- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-15
- Bylos Nr.
- I1-609-596/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01035-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- K. B.
- Atsakovas
- Vilniaus pataisos namams, Vilniaus pataisos namai
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. B. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. B. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) administracijos sprendimą, kuriuo netenkintas jo prašymas dėl perkėlimo į Vilniaus PN pusiaukelės namus; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2021 m. vasario mėn. atsakymą „Dėl K. B. skundo išnagrinėjimo“; 3) įpareigoti Vilniaus PN iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl jo perkėlimo į Vilniaus PN pusiaukelės namus (toliau – ir pusiaukelės namai).
Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus PN patariamoji komisija nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių klausimais (toliau – ir Komisija) priimdama sprendimą dėl jo perkėlimo į Pusiaukelės namus nenurodė jokių objektyvių Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsnio 2 dalyje ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. V-77 11 punkte nustatytų vertinimo kriterijų perkėlimo prašymo nepatenkinimo priežasčių, taip pat nepateikė jokių galimų vykdytinų vertinimo įpareigojimų ar rekomendacijų.
Nurodo, kad nesutinka su teiginiu, kad jis neigia savo nusikaltimo motyvus. Paaiškina, kad dėl nusikaltimo visiškai prisipažino, labai gailisi ir talkino tyrimo metu. Motyvai tikrai buvo, jie tikrai nėra neigiami, tik tikėtinai yra nepalankūs vertintojų nuomonei ir stereotipams ar taikomai vertinimo metodologijai.
Akcentuoja, jog Komisijos siūlyme atkreipiamas dėmesys į nusikaltimo pobūdį ir pabrėžiama, kad pareiškėjas buvo teistas už analogišką nusikaltimą, taip pat nurodoma, kad nors pareiškėjas įvardijo ir suprato, kad veikia nusikalstamai, bet pasekmes ignoravo. Pareiškėjo nuomone, Komisija tai sieja su įsitvirtinusiomis negatyviomis nuostatomis ir savo asmeninių poreikių iškėlimu virš kitų teisių ir galiojančių normų. Pažymi, kad būdamas nelaisvėje jis pats stengėsi keistis, pakeisti savo įpročius ir suvaldyti kylančias rizikas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad priėmusi neigiamą sprendimą Komisija selektyviai atsižvelgė į pavienes faktines aplinkybes, o ne faktų visetą. Pažymi, kad Komisijos ir Kalėjimų departamento akcentuojamos aplinkybės dėl neigiamo sprendimo yra: 1) atlikta „nepakankama“ bausmės dalis struktūruotoje aplinkoje; 2) nepakankamas atliktų veiksmų ir jų neteisėtumo suvokimas; 3) kryptingos intervencijos ir atitinkamo poveikio priemonių nebuvimas; 4) gyvenimo būdas iki bausmės atlikimo pradžios.
Teigia, kad Komisija turėjo pareigą pateikti adekvačius, aiškius ir pakankamus motyvus, dėl ko nurodytos priežastys gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus tikslingumo, tačiau ji apsiribojo tik šių priežasčių išvardijimu. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad yra daugiau jį charakterizuojančių teigiamų, nei neigiamų aplinkybių.
Pareiškėjas teismo posėdyje prašė patikslintą skundą tenkinti, remdamasis jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime su pareiškėjo patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Komisija 2020 m. gruodžio 16 d. vykusio posėdžio metu nagrinėjo pareiškėjo prašymą perkelti jį į Vilniaus PN padalinį pusiaukelės namus (toliau – ir Prašymas) ir priėmė sprendimą siūlyti Vilniaus PN direktoriui neteikti Kalėjimų departamento direktoriui teikimo dėl pareiškėjo perkėlimo. 2020 m. gruodžio 23 d. buvo surašytas Komisijos siūlymas dėl pareiškėjo neperkėlimo į Vilniaus PN pusiaukelės namus, su kuriuo Vilniaus PN vadovas sutiko ir jį patvirtino. 2020 m. gruodžio 30 d. Vilniaus PN direktorius motyvuotu raštu Nr. 42-2616 „Dėl perkėlimo į Pusiaukelės namus“ (toliau – ir Vilniaus PN sprendimas) informavo Prašymą pateikusį pareiškėją ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorių, kad Prašymas netenkintas.
