Kauno apygardos teismo nutartis

2017-03-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-210-290/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. TS-18-753/2017Nutartis · 2017-02-09Kauno apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2017-03-16Kauno apygardos teismas
  3. T-381-873/2017Nutartis · 2017-04-18Vilniaus miesto apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2018-05-14Kauno apygardos teismas
  5. T-472-1035/2019Nutartis · 2019-04-16Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-16
Bylos Nr.
1S-210-290/2017
Teisminio proceso Nr.
1-15-1-00552-2014-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis (pirm.), Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
A. M.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-210-290/2017
Teisminio proceso Nr. 1-15-1-00552-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas) ir Danguolės Šiugždinytės,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo A. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 91-1 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam A. M.“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, 284 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a), b) papunkčiais, paskirtas bausmes subendrinus bei jas subendrinus kartu su 2015 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams (į bausmę įskaityta 20 dienų). Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2016 m. liepos 25 d., bausmės pabaiga – 2019 m. liepos 5 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai – 2 metai 5 mėnesiai 23 dienos.Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo, pateikė prašymą Komisijai lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Komisija 2017 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 91-1, įvertinusi nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgdama į tai, kad A. M. nors ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, konstatavo, kad vien to nepakanka, kadangi atlikdamas bausmę pataisos įstaigoje mokamo darbo neieškojo, dėl įsidarbinimo nesikreipė, jam iš dalies yra svarbios neformaliosios nuteistųjų tradicijos, nusiteikęs jų laikytis, dirbti nenori, savo elgesį pateisina lygindamas su kitų nusižengimais, be to, A. M. jau buvo suteikta galimybė taisytis, tačiau atidėjus bausmės vykdymą, jis nevykdė teismo skirtų įpareigojimų, ir visa tai įrodo, kad nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ji dar nėra pakankama.Nuteistasis dėl Komisijos nutarimo pateikė skundą, kurį Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 9 d. nutartimi atmetė konstatuodamas, kad sutiktina su Komisijos nutarime padarytomis išvadomis, jog nuteistojo daroma pažanga nėra pakankama, o byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis A. M. toliau gali būti taisomas neužoliuotas nuo visuomenės ir lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nebenusikals.Nuteistasis A. M., nesutikdamas tiek su Komisijos nutarimu, tiek su apylinkės teismo nutartimi, skundu Kauno apygardos teismo prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.Skunde nuteistasis nurodo, jog atlikdamas laisvės atėmimo bausmė pilnai įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, o tai yra pagrindas lygtiniam paleidimui. Pažymi, kad Komisija posėdžio metu pripažino, kad jis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis pažymi, kad nusikalstamo elgesio rizikos balai skaičiuojami ir įvertinus padarytas nusikalstamas veikas, epizodus, kurių iš jo gyvenimo išbraukti neįmanoma, kadangi šios klaidos jau padarytos. Tvirtina, kad patekęs į pataisos namus suvokė savo klaidas, netinkamą elgesį, padarytą skausmą savo artimiems žmonėms, teigia supratęs, kaip visi norėjo jam tik gero, o jis savo netinkamu elgesiu juos nuvylė.A. M. skunde nurodo, kad savo ateitį sieja tik su darbu ir šeima. Pataisos namuose daro viską, ką išgali dėl sveikatos ir jam visiškai nėra svarbios neformaliosios nuteistųjų tradicijos. Turi sūnų, kurį nori auginti, auklėti ir išlaikyti, jį labai palaiko tėvai, žmona, su kuriais labai stiprūs socialiniai ryšiai, kas padės jam laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Nuteistasis skunde pažymėjo ir tai, kad turi daug sveikatos problemų, kurias sutvarkyti jam reikės ne vienerių metų, dėl to tvirtina, kad apie alkoholį net negalvoja.

