Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2024-03-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-923-961/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-03-15
Bylos Nr.
1-923-961/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02660-2024-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Kaltinamasis
A. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-923-961/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02660-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Gintarei Cicėnaitei, Tomai Daučiūnaitei,dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko,kaltinamajam A. D., jo gynėjai advokatei Zitai Malovai,laiduotojui L. D. (L. D.),

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D. 2024 m. sausio 20 d., apie 21.46 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,55 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamojo posėdžio metu A. D. savo kaltę pripažino ir parodė, kad su drauge nuo 19.30 val. vakarojo namuose, balkone. Jis atsidarė „Utenos auksinis“ alaus ir iš viso jo išgėrė 3 skardines. Tarp jo ir draugės įvyko žodinis konfliktas, nes draugė pavydi. Taip dažnai vyksta, dažniausiai tokiu atveju jis atsistoja ir išeina iš namų. Tą vakarą apie 21.00 val. jis išėjo iš namų, išeidamas dar pasiėmė alaus skardinę. Galvojo parūkyti prie laiptinės. Ėmė ieškoti žiebtuvėlio, bet nerado. Striukės kišenėje buvo likę automobilio raktai. Tą vakarą labai pustė ir buvo šalta. Užčiuopęs kišenėje mašinos raktą, atsisėdo į automobilį. Nenorėdamas trukdyti kaimynams po langais ir vengdamas draugės, kuri galėjo išeiti į lauką, nusprendė nuvažiuoti iki „Depo“ automobilių stovėjimo aikštelės. Iki „Depo“ aikštelės yra apie kilometras kelio. Jam išvažiavus, draugė pamatė, kad automobilių aikštelėje nėra automobilio, ir paskambino jo draugui. Sustojęs aikštelėje, pakėlė skambantį telefoną. Skambino draugas, kuris klausė, ką jis daro, ir liepė pastatyti automobilį į vietą. Norėjo priparkuoti automobilį, kol draugas atvažiuos jo paimti. Pajudėjus atvyko policijos pareigūnai. Tada pastatė automobilį, užgesino variklį, išlipęs prisipažino, kad yra išgėręs. Tada pūtė į alkotesterį, vykdė visus pareigūnų reikalavimus. Įvykio metu vairavo „VW Passat“ markės automobilį, kuris priklauso draugei. Alkoholį vartoja retai. 11 metų gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini). Dabar yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Niekada nebuvo baustas už vairavimą girtam nei Lietuvoje, nei (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini)turėjo administracinių nuobaudų už vairavimą neturint tokios teisės, vėliau teises išsilaikė. Lietuvoje baustas už triukšmą bute. Tai buvo seniai. Baudos sumokėtos. Jam labai gėda dėl savo poelgio. Gailisi dėl savo veiksmų. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. A. D. