Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. V. ir F. Š. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-728-632/2015, iškeltoje pagal ieškovų G. V. ir F. Š. ieškinį atsakovams R. R. ir V. R., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB „Eimis“) dėl skolos priteisimo ir turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai G. V. ir F. Š. prašė pripažinti bendrąja daline nuosavybe atsakovų R. R. ir V. R. turtą: pastatą - pieno surinkimo punktą, ir 0,0292 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 0,1141 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šiame žemės sklype esantį nebaigtą statyti gyvenamąjį namą; 0,1100 ha ploto žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), 50 vnt. 100 Lt nominalios vertės UAB „Eimis“ paprastąsias vardines akcijas. Ieškovas G. V. papildomai prašė priteisti iš atsakovo R. R. 24 328,08 Eur skolą, 14 481 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

Ieškovas G. V. nurodė, kad pagal 1999-10-11 sutartį, patvirtintą notarine forma, paskolino atsakovui R. R. iki 1999 m. spalio 30 d. 84 000 Lt (24328,08 Eur), tačiau atsakovas nuo 2002 iki 2013 m. grynaisiais ir vienu bankiniu pavedimu grąžino tik 2143,19 Eur paskolos dalį.

Prašydami atsakovų išvardytą turtą pripažinti bendrąja daline nuosavybe, ieškovai nurodė, kad atsakovas R. R. 2008-01-21 nutraukė santuoką su V. R., siekdamas išvengti skolinių įsipareigojimų ieškovams įvykdymo. Teigė, kad atsakovai toliau gyvena kartu ir veda bendrą ūkį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Nurodė, kad paskolos sutartis sudaryta 1999-10-11 ir turėjo būti grąžinta 1999-10-30, todėl suėjo ieškinio senatis ir ieškovai jokių svarbių šio termino praleidimo priežasčių nenurodė. Teismo vertinimu, negalima daryti tvirtos išvados, kad atsakovai gyvendami kartu kūrė turtą ar jį įsigijo bendrosios nuosavybės teise.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Skųsdami Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą, apeliantai (ieškovai) G. V. ir F. Š. prašo teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas, išreikalauti iš Šiaulių apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2FB-981-291/2015 ir bylą pridėti prie šios bylos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai įvertino įrodymus ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atsakovas neginčijo paskolos suteikimo fakto ir ieškinio senatis nesuėjo.

Atsakovai siekė išvengi prievolių atsakovo kreditoriams įvykdymo, po santuokos nutraukimo toliau gyvena kaip šeima, vedą bendrą ūkį, kuria bendrą turtą.

Atsiliepdami į apeliacinį skundą, atsakovai R. R. ir V. R. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Paskolos dalies grąžinimas turėjo būti įformintas raštu ir ieškovas G. V. negalėjo nurodyti, kada ir kur buvo grąžinta paskolos dalis.

Pasibaigusio senaties termino negalima nutraukti ir jis negali prasidėti iš naujo, o ieškovai neprašė atnaujinti senaties termino ir nenurodė svarbių jo praleidimo priežasčių.

Atsakovo skolos atsirado iki santuokos su atsakove sudarymo ir atsakovas neprisidėjo atsakovei įsigyjant ginčo turtą po santuokos nutraukimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliantų (ieškovų) G. V. ir F. Š. apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl ieškinio senaties