Pažymi, kad nagrinėdama pareiškėjo prašymą Komisija ištyrė Socialinio tyrimo išvadą ir įvertino visas reikšmingas aplinkybes (tiek pozityviąsias, tiek negatyviąsias), kurios, Komisijos narių nuomone, turėjo įtakos sprendimui dėl pareiškėjo perkėlimo į pusiaukelės namus tikslingumo. Akcentuoja, kad net jei nuteistasis formaliai atitinka visas sąlygas, nurodytas BVK 69 straipsnio 2 dalyje dėl nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus, tai nereiškia, kad Komisija negali priimti neigiamo sprendimo, įvertinusi ir kitas reikšmingas prašymui nagrinėti aplinkybes ir motyvuodama tokį sprendimą. Paaiškina, kad tokia išvada darytina iš pačios BVK 69 straipsnio 2 dalies formuluotės „gali būti perkelti“ ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-77 patvirtintame Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namų ir grąžinimo iš jų tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nurodyto reikalavimo Komisijai įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes. Komisija, įgyvendindama jai suteiktą diskrecijos teisę priimti sprendimus dėl nuteistųjų prašymų perkelti juos į pusiaukelės namus, vadovavosi ne tik asmens noru būti perkeltam į pataisos įstaigos specialųjį padalinį – pusiaukelės namus, bet ir viešuoju interesu, šiuo atveju apimantį siekį saugoti ir ginti asmenį bei visuomenę nuo nusikaltimų ir kitų pavojingų teisės pažeidimų ir tai daryti veiksmingai.
Pažymi, kad Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Vilniaus PN sprendimo, skundą atmetė, pripažindamas, kad jis yra teisėtas ir pagrįstas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad nagrinėdama pareiškėjo prašymą Komisija vertino Aprašo 11 punkte nurodytas bei kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir priėmė sprendimą pareiškėjo prašymo netenkinti. Pažymi, kad Komisija savo kompetencijos ribose vertina ne kiekvieną aplinkybę atskirai, o pateiktų duomenų visumą ir pasiektą rezultatą, o gavusi prašymą vertina tiek nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tiek nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus, tiek nusikalstamo elgesio riziką, tiek galimybes dirbti ar mokytis laisvėje, tiek kitas aplinkybes, kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus tikslingumo. Kadangi teisės aktuose nėra įtvirtinta pareiga perkelti nuteistųjų į pusiaukelės namus, Komisija turi diskrecijos teisę priimti sprendimą patenkinti nuteistojo prašymą perkelti į pusiaukelės namus arba jo nepatenkinti.
Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje, apie kurį jiems pranešta tinkamai, nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus PN direktoriaus 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. 42-2616 ir Kalėjimų departamento 2021 m. kovo 1 d. sprendimo Nr. 2S-850 teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjo paaiškinimais ir rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu, be kita ko, pripažino pareiškėją kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį ir nuteisė jį laisvės atėmimu (duomenys neskelbtini), bausmę atliekant pataisos namuose. Lietuvos Respublikos Prezidento 2018 m. gruodžio 20 d. dekretu Nr. 1K-1511 „Dėl malonės suteikimo“ laisvės atėmimo bausmė sumažinta (duomenys neskelbtini), galutinė bausmė – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo bausmės pabaiga – 2026 m. lapkričio 22 d.
Pareiškėjas su 2020 m. lapkričio 23 d. prašymu Nr. 71/20/632 kreipėsi į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN) direktorių, prašydamas perkelti jį į Vilniaus PN pusiaukelės namus.
