtinimo klausimai, bet ir visi kiti su bankroto procesu susiję klausimai, tai reiškia, kad visi ginčai, kylantys iš bankroto teisinių santykių pirmąja instancija nagrinėjami įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame apygardos teisme nepriklausomai nuo ieškinio reikalavimų sumos. Tik ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta speciali teismingumo taisyklė, nustatanti minėtos rūšinio teismingumo taisyklės išimtį. Šioje normoje nurodoma, jog ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-160/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2298/2011). Paminėtos ĮBĮ normos yra imperatyvaus teisinio pobūdžio.

Pagal teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2013-05-02 nutartis iškelti bankroto bylą atsakovei (c. b. Nr. B2-1786-254/2013) įsiteisėjo 2013-06-07. Ieškovės ieškinys Kauno apylinkės teisme gautas 2013-06-06. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad turtinis ginčas reiškia ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-381/2008), o neturtiniais ieškiniais paprastai pripažįstami ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-334/2009).

Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė neturtinį reikalavimą dėl atsakovės laikinojo administratoriaus įsakymo panaikinimo, todėl ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu byla apygardos teismo kompetencijai nepriskirtina. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalies imperatyvios nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai, vadovaujantis proceso koncentracijos, ekonomiškumo ar viešojo intereso apsaugos principais, į normos turinį įtraukiant ir kreditorių neturtinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei. Ieškovės ieškinys yra teismingas apylinkės teismui (CPK 26 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ieškinio priėmimo klausimo (CPK 137 str. 1 d.). Dėl nurodytų priežasčių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškovės Ž. Ž. ieškinio atsakovei AB Ūkio bankui dėl įsakymo pripažinimo negaliojančiu priėmimo klausimas perduotinas tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 23 d. nutartį ir ieškovės Ž. Ž. ieškinio atsakovei akcinei bendrovei Ūkio bankui dėl įsakymo pripažinimo negaliojančiu priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Galina Blaževič