- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-25
- Bylos Nr.
- AN2-368-932/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01352-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
Vilniaus apygardos teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Mariaus Lisausko apeliacinį skundą dėl 2024 m. spalio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo, kuriuo panaikintas Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus priimtas nutarimas Nr. 10-ANR_N-18195-2024.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. liepos 4 d. nutarimu R. K. (R. K.) pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas 85 Eur dydžio bauda už tai, kad 2024 m. gegužės 21 d., apie 23.55 val., Vilniuje, Dunojaus–Liepkalnio g., vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į šviesoforu reguliuojamą sankryžą įvažiavo ir ją pravažiavo degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo ženklui, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KET), 73.11 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 4 d. nutarimu, išnagrinėjęs R. K. skundą, jį tenkino, panaikino Institucijos 2024 m. liepos 24 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną R. K. nutraukė, konstatavus, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai
3. Apeliaciniu skundu Institucijos įgaliotas atstovas Marius Lisauskas (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 4 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2024 m. liepos 4 d. priimtą nutarimą. Netenkinus šio prašymo, prašoma panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 4 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
3.1. Apelianto įsitikinimu, skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą dėl to, kad nebuvo padarytas inkriminuotas administracinis nusižengimas, vadovavosi vieninteliu įrodymu – vaizdo įrašu. Apeliantas kategoriškai nesutinka su tuo, kad R. K. vairuojama transporto priemonė į važiuojamųjų kelio dalių sankirtą įvažiavo degant žaliam mirksinčiam šviesoforo signalui, todėl, kaip nurodyta teismo nutarime, vadovaujantis KET 16 punktu, vairuotojas galėjo važiuoti numatyta kryptimi, nors išvažiuojant iš sankryžos ir degė raudonos spalvos šviesoforo signalas. Skunde tvirtinama, kad tokia išvada nėra teisinga, kadangi padarytą administracinį nusižengimą įrodo kiti byloje esantys duomenys, pavyzdžiui, administracinio nusižengimo protokolas su jame užfiksuotomis faktinėmis aplinkybėmis, pareigūno tarnybinis pranešimas, vaizdo įrašas.
3.2. Apeliantas pažymi, kad teismas, manydamas, jog trūksta papildomų įrodymų, turėjo būti aktyvus ir iškviesti administracinį nusižengimą fiksavusius pareigūnus į teismo posėdį, o ne deklaratyviai nurodyti, jog priešingi policijos pareigūnų paaiškinimai dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių negali patikimai pašalinti dėl to kylančias abejones. Taip pat pirmosios instancijos teismas nerinko būtinų įrodymų nusižengimo sudėčiai nustatyti, nepašalino iškilusių abejonių, nevertino Institucijos atstovo atsiliepime nurodytų aplinkybių, netyrė ir kitų bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių.
3.3. Apeliantas, nesutikdamas su pirmos instancijos teismo išvadomis, nurodo, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog administracinis nusižengimas užfiksuotas esant geroms oro sąlygoms, tamsiu paros metu, kuomet šviesoforo signalai išryškėja. Draudžiamas šviesoforo signalas užsidega pareigūnų tarnybiniam automobiliui likus važiuoti iki Dunojaus-Liepkalnio g. sankirtos apie 110 metrų. Pareigūnams šviesoforo signalai buvo gerai matomi, jie važiavo tiesia gatve, esant nedideliam automobilių srautui, šviesoforai nebuvo užstoti kitų eismo dalyvių. Pabrėžiama, kad policijos pareigūnams nekilo jokių abejonių dėl padaryto KET pažeidimo, jį užfiksavę ir siekdami sustabdyti pažeidėjo vairuojamą automobilį, pareigūnai nedelsiant padidino tarnybinio automobilio greitį, įjungė mėlynus ir raudonus švyturėlių signalus, o įvažiavę į Liepkalnio gatvę, sustabdė R. K. vairuojamą automobilį. Taip pat pažymima, kad kartu su R. K. važiavusios liudytojos parodymai apie tai, kad šis į sankryžą įvažiavo degant žalios šviesos signalui, yra neobjektyvūs ir administracinio nusižengimo byloje negali būti vertinami kaip patikimi įrodymai.