Pravieniškių PN 2020 m. lapkričio 23 d. parengė pareiškėjo Socialinio tyrimo išvadą Nr. 7097. Patariamoji komisija nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių klausimais posėdžio, vykusio 2020 m. gruodžio 16 d., metu išnagrinėjo pareiškėjo Prašymą ir 2020 m. gruodžio 23 d. siūlymu Nr. 85-111 „Dėl nuteistojo neperkėlimo į pusiaukelės namus“ (toliau – ir Siūlymas) pasiūlė Vilniaus PN direktoriui neteikti Kalėjimų departamento direktoriui teikimo dėl pareiškėjo perkėlimo iš Pravieniškių PN į Vilniaus PN pusiaukelės namus.
Vilniaus PN direktorius 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. 42-2616 pareiškėjo Prašymo netenkino. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu sprendimu, kreipėsi su skundu į Kalėjimų departamentą, kuris 2021 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 2S-850 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ sutiko su Vilniaus PN direktoriaus sprendime išdėstytais argumentais dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjo Prašymą ir pareiškėjo skundą pripažino nepagrįstu.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus PN direktoriaus ir Kalėjimo departamento sprendimais, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas šiuos sprendimus panaikinti ir įpareigoti atsakovą jo Prašymą išnagrinėti iš naujo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-77 patvirtintas Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašas (vadovaujantis 2021 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-210 Aprašas nuo 2021 m. liepos 1 d. neteko galios).
BVK 69 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: 1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės, o nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, – yra atlikę ne mažiau kaip šešis mėnesius laisvės atėmimo bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios; 2) iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo jam liko ne daugiau kaip vieneri metai; 3) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones; 4) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta; 5) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus; 6) laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo perkelti iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl teisės aktų pažeidimų.
Pagal BVK 69 straipsnio 6 dalį, teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytus reikalavimus – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.
Aprašo 3 punkte nustatyta, kad į pusiaukelės namus gali būti perkelti nuteistieji, atitinkantys BVK 69 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas ir šiuos reikalavimus: sutinka dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą ar įsipareigoja savarankiškai susirasti darbą, jei pataisos įstaiga neturi darbo pasiūlymų, arba studijuoja nuolatinėse studijose, organizuojamose pagal dieninį studijų tvarkaraštį (3.1 papunktis); turi galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (3.2 papunktis).
Aprašo 5 punkte numatyta, jog nuteistieji, pageidaujantys tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą pusiaukelės namuose, ne anksčiau kaip likus dviem mėnesiams iki dienos, kai jie gali būti perkelti į pusiaukelės namus, pateikia prašymą pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę, direktoriui. Prašyme nuteistasis nurodo, į kuriuos pusiaukelės namus jis nori būti perkeltas. Aprašo 6 punkte įtvirtinta, kad pataisos įstaigos direktorius, įsitikinęs, kad nuteistasis, kuris siekia būti perkeltas į pusiaukelės namus, atitinka BVK 69 straipsnio 2 dalyje nustatytus formaliuosius pagrindus (sąlygas), kuriems esant nuteistais gali būti perkeltas į pusiaukelės namus, paveda Resocializacijos skyriaus atsakingam darbuotojui parengti sprendimui dėl perkėlimo priimti dokumentinę medžiagą (informaciją), nurodytą Aprašo 6.1 – 6.11 papunkčiuose. Ši medžiaga (informacija) per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos pateikiama pataisos įstaigos, kurioje veikia pusiaukelės namai, direktoriui (Aprašo 7 punktas).
Pagal Aprašo 8 punktą pataisos įstaigos, į kurioje veikiančius pusiaukelės namus nuteistasis pageidauja būti perkeliamas, direktorius paveda drausmės komisijai nagrinėti dokumentinę medžiagą (informaciją), susijusią su nuteistojo prašymu perkelti į pusiaukelės namus. Aprašo 10 punkte numatyta, jog drausmės komisija, išnagrinėjusi dokumentinę medžiagą (informaciją) dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus, posėdyje priima vieną iš šių sprendimų: 1) teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui perkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus, kai nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę pataisos įstaigoje, kurioje veikia pusiaukelės namai (10.1 papunktis); 2) teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui neperkelti nuteistojo į pusiaukelės namus, kai nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę pataisos įstaigoje, kurioje veikia pusiaukelės namai (10.2 papunktis); 3) teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui kreiptis su teikimu į Kalėjimų departamento direktorių perkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus, jei nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę kitoje pataisos įstaigoje, nei veikia pusiaukelės namai (10.3 papunktis); 4) teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui neteikti Kalėjimų departamento direktoriui teikimo perkelti jį į pusiaukelės namus, jei nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę kitoje pataisos įstaigoje, nei veikia pusiaukelės namai (10.4 papunktis).