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. D. parodė, kad jis yra psichiškai sveikas, narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas. Įtarimo esmę suprato, dėl įtarimo savo kaltę pripažįsta visiškai. Gyvena adresu, kuris nurodytas asmens pažymoje, su sugyventine K. K. 2024 m. sausio 20 d. jie su K. apie 09.00 val. pabudo, visą dieną užsiėmė namų ruoša. Vakarop nutarė pasisėdėti, apie 20.00 val. atsisėdo balkone, jis atsidarė alaus „Utenos auksinis“, 0,56 l, K. gėrė alkoholinį gėrimą „MIX“. Sėdint balkone tarp jų įvyko žodinis konfliktas. K. yra gana pavydi, dažnai įtaria, kad jis jai yra neištikimas, nors taip nėra. Tą vakarą taipogi vyko konfliktas dėl pavydo. Konflikto metu jie nei rėkavo, nei vartojo fizinio smurto vienas prieš kitą. Tarp jų tiesiog vyko žodinis konfliktas. Kalbėjosi. Apie 21.00 val. nutarė apsirengti ir išeiti į kiemą, pasiėmė su savimi dar skardinę alaus. K. nieko nesakė, bet matė, kaip jis rengėsi. Jis visada, kai apsipyksta, išeina pakvėpuoti grynu oru. Bestovėdamas prie savo namo laiptinės, nutarė prisidegti cigaretę. Ieškodamas žiebtuvėlio, striukės kišenėje apčiuopė automobilio raktus, nutarė užsivesti automobilį ir nuvažiuoti į „Depo“ aikštelę. Nutarė atsisėsti į automobilį, nes buvo labai šalta, pustė tą vakarą, labai snigo. Nuo namų iki „Depo“ aikštelės apie 1 km. Atsisėdo į automobilį VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvažiavo link „Depo“ automobilių aikštelės. Įvažiavus į aikštelę, jam paskambino jo draugas, kuriam K. paskambino ir paklausė ką daryti, bei trumpai papasakojo apie tai, kad jiedu apsipyko ir jis išvažiavo. Draugas jam pasakė, kad priparkuotų kuo greičiau automobilį ir lauktų jo. Nutarė, kad draugas jį pasiims ir važiuos nakvoti pas jį. Kalbėdamas telefonu, stovėjo vietoje, nevairavo kalbėdamas už vairo. Po skambučio, jam tik pajudėjus, prie jo privažiavo policijos pareigūnai. Tai įvyko apie 22.00 val. Jis iš karto prisipažino, kad yra išgėręs, jam patikrino neblaivumą. Pirmą kartą, jei neklysta, pripūtė 1,94 promilės, antrą kartą – 1,55 promilės. Policijos pareigūnai taipogi paklausė, kiek išgėrė ir prieš kiek laiko, jis atsakė, kad tą vakarą išgėrė 3 skardines „Utenos auksinio“ 0,56 l alaus. Taipogi paaiškino dėl vairuotojo teisių, kad jos vokiškos, pasibaigė prieš 3 mėnesius, t. y. spalio mėnesį. Pasakė, kad jų neturi. Išsiuntė jas į (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai jam pasakė, kad gavo iškvietimą nuo K. K. dėl to, kad jis išvažiavo neblaivus su automobiliu bei pridūrė, kad jis galimai nori žudytis. Iš kur ji tai ištraukė, jis nežino. Po geros valandos atvažiavo greitoji. Jį patikrino, pasikalbėjo tiek su medicinos darbuotojais, tiek su pareigūnais, viskas buvo gerai. Apie 23.30 val. atvažiavo K., ji su pareigūnais pasirašė protokolą dėl automobilio. Šis automobilis priklauso jai, VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Jam įteikė šaukimą. Po to su K. išsikvietė taksi ir nuvyko namo, grįžę namo daugiau nesipyko, iškart nuėjo miegoti. Tą vakarą nesijautė neblaivus, blaiviai mąstė. Adekvačiai reagavo į visus pareigūnų bei medicinos darbuotojų reikalavimus. Labai gailisi, kad sėdosi neblaivus už vairo, tai buvo pirmas kartas. Tuo metu nenorėjo, kad K. išėjusi į kiemą pratęstų konfliktą, todėl manė, kad bus geras sprendimas nuvažiuoti į automobilių aikštelę. Po šio įvykio kalbėjosi su draugu, šis sakė, kad atvykęs 2024 m. sausio 20 d. jo pasiimti, pamatė, kad jau yra sustabdytas policijos pareigūnų, todėl nutarė neprivažiuoti, netrukdyti (b. l. 36-38).

