- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-03
- Bylos Nr.
- 1-56-482/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-56-1-00003-2012-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aksinija Žemantauskienė
- Kaltinamasis
- J. M.
- Nukentėjusysis
- I. L.
- Advokatai
- Saulius Kinderis
- Kategorijos
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Gitanai Būbnienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Furmonui, kaltinamajam J. M. , jo gynėjai advokatui Sauliui Kinderiui, nukentėjusiajai I. L. , Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui M. D. ( dalyvauti nepilnamečių liudytojų apklausoje), viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M. kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilkaviškio rajono apylinkės teisme 2012-01-03 gautas prokuroro pareiškimas dėl baudžiamosios bylos išnagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, kurioje J. M. kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1 dalį.
Prokuroro pareiškime nurodyta, jog J. M. 2012-01-01 apie 18.00 val. duomenys neskelbtini I. L. priklausančio gyvenamojo namo patalpoje, matant nepilnamečiams vaikams, sugyventinei I. L. spyrė į pilvo sritį, dėl ko ši pargriuvusi, susitrenkė galvą, I. L. išėjus į kiemą, suėmęs rankomis, suspaudė jai kaklą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai I. L. fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro pareiškimas netenkintinas, o byla grąžintina prokurorui ir štai dėl kokių motyvų :
Kaltinamasis parodė, kad sudavė nukentėjusiajai vieną kartą ranka per veidą, nuo smūgio nukentėjusioji neparkrito. Sudavė, nes supyko ant sugyventinės dėl jos priekaištų. Smūgio sudavimo metu vaikų nebuvo, niekas to nematė. Daugiau prieš sugyventinę nesmurtavo. Įvykio aplinkybes gerai prisimena.
Nukentėjusioji parodė, kad konfliktas su kaltinamuoju kilo dėl jo priekaištų, kad jai rašo SMS žinutes kiti vyrai. Todėl ji paėmė ir įmetė į krosnį savo mobilaus ryšio telefoną. Jai kaltinamasis sudavė ranka per veidą. Kaltinamasis sudaužė kompiuterį, mesdamas jį į žemę, sakė, kad paims ir jos kompiuterį sudaužyti. Tada liepė dukrai paslėpti kompiuterį. Antrame aukšte kaltinamasis jai sudavė, ji virsdama užkrito ant vaiko. Išėjus jai į lauką, kaltinamasis irgi atėjo, griebė jai už kaklo, mažesni vaikai pašaukė didesnę dukrą, iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai iš tualeto parsivedė mažesnius vaikus, kur jie buvo pasislėpę. Kambaryje jai kaltinamasis trenkė į veidą, spyrė, ji krisdama susimušė galvą, o lauke smaugė.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis išmetė į krosnį jos mobilaus ryšio telefoną. Jai kaltinamasis spyrė į pilvą, o nuėjus jai į kambarį ir sėdant ant lovos, sudavė per veidą, krisdama ji susimušė galvą. Išėjus jai į lauką parūkyti, kaltinamasis abiem rankomis suėmė už kaklo ir suspaudė ( b.l. 10-11).
Nepilnametis liudytojas O. V. parodė, kad būdamas 2-me aukšte, girdėjo, kaip pykstasi teta ir dėdė ( nukentėjusioji ir kaltinamasis). Atėjus nukentėjusiajai į antrą aukštą, kaltinamasis ją stūmė ir nukentėjusioji krito ant jo, lyg ji nesusižalojo. Matė, kaip lauke kaltinamasis smaugė nukentėjusiają.
Nepilnametė liudytoja S. L. parodė, kad kaltinamasis jai liepė atiduoti kompiuterį. Ji nedavė. Nukentėjusioji rodė jai galvą, sakė, kad sumušta.
Nepilnametė liudytoja S. M. parodė, kad sausio 1 d. vakare tarp tėvų ( nukentėjusiosios ir kaltinamojo) kilo konfliktas, jie barėsi, šaukė. Atbėgo mažesni broliai ir prašė ginti, sakė, kad trenkė mamai į veidą. Ji nuėjo ginti, bet tėvai jau buvo apsiraminę. Nuėjo į kambarį ir vėl kilo triukšmas, broliai Laurynas ir Erikas pasakė, kad tėtė spyrė mamai į pilvą. Po to brolis ją pašaukė, nes tėtis lauke smaugė mamą, bet ji negalėjo išeiti, nes tėtis laikė duris.