3.4. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nevertino įrodymų visumos, nepagrįstai išimtinę reikšmę suteikė pareiškėjo parodymams, neteisingai vertino vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes, kas nulėmė klaidingas išvadas dėl to, kad nebuvo padarytas ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 4 d. nutarimo bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. liepos 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-18195-2024 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nenustačius, kad padaryta veika turi administracinio nusižengimo požymių.
6. ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, ir už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui. R. K. pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį nubaustas už tai, kad 2024 m. gegužės 21 d., apie 23.55 val., Vilniuje, Dunojaus–Liepkalnio g., vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į šviesoforu reguliuojamą sankryžą įvažiavo ir ją pravažiavo degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo ženklui.
7. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti Institucijos nutarimą iš esmės nulėmė vaizdo kamerų įrašas iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio, todėl apeliantas teisingai nurodo, kad nutraukiant administracinę teiseną buvo remtasi iš esmės vieninteliu įrodymu. Tai, kad vaizdo įrašas yra reikšmingas ir turi būti vertintinas, ginčo nėra, apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinio nusižengimo padarymą patvirtina, be kita ko, ir minėtas vaizdo įrašas. Taigi, kaip galima suprasti, apeliantas taip pat prašo remtis tuo pačiu vaizdo įrašu, tik jame užfiksuotas aplinkybes vertina skirtingai, nors pačiame apeliaciniame skunde ir nepateikia konkrečių argumentų, ginčijant skundžiamame nutarime nurodytas vaizdo įraše fiksuotas aplinkybes. Tuo tarpu iš pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo turinio matyti, kad teismas jame ne bendrai aptarė, o detaliai (pagal sekundes) išdėstė vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes (nuo vaizdo įrašo 1.56 min. iki 2.06 min.). Apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėjęs vaizdo įrašą ir tą padaręs ne vieną kartą, neturi pagrindo išvadai, kad nutarime nurodytos aplinkybės neatitinka vaizdo įrašo turinio. Tikslinga pažymėti, kad nors paties vaizdo įrašo kokybė nėra gera, tačiau iš įrašo visgi galima matyti (ypač, naudojant peržiūrėjimo sulėtinimo funkciją), kaip priešais pareigūnus važiuojantis automobilis (kaip vėliau nustatyta, vairuojamas R. K.) priartėja prie sankryžos, matyti, kada įjungiamas stabdžių šviesos signalas, transporto priemonės posūkio į kairę signalas, kada automobilis pradeda sukti į kairę, kaip matyti ir tai, kaip sureguliuota pėsčiųjų perėja, kaip įvykiui reikšmingu laikotarpiu keitėsi šviesoforo signalai. Apeliaciniame skunde, atskirai nepateikiant nesutikimo argumentų dėl teismo įvardintų atitinkamų aplinkybių, matomų konkrečiose įrašo dalyse (įvardinant konkrečiai pagal minutes ir sekundes), bendrai tvirtinama, kad draudžiamas šviesoforo signalas užsidega pareigūnų tarnybiniam automobiliui likus važiuoti iki sankryžos apie 110 metrų, pareigūnams šviesoforo signalai buvo gerai matomi, užfiksavę KET pažeidimą, pareigūnai nedelsiant padidino greitį, įjungė atitinkamus švyturėlių signalus ir, įvažiavę į Liepkalnio gatvę, sustabdė R. K. vairuojamą automobilį, tačiau, remiantis tuo pačiu pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuotu įrašu, nepasisakoma, kad įrašo aplinkybės patvirtina, jog automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), posūkį į kairę atlieka jau užsidegus draudžiamam raudonos spalvos šviesoforo signalui. Priešingai, iš įrašo visgi galima matyti, kad R. K. automobilis į važiuojamųjų kelio dalių sankirtą, įvažiavo jau po to, kai užsidegė draudžiamas raudonos spalvos šviesoforo signalas, ką patvirtina vaizdo įrašo atkarpa nuo 1.59 min. iki 2.06 min. Taigi, vaizdo įrašas, kaip neabejotinai objektyvus įrodymas, dėl kurio patikimumo nekyla jokių abejonių (įrašas pateiktas pačių policijos pareigūnų, užfiksuotas jų tarnybiniame automobilyje) leido pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą, kad R. K. nepadarė jam inkriminuoto ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, ir nesutikti su tokia išvada apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.