2024 m. sausio 21 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, kad 2024 m. sausio 20 d., apie 21.46 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, A. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesterio pagalba buvo nustatytas didesnis negu 1,5 promilės girtumas, o tiksliau, kad jo iškvėptame ore yra 1,55 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 3).

2024 m. sausio 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2 skyriaus specialisto tarnybiniame pranešime nurodoma, kad šių metų sausio 20 d., apie 21.30 val. iš VPK OVS gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini), nes buvo pranešta, jog neblaivus pilietis pasakė, kad nusižudys, ir išvažiavo automobiliu „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Susisiekus su pranešėja K. K., pastaroji paaiškino, jog jos sugyventinis A. D. yra neblaivus, pasakęs, jog važiuoja „prisitrenkti“, sėdo į jai priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir išvažiavo. Pranešėja paminėjo, jog galimai išvažiavo Kauno miesto link. VOK OVS perdavė, jog pagal piliečio mobilaus ryšio telefoną matyti, kad asmens buvimo vieta yra ties Gariūnų turgaviete. Nuvykus ties prekybos centru „Depo“, (duomenys neskelbtini) gatvėje pastebėjo važiuojantį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį sustabdė. Jį vairavo, kaip vėliau paaiškėjo, A. D., asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, eisena nekoordinuota. A. D. paaiškino, jog alkoholį vartojo prieš 30 minučių, jam buvo atliktas neblaivumo nustatymo testas, o vėliau neblaivumas patikrintas alkotesteriu Draeger Alcotest 7510, pirmu tikrinimu 21.46 val. nustatytas 1,62 promilės neblaivumas, antru 22.07 val. – 1,55 promilės. Dėl suicido minčių buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba. Atvykusi GMP-0847 asmenį apžiūrėjo, tačiau jokios rizikos jo elgesyje neįžvelgė, pats A. D. griežtai pareiškė, jog jokio tikslo nusižudyti neturėjo. Atvykus pranešėjai K. K., jai pagal pasižadėjimą grąžintas jai priklausantis sustabdytas automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) A. D. surašytas ir įteiktas šaukimas atvykti į Vilniaus 2 PK. A. D. kartu su savo sugyventine K. K. taksi automobiliu išvyko namo (b. l. 6).

Liudytoja K. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. sausio 20 d. ji su A. apie 09.00 val. ryte pabudo, viskas buvo tvarkoje, visą dieną užsiėmė namų ruoša. Vakarop, apie 17.00 val. nusprendė nuvažiuoti į parduotuvę „Maxima“, prie Gariūnų. Apsipirko, pasiėmė alkoholio: ji porą „Mixų“, o A. – 4 vnt. „Utenos auksinis“ alaus. Apie 18.00 val. grįžo namo iš parduotuvės, išsipakavo pirkinius, pavakarieniavo. Po vakarienės nuėjo į balkoną, ten atsidarė „Mixo“, A. – alaus. Sėdėjo, kalbėjo. Vienu metu paėmė jo mobilųjį telefoną ir A. „Facebook“ paskyroje pamatė vieną merginą, esančią jo drauguose, kurią jo prašė užblokuoti. Tuo metu stipriai užpavydėjo, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, tačiau kalbėjosi ramiai. Ji pasikarščiavo ir išvijo A. iš namų. Butas priklauso jai. Tuo metu, kai ji draugui pasakė „eik iš namų“, šis atsistojo ir iš balkono išėjo rengtis į koridorių. Apsirengęs išėjo iš namų. Išeidamas nieko nesakė. Ji A. išleido iš namų, jis ramiai išėjo, kaip ir minėjo, nepasakė nei žodžio. Ji galvojo, kad jis išeis, pasivaikščios ir grįš atgal. Kaip ir visada. Kai apsipyksta, A. visada eina į lauką pakvėpuoti grynu oru. Tuo metu jis buvo išgėręs 4 skardines alaus. Ji grįžo į balkoną. Maždaug po 5 minučių jai paskambino A. brolis G. ir pasakė, kad A. sėdi automobilyje, ruošiasi kažkur važiuoti. Kaip ir link Kauno magistralės. Ji iš karto nubėgo į lauką, manė – ras A. kieme. Atbėgus jo nebebuvo. Skambino A., jis neatsakė. Tada antrą kartą paskambino jo brolis bei pasakė jai, kad A. jam minėjo, kad magistrale važiuoja 190 greičiu ir planuoja pridegti paskutinę cigaretę. Išgirdusi šią frazę ji baigė pokalbį su A. broliu ir puolė skambinti draugams, nes labai išsigando, norėjo, kad jį kažkas pasivytų. A. brolio G. pagalbos neprašė, nes šis gyvena (duomenys neskelbtini). Ta A. frazė ją išgąsdino, pagalvojo, kad tai teisybė. Jo brolis jai paskambino, nes suprato, kad A. išgėręs, norėjo perspėti ją. Automobilis „Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso jai, jį įsigijo 2022 m. birželio 15 d. (iš krikšto tėčio V. K.). Juodos spalvos. Paskambino 112 ir pranešė apie įvykusį įvykį. Tai pirmas kartas, kai A. sėdasi neblaivus už vairo. Pykstasi retai. Kaip žmogus jis yra ramus, tolerantiškas, draugiškas, rankos niekada nepakels. Ji pati yra labai pavydi, matyt jam jos pavydas atsibodo, todėl taip impulsyviai ir pasielgė. Apie 23.00 val. gavo skambutį nuo policijos pareigūno, kuris pranešė, kad gali pasiimti automobilį. Ji išsikvietė taksi, nes taip pat buvo išgėrusi. Atvykusi savo automobilį paliko Gariūnų „Depo“ aikštelėje. Pasirašė protokolą dėl automobilio, kad grąžintas jai, pasiėmė A. ir su taksi grįžo namo. Namie nieko nediskutavo, nuėjo miegoti. A. labai gailisi dėl įvykusio įvykio, ji irgi. Tas pavydas buvo ne vietoje ir ne laiku (b. l. 27-29).