Byloje, be kita ko, kilo ginčas dėl senaties termino pabaigos teisinių pasekmių taikymo (CK 1.131 straipsnio 1 dalis) ir skolininko veiksmų, nutraukiančių ieškinio senaties terminą (CK 1.130 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškovo G. V. ir atsakovo R. R. paskolos sutartis buvo sudaryta 1999-10-11, t. y. galiojant CK 1964 metų redakcijai (toliau– senasis CK). Senojo CK 84 straipsnio 1 dalyje buvo nustatytas bendras trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t.y. nuo tada, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (senojo CK 86 straipsnis). Pagal paskolos sutartį buvo nustatyta prievolė grąžinti visą skolą iki 1999-10-30. Nuo 2001 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja CK redakcija (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtino, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įsigaliojimo įstatymas) 2 straipsnis), kurios 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų bendras ieškinio senaties terminas. R. Į. įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatomis, CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Iki šio kodekso įsigaliojimo praėjusi ieškinio senaties termino dalis įskaitoma į šio kodekso nustatytą ieškinio senaties terminą. Taigi pagal minėtą teisinį reglamentavimą ieškinio senaties terminas pagal sutartį suėjo 2009-10-30. Nors ieškovas G. V. teigė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2013 m. sumokėjo jam 7400 Lt (2 143,19 Eur) dalį, pažymėtina, kad 1000 Lt mokėjimas buvo atliktas 2013-06-28 (2 tomas, 40 b. l.), t.y. jau po ieškinio senaties termino pabaigos. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, 1000 Lt buvo sumokėti kitaip, nei buvo nustatyta 1999-10-11 paskolos sutartyje ir mokėjimo faktas pats savaime neparodo, kad buvo grąžinta paskolos dalis pagal 1999-10-11 paskolos sutartį. Priešingai, bylos duomenimis, po 2013-06-28 atlikto mokėjimo, atsakovas pateikė teismui 2014-12-30 pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir nurodė, jog skola G. V. sudaro 84 000 Lt (1 tomas, 63 b. l.). Akivaizdu, kad tai paneigė ieškovo teiginius dėl 7400 Lt (2 143,19 Eur) skolos dalies grąžinimo, ir ieškovas įrodymais nepagrindė savo teiginių dėl skolos pagal sutartį dengimo. Pažymėtina, kad atsakovo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo pateiktas suėjus ieškinio senačiai, todėl pasibaigęs senaties terminas negali būti nutrauktas (CK 1.130 str. 2 d.), o gali būti tik atnaujinamas (CK 1.131 str. 2 d.). CPK 1.131 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, t. y ieškinio senaties pabaiga reiškia teisės į pažeistos teisės gynimą pabaigą. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta duomenų, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, todėl teismui nebuvo pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Remiantis minėtomis aplinkybėmis, nėra pagrindo tenkinti apeliantų skundo prašymo dėl Šiaulių apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2FB-981-291/2015 išreikalavimo.

Dėl partnerystės

Apeliantai byloje siekia, kad būtų pripažinta, jog tarp atsakovų buvo susitarimas dėl bendrosios jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.

Kolegija pažymi, kad pagal partnerystes bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram ūkiui ar verslui). Taigi būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Pažymėtina, kad netgi sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatyminis teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Juolab tokia teise turtą įgyti gali kartu gyvenantys asmenys, kurių santuoka buvo nutraukta. Aiškinimas, kad atsakovams galbūt pradėjus gyventi kartu visas jų įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Taigi nagrinėjamu atveju sprendžiant ginčą dėl turto reikia nustatyti, ar buvo sudarytas atsakovų susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovai buvo susitarę sukurti ar įgyti ginčo turtą bendrosios nuosavybės teise. Vien atsakovo parodymai baudžiamojoje byloje, kad jis prisideda prie namo statybos, nepatvirtina, fakto, jog atsakovė (turto savininkė) siekė (siekia) su atsakovu kurti bendrą nuosavybę, t. y. atsakovo nuomonės nepatvirtina atsakovės veiksmai. Aplinkybė, kad atsakovas pristatė atsakovės transporto priemones techninei apžiūrai ar jog šias priemones valdė tam tikrais laikotarpiais, kolegijos vertinimu, parodo, kad atsakovas tam tikru metu naudojo šias priemones, tačiau neparodo ir neįrodo bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo fakto.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovai neįrodė atsakovų susitarimo įgyti ginčo turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl skundas yra nepagrįstas ir atmestinas. Kiti skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas atsakovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas, įvertindamas aplinkybes, kad atsakovų patirtos 300 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą neviršija rekomendacijų (8.11 punktas), sprendžia, jog šios išlaidos nemažintinos, ir išlaidos priteisiamos realiai jas sumokėjusiai atsakovei.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš apeliantų G. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir F. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) po 150 Eur advokato pagalbos išlaidas.