8. Apeliaciniame skunde apeliuojama į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklausti įvykį fiksavę policijos pareigūnai, kas nors ir yra teisingai nurodoma aplinkybė, tačiau akivaizdu, kad pareigūnų parodymai, kuriuose, kaip galima spręsti iš tarnybinio pranešimo, atsiliepimo į apylinkės teismui paduotą skundą bei nagrinėjamo skundo, yra tvirtinamos priešingos aplinkybės nei užfiksuotos vaizdo įraše, t. y. įrodinėjant, kad R. K. į šviesoforu reguliuojamą sankryžą įvažiavo jau užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui, niekaip nepaneigtų vaizdo įraše užfiksuotų priešingų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad policijos pareigūnų iškvietimas į apeliacinės instancijos teismo posėdį ir jų apklausa (beje, pačiame apeliaciniame skunde toks prašymas net ir nėra formuluojamas), būtų daugiau formalus procesinis veiksmas, o ne galimas reikšmingas įrodymų šaltinis, leidžiantis daryti priešingas išvadas nei tos, kurios padarytos įvertinus vaizdo įrašą. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad įvykis užfiksuotas esant geroms oro sąlygoms, tamsiu paros metu, kai išryškėja šviesoforo signalai, draudžiamas šviesoforo signalas užsidegė pareigūnų tarnybiniam automobiliui iki sankryžos likus tik kiek daugiau nei 100 metrų, pats šviesoforas buvo gerai matomas. Teismas neturi jokio pagrindo spręsti, kad konkretūs įvykį fiksavęs policijos pareigūnai būtų neobjektyvūs, turėtų bent kokį suinteresuotumą šioje byloje, dėl ko atitinkamai spręstina, jog 2024 m. gegužės 22 d. tarnybiniame pranešime nurodytos vaizdo įrašo turiniui prieštaraujančios aplinkybės yra nulemtos subjektyvaus įvykio matymo, kuriame, nors skunde ir nesutinkama, tačiau visgi tikėtina, kad įtakos turėjo tiek paros metas, tiek automobilius skyręs atstumas.
9. Apeliaciniame skunde kaip subjektyvūs kritikuojami ir liudytojos K. N. parodymai, tačiau iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime juos tik trumpai išdėstė, tačiau didesnės reikšmės jiems neteikė ir, priimdamas sprendimą nutraukti administracinę teiseną, jais iš esmės nesirėmė. Pažymėtina, kad tiek minėtos liudytojos, tiek paties R. K. parodymai iš esmės neprieštarauja vaizdo įrašo, kuriame užfiksuota, kad R. K. vairuojamas automobilis į sankryžą įvažiuoja prieš pat užsidegant raudonam šviesoforo signalui, turiniui (įvažiavimas į sankryžą įvyko galimai ne degant žaliam šviesoforo signalui, o jam jau mirksint arba net ir užsidegus geltonos spalvos šviesoforo signalui, nors kategoriškai dėl pastarosios aplinkybės teigti negalima, tačiau aišku, kad iki užsidegant draudžiamam raudonos spalvos signalui).
10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, padarė teisingą išvadą R. K. veiksmuose nesant ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, todėl atitinkamai nėra jokio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Mariaus Lisausko apeliacinio skundo netenkinti.