Drausmės komisija priimdama sprendimą, įvertina: 1) likusį laiką iki galimo lygtinio paleidimo arba bausmės pabaigos (11.1 papunktis); 2) nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu (11.2 papunktis); 3) nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus (11.3 papunktis); 4) individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių vykdymo rezultatus (11.4 papunktis); 5) nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius (11.5 papunktis); 6) nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis laisvėje (11.6 papunktis); 7) nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį (11.7 papunktis); 8) ar nuteistasis nėra įtrauktas į linkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitą (11.8 papunktis); 9) kitas aplinkybes, kurios, drausmės komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus tikslingumo, įvertinimą (11.9 papunktis).
Aprašo 16 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius, įgyvendindamas drausmės komisijos Aprašo 10.4 papunktyje nurodytą sprendimą, motyvuotu raštu apie tai informuoja prašymą pateikusį nuteistąjį ir pataisos įstaigos, kurioje bausmę atlieka nuteistasis, direktorių.
Byloje ginčo dėl to, kad nebuvo išlaikytos Apraše įtvirtintos Prašymo nagrinėjimo procedūros, nėra, šių procedūrinių pažeidimų nenustatė ir teismas.
Nors į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog pareiškėjas formaliai atitiko BVK 69 straipsnio 2 dalyje bei Aprašo 3 punkte nurodytus reikalavimus ir sąlygas, keliamus pageidaujantiems į pusiaukelės namus būti perkeltiems nuteistiesiems, teisėjų kolegija pažymi, kad BVK 69 straipsnio 2 dalyje yra vartojama formuluotė „gali būti perkelti“, todėl daro išvadą, kad Apraše nurodytas reikalavimas Komisijai įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes, o ne tik formaliai vadovautis BVK 69 straipsnio 2 dalimi, reiškia, kad tuo atveju, kai nuteistasis formaliai atitinka visas sąlygas dėl jo perkėlimo į pusiaukelės namus, tai nereiškia, kad tokį prašymą nagrinėjanti institucija negali priimti neigiamo sprendimo, įvertinusi ir kitas reikšmingas aplinkybes bei motyvuodama tokį savo sprendimą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija Siūlyme, kuriuo remiamasi Vilniaus PN sprendime, įvertino, kad pareiškėjas turi (duomenys neskelbtini), 12 kartų skatintas, nusikalstamo elgesio rizika yra žema, nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. pataisos namuose dirba (duomenys neskelbtini) pareigose, savanoriškai reguliariai atlieka pervedimus vaiko išlaikymui. Komisija atkreipė dėmesį, kad vertinant pareiškėjo skirtos bausmės atlikimo laikotarpį, jis atliko nepakankamą bausmės dalį, neigia savo nusikalstamų veiksmų motyvus, kas įvertinta kaip nepakankamas suvokimas atliktų veiksmų ir jų neteisėtumo. Komisija teigiamai įvertino pareiškėjo teigiamą požiūrį į darbą ir savęs realizavimą šioje srityje, tačiau kritiškai vertino pareiškėjo vestą gyvenimo būdą ir teistumą už analogišką nusikaltimą, taip pat pareiškėjo suvokimą, jog veikia nusikalstamai, bet pasekmes ignoravo, kas siejama su įsitvirtinusiomis negatyviomis nuostatomis ir savo asmeninių poreikių iškėlimu virš kitų teisių ir galiojančių normų. Komisijos vertinimu, pareiškėjo vertybinė sistema reikalauja kryptingos intervencijos bei atitinkamų poveikio priemonių. Komisija atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjas šiuo