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo A. M. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš BVK 157 straipsnio 1 dalies seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. M. Komisijos nutarimo priėmimo dienai iš paskirtų 3 metų (įskaičius 20 dienų) laisvės atėmimo bausmės buvo atlikęs mažiau nei trečdalį jam paskirtos bausmės, bet pakankamai, kad būtų leidžiama prašyti taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Taigi, vadovaujantis BVK 157 straipsnio 3 dalimi, jis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri suteikia teisę jam teikti prašymą dėl lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas bei manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistajam socialinės reabilitacijos plane buvo numatytos šešios priemonės: 1) laikytis nustatytos tvarkos (neturėti galiojančių nuobaudų), 2) užsiimti darbine veikla; 3) palaikyti socialinius ryšius; 4) siekti įgyti specialybę; 5) kreiptis pas psichologes dėl konsultacijų (dėl smurtinio elgesio) bei 6) dalyvauti renginiuose. Pateiktoje informacijoje apie šio plano vykdymo eigą nurodyta, kad A. M. pataisos namuose vykdė reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau dėl įsidarbinimo nesikreipė, o tik dirbo būryje remontuojant gyvenamąsias patalpas. Nors nuteistasis ir dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, mokosi kompiuterio operatoriaus specialybės, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvavo psichologų konsultacijose dėl smurtinio elgesio mažinimo, dalyvauja renginiuose ir yra atlikęs įstatymu reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leido pirmą kartą svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tačiau šios teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės negali būti laikomos absoliučiu pagrindu nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Įvertintina ir tai, kad nuteistasis bausmę pataisos namuose atlieka tik nuo 2016 m. liepos 25 d., t.y. šiek tiek daugiau nei pusę metų, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra įvertinta 49 balais ir vertinama tik kaip vidutinė. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam nustatyti ir kriminogeniniai veiksniai, galintys įtakoti jo pakartotinį nusikalstamumą: kriminalinė istorija, mąstymas ir elgesys, nuostatos. Įvertinus visas šias aplinkybes, iš dalies sutiktina su A. M. skundo argumentu, kad ankstesni jo teistumai yra praeitis ir to neištrinsi, tačiau tai sudaro tik statinę vertinimo pagal „OASys“ metodiką, balo dalį, kuri nekinta. Vis tik pažymėtina, kad visi kiti nurodyti kriminogeniniai veiksniai priklauso būtent nuo paties nuteistojo požiūrio, pastangų ir mąstymo. Nors nuteistasis skunde nurodė, kad turi daug sveikatos problemų, kurias, neva, susitvarkyti jam reikės ne vienerių metų ir dėl to apie alkoholio vartojimą jis net negalvoja, tačiau iš pridėtų prie skundo medicininių pažymų matyti, jog tai vienkartinės traumos, įvykusios prieš 5 metus ir 1 metus, po kurių jokių liekamųjų pasekmių nenurodyta, priešingai – pažymėta, kad po paskutinės traumos ir gydymo (2016 m. kovo 20 d.) sunkiai dirbti ir sportuoti galima po 3-4 mėnesių (b. l. 38-39). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis nusikalstamas veikas darydavo būtent būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau byloje nėra duomenų, kad pataisos namuose jis lankytų užsiėmimus, padedančius suprasti alkoholio žalą ir daromą poveikį žmogaus sveikatai. Pažymėtina, kad nuteistojo skunde tvirtinama, jog jis patekęs į pataisos namus suvokė savo klaidas, netinkamą elgesį, padarytą skausmą savo artimiems žmonėms, teigiama, kad jis suprato, kaip visi norėjo jam tik gero, o jis savo netinkamu elgesiu juos nuvylė. Tačiau vis tik atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis vertina pasekmes per savo asmeninį santykį su artimaisiais ir nusikalstamų veikų įtaka jiems, ignoruodamas tiesiogiai nukentėjusius nuo jo nusikalstamų veikų asmenis ir jiems sukeltą skausmą ir pasekmes. Be to, pažymėtina ir tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis sunkiai gali paaiškint savo veiksmus ir dėl ko įsivelia į problemas, nusikalsdavo pagautas momento ir neapgalvodamas savo elgesio pasekmių, apskritai savo elgesio nelaiko nusikalstamu, kaltina kitus, aplinkybes, alkoholį, pareigūnus. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad A. M. ankstesniais nuosprendžiais buvo pritaikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir skirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymai buvo atidėti, tačiau net ir suteikus jam galimybę pasitaisyti, nuteistasis ir toliau darė naujus nusikaltimus. Nors A. M. mano, kad daugiau nenusikals, atsižvelgiant į jo asmenybę, manytina, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, o jo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali būti viršesnis už visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų darymo. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra tam tikrų teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog jis neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kuomet byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė.Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, konstatavusi, jog šiuo metu nėra pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, tiek apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad pažanga nėra žymi ir pakankama, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Todėl švelninti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sąlygas, taikant lygtinį paleidimą jau šiuo metu, net ir atsižvelgiant į kai kurias teigiamai jo elgesį apibūdinančias aplinkybes, nėra objektyvaus pagrindo. Pataisos procesas jam turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje. Skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka esmines faktines aplinkybes, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, nuspręsdama netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista, o nuteistojo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo A. M. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai: Kęstutis DargužisJurgis KiškisDanguolė Šiugždinytė