2024 m. sausio 30 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota BPC skambučio įrašo apžiūra. BPC operatorę skambinanti moteris informuoja, kad neblaivus vairuotojas grasino nusižudyti. Vairuoja juodą „Passatą“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Automobilis registruotas pranešėjos vardu – K. K. Jos sugyventinis tiesiog pasiėmė jos mašiną. Klausiama operatorės, ar vyras neblaivus, pranešėja atsako teigiamai. Vyras išvažiavo iš adresu (duomenys neskelbtini). Sugyventinis A. D. Jam (duomenys neskelbtini) metai. Perskambinusi pranešėja padiktuoja sugyventinio telefono numerį. Informuoja, kad šis galima nuvažiavo link Kauno magistralės. Prašo pasivyti (b. l. 23-24).

2024 m. sausio 29 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašo apžiūra. Vaizdo įraše užfiksuotas pareigūno bendravimas su pranešėja. Pareigūnas tikslinasi duomenis: kad pranešėjos draugas gali važiuoti link Kauno, automobilis valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), klausinėja, kiek jis yra išgėręs, kokia jo būklė, kaip buvo apsirengęs išvažiuodamas, pažada susisiekti, jei asmuo bus surastas. Užfiksuota, kaip pareigūnai atvažiuoja į Depo aikštelę, pastebi automobilį nurodytu numeriu, prieina prie automobilio, kurio durelės atidarytos, vairuotojo klausia, ar šis A. Vairuotojas patvirtina, vyras yra apsirengęs lygiai taip, kaip prieš tai pokalbio metu pareigūnams apibūdino pranešėja. Vyras aiškina, kad susibarė su savo būsima žmona. Sako, kad prieš pusvalandį gėrė alkoholio. Pareigūnai siūlo pasitikrinti blaivumą, šis sutinka. Tuo pat metu aiškina, kad draugė labai pavydi, jie susipyko, jis nutarė išvažiuoti ir ataušti, neturi vairuotojo pažymėjimo, bet teises yra išsilaikęs (duomenys neskelbtini), tik jų galiojimas baigėsi. Vyras neigia mintis apie savižudybę. Pripučia 1,62 promilės. Įrašas pasibaigia (b. l. 21-22).