Sutinkamai su teismų praktika, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kai yra žinomi veikos padarymo laikas, vieta, būdas, padariniai, šią veiką padaręs asmuo ir jį apibūdinantys duomenys, numatyti BPK 427 straipsnio 1 dalyje, kitos nusikalstamos veikos aplinkybės, atitinkančios baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius.
Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai ir besąlygiškai yra įrodytas ir teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais.
Šiuo atveju, teismui kelia abejones neištirtos aplinkybės dėl suduotų smūgių: kaltinamasis kaltės nepripažino, aiškino, kad vieną kartą sudavė ranką per veidą nukentėjusiajai, tačiau šis smūgis jam nėra inkriminuotas. Sunkinti kaltinimo teismas neturi galimybių ( BPK 256 str.). Nukentėjusioji aiškino, kad po suduoto jai smūgio, ji krito ir susimušė galvą. Liudytojas O. V. parodė, kad nukentėjusioji po suduoto smūgio krito ant jo. Teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai tiesiogiai smurto panaudojimo nukentėjusiosios atžvilgiu nematė. Nustatyta, kad galimai įvykio aplinkybes matė 5 ir 6 metų mažamečiai Laurynas ir Erikas, kuriuos tikslinga šioje byloje apklausti liudytojais. Prieštaravimams šalinti nukentėjusiajai skubiai atliktina teismo medicinos ekspertizė. Surinktų įrodymų atžvilgiu bus galima tinkamai kvalifikuoti kaltinamojo veiksmus. Šiuo metu nukentėjusiosios sužalojimo aplinkybės, netgi smūgių sudavimo seka, nėra aiškios.
Šių paminėtų surinktų įrodymų nepakanka teismui konstatuoti, jog kaltinamasis įvykdė jam inkriminuotą veiką, todėl teismas laiko, jog bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios, byla grąžintina prokurorui.
BPK 132¹ str. 1 d. numato, kad įtariamasis gali būti įpareigojamas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, jeigu pagrįstai manoma, kad jis, gyvendamas kartu su nukentėjusiuoju, bandys neteisėtai paveikti nukentėjusįjį arba nukentėjusiajam ar kartu su juo gyvenantiems asmenims darys naujas nusikalstamas veikas. Skiriant įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, įtariamasis taip pat gali būti įpareigojamas nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju ir kartu su juo gyvenančiais asmenimis, taip pat nesilankyti nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjusysis ar kartu su juo gyvenantys asmenys. Būste, kuriame nuolat gyveno įtariamasis ir nukentėjusysis, gyventi lieka nukentėjusysis.
Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad konfliktų iniciatorius yra neblaivus kaltinamasis. Jo elgesys sukelia baimę mažamečiams ir nepilnamečiams I. L. ir kaltinamojo vaikams. Todėl kol bus išnagrinėta ši baudžiamoji byla, kaltinamajam skirtina kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. L. , nebendrauti ir neieškoti ryšių su I. L. gyvenančiais asmenimis - vaikais.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 119- 121 str. 1 d. 2 p. ir 132¹ str. 1, 2 d. d., 432 str. 2d. ,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Baudžiamąją bylą, kurioje J. M. kaltinamas pagal LR BK 140 straipsnio 1dalį, grąžinti Vilkaviškio rajono apylinkės prokurorui, kadangi bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios.
Paskirti kaltinamajam J. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) baudžiamojoje byloje Nr. 56-1-00003-12 kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. L. , gyv. duomenys neskelbtini nebendrauti ir neieškoti ryšių su I. L. gyvenančiais asmenimis - vaikais.
Kardomąją priemonę taikyti nuo nutarties paskelbimo iki bylos Nr.56-1-00003-12 nagrinėjimo pabaigos.
Įspėti kaltinamąjį J. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) kad už šia nutartimi paskirtos kardomosios priemonės pažeidimą jam gali būti paskirta kita kardomoji priemonė.
Nutartį dalyje dėl kardomosios priemonės skyrimo jos vykdymo organizavimui perduoti prokurorui.
Nutartis dalyje dėl kardomosios priemonės skyrimo per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.