2024 m. sausio 21 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad atlikta transporto priemonės „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūra. Automobilis techniškai tvarkingas (b. l. 12-17).

Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKA-0022 kvituose, užfiksuota, kad 2024 m. sausio 20 d. pirmo tikrinimo metu 21.46.20 val. A. D. nustatytas 1,62 promilės girtumas, antro tikrinimo metu 22.07.55 val. nustatytas 1,55 promilės girtumas. Alkotesteris metrologiškai patikrintas, patikra galioja iki 2024 m. gegužės 21 d. (b. l. 9-11).

2024 m. sausio 20 d. neblaivumo nustatymo akte A. D. nustatyti tokie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, jog eiti tiesia linija jis negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą gali. A. D. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 30 minučių, buvo atliktas tikrinimas prietaisu; pirmasis tikrinimas atliktas 21.46 val., nustatytas 1,62 promilės girtumas, antrasis tikrinimas atliktas 22.07 val., jo metu nustatytas 1,55 promilės girtumas (b. l. 8).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės 2024 m. sausio 23 d. išraše nurodyta, kad automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso K. K. Buvo jos 2022 m. birželio 15 d. įgytas už 3500 Eur (IBPS duomenys).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje (2024 m. sausio leidinys) nurodoma, kad automobilio „VW Passat Variant 2.0 TDI DFP“, 2007 m., kategorija M1-AC, universalo, vidutinė kaina Lietuvoje yra 2930 eurų su PVM (IBPS duomenys).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog A. D. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, jog jo iškvėptame ore yra mažiausia 1,55 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog įvykio dieną vakarodamas namuose išgėrė tris skardines alaus, tuomet susipyko su gyvenimo drauge, norėdamas nusiraminti išėjo į lauką parūkyti. Ieškodamas striukėje žiebtuvėlio, rado kišenėje draugės automobilio raktus, nes prieš tai važiavo su ja apsipirkti ir raktai liko jo striukėje, norėdamas ramiai pabūti ir kad jo neaptiktų draugė, sugalvojo su automobiliu pavažiuoti iki parduotuvės „Depo“ automobilių aikštelės, kuri yra maždaug už kilometro nuo jų namų. Sėdęs į automobilį nuvažiavo į minėtą aikštelę, kur jį ir aptiko policijos pareigūnai. Neneigė, kad vairavo vartojęs alkoholio, sutiko tikrintis alkotesteriu, jo rezultatų neginčija. Gailisi dėl savo veiksmų. A. D. kaltę taip pat įrodo bei jo paaiškinimus patvirtina policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodomos aplinkybės apie A. D. paieškos, radimo ir jo blaivumo tikrinimo aplinkybes, pareigūnų Body kamerų įrašų apžiūros protokolas, pranešimo Bendrajam pagalbos centrui apie galimai nusižudyti ketinantį neblaivų A. D. apžiūros protokolas, liudytojos K. K. parodymai apie jos ir A. D. konflikto aplinkybes ir įvykius po konflikto. Iš šių duomenų matyti, kad apie neblaivų „VW Passat“ vairuotoją pranešė jo paties mergina K. K., išsigandusi, kad po konflikto namuose šis gali nusižudyti, dideliu greičiu važiuodamas automobiliu, todėl prašė policijos pagalbos surasti išvažiavusį A. D. Bendrasis pagalbos centras gautą informaciją perdavė policijai, ieškodami BPC nurodyto automobilio, pareigūnai šį aptiko Depo automobilių aikštelėje, automobilyje buvo tik A. D., kuris neneigė, kad atvažiavo šiuo automobiliu nuo namų. Patikrinus A. D. alkotesteriu, nustatytas vidutinis girtumas. Neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKA-0022 rodmenys objektyviai patvirtino, kad A. D. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumas – 1,55 promilės. Prietaisas metrologiškai patikrintas, pagrindo abejoti jo duomenimis nėra. Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi. Todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis transporto priemonę valdė, kai nustatytas 1,5 promilės viršijantis girtumas. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo nuvažiuotas atstumas jo veikos kvalifikacijai reikšmės neturi.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teisme buvo gautas A. D. draugo L. D. prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Prašyme nurodoma, jog A. D. yra jo geriausias draugas, tiek jie, tiek jų sugyventinės palaiko artimus ryšius, jie dažnai susitinka, turi panašių pomėgių. Su A. domisi žvejyba, grybavimu. Vasarą kartu vyksta į Dzūkiją ir kitur žvejoti, grybauti, poilsiauti. Abu mėgsta sportą, domisi varžybomis, lankosi įvairiuose renginiuose. A. visuomet palaiko. Pirmas sužinojo apie šį nemalonų įvykį. Kalbėjosi su juo apie įvykį, A. atsižvelgė į jo kritiškas pastabas, padarė atitinkamas išvadas. Jis neneigia, kad vairavo neblaivus, dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi, supranta, kad pasielgė netinkamai. Mano, kad yra visos aplinkybės, reikalingos atleisti A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prašo jį skirti laiduotoju (esant galimybei be užstato). Mano, kad kaip artimas draugas gebės A. daryti teigiamą įtaką ir užtikrinti, kad jis ateityje nepažeis teisės normomis saugomų gėrių (b. l. 72).

Teisiamojo posėdžio metu L. D. paaiškino, kad su A. bendrauja apie 4 metus, draugauja jų antrosios pusės. Dirba su juo kartu. Po įvykio su juo kalbėjosi, jis pats nesupranta, kodėl taip pasielgė. Neigiamai vertina draugo veiksmus. Pats vairuoja jau 12 metų. Kartu leidžia laisvalaikį, grybauja. Planavo kelionę kartu į (duomenys neskelbtini), kur gyvena A. tėvai. A. laiko artimu draugu, nori jam padėti. A. supranta, kad yra kaltas. Mano, kad ateityje tokių poelgių nepasikartos. Šiuo metu šeimą išlaiko vienas, žmona buvo vaiko priežiūros atostogose, tik dabar pradės dirbti, vaikui (duomenys neskelbtini) metukai, prašo skirti laidavimą be užstato.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31/2010, Nr. 2K-51/2010).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. D. padarė nesunkų nusikaltimą, yra neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 52-54), per pastaruosius penkerius metus tris kartus buvo baustas administracine tvarka už triukšmą bute nakties metu. Paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 49-51). Savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, tai lengvina jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Girtumas yra jo veiką kvalifikuojanti aplinkybė ir atsakomybės nesunkina. Teigiamai charakterizuojamas buvusio darbdavio, kuris kaltinamąjį apibūdina kaip atsakingą, pareigingą, kruopštų, darbštų, gerai išmanantį savo darbą darbuotoją (b. l. 75). Todėl, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, atsitiktinį ir vienkartinį jos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, galima pagrįstai manyti, jog dalyvavimas baudžiamajame procese jam padarė pakankamą poveikį ir A. D. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pagal laidavimą gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tokiu atveju, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip jau minėta, byloje pateiktas prašymas perduoti A. D. jo draugo L. D. atsakomybei pagal laidavimą. Pateikti duomenys patvirtina, kad L. D. neteistas (b. l. 73). Taip pat teigiamai charakterizuojamas darbdavio, kuris apibūdina jį kaip atsakingą ir pareigingą asmenį (b. l. 74).

L. D. nurodo, jog A. D. yra itin geras jo draugas, jiedu kartu dirba, kartu leidžia ir laisvalaikį, daug su juo bendrauja ir mano, kad galės daryti teigiamą įtaką. Teismo vertinimu, L. D. charakterizuojantys duomenys, jo ir A. D. savitarpio pasitikėjimu, pagarba ir draugyste pagrįsti santykiai leidžia pagrįstai konstatuoti, jog jis yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą poveikį A. D. Taigi įvertinus aukščiau išdėstytą konstatuotina, jog L. D. atitinka įstatyme numatytus laiduotojui keliamus reikalavimus.

Teismui nustačius visas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, A. D. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, laiduotojo asmenybę, jų socialinę ir turtinę padėtį (kaltinamasis yra bedarbis, laiduotojas augina mažametį vaiką) nustatytinas minimalus BK 40 straipsnyje numatytas laidavimo terminas, be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tuo metu pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir teismų praktika, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, tarp jų ir turto konfiskavimo, ir jų parinkimo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018 ir kt.). Pagal teismų praktiką tai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, kiekvienoje byloje teismas sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019 ir kt.).

A. D. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teismas vertina, kad A. D. pirmą kartą teisiamas už nusikalstamą veiką, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, niekada nėra praeityje baustas už vairavimą esant neblaiviam. Tačiau kita vertus, kaltinamasis pasielgė itin lengvabūdiškai, nevertindamas, kad po neseniai vartoto alkoholio jo reakcija ir koordinacija gali būti sutrikusi, vairuodamas neblaivus kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamasis lengvabūdiškai sėdo vairuoti automobilį neblaivus, nors tam tikrai nebuvo jokios būtinybės. Teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimas terminui, viršijančiam įstatymų leidėjo nustatytą minimumą, tačiau nesiekiančiam šio termino vidurkio – dvejiems metams. Terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. sausio 25 d.

BK 72 straipsnyje numatyta, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-250-976/2020, Nr.2K-62-495/2022 ir kt.).

A. D. vairavo draugei K. K. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę. Ji nedavė sutikimo neblaiviam gyvenimo draugui vairuoti jai priklausančią transporto priemonę, jos išgąstis ir veiksmai skubiai ieškant pagalbos po to, kai A. D. išvažiavo jos automobiliu, rodo, kad tokio sugyventinio elgesio ji nesitikėjo ir nenumatė. Ji nėra atsakinga už teisei priešingos veikos padarymą ir neturi dėl jos nukentėti.

Tačiau atsižvelgus į aukščiau aptartą A. D. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, darytina išvada, kad yra pagrindas prevenciniais tikslais taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę pinigais. Lietuvoje analogiškos transporto priemonės „VW Passat“ vidutinė vertė su PVM yra 2930 eurų. Ši automobilio vertė nėra tokia didelė, kad ją atitinkančios sumos konfiskavimas būtų neproporcingas padarytos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui bei neatitiktų šios priemonės prevencinės paskirties. Atsižvelgiant į kaltinamojo finansinę padėtį (šiuo metu bedarbis), sumos sumokėjimui nustatytinas šešių mėnesių terminas.

Teismo įsitikinimu, aptartos baudžiamojo poveikio priemonės motyvuos kaltinamąjį ateityje elgtis atidžiai bei rūpestingai, nepažeidinėti visuomenėje galiojančių taisyklių ir eismo saugumo reikalavimų.

Kiti procesiniai klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu A. D. paskirtos kardomosios priemonės –specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 41-42) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma (patikslinta) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 20, 11 punktais, valstybės naudai iš kaltinamojo A. D. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 210,42 Eur (b. l. 80-83).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tokia nuostata įtvirtinta įsigaliojus 2020 m. birželio 26 d. įstatymui Nr. XIII-3180 (nuo 2020 m. liepos 15 d.). Tačiau BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju A. D. gynėjas skirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. todėl, kad byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka.

Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis vengė pats pasisamdyti gynėją. Nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamas veikas, teisę į gynybą, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesinėmis kaltinamojo teisėmis į gynybą. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį L. D. (L. D.), gimusio (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams, be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti A. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 25 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti A. D. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vidutinę rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2930 (du tūkstančius devynis šimtus trisdešimt) eurų.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikinti.

A. D. išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

L. D. išaiškinti, kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma savanoriškai turi būti sumokėta į per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokant paskirtą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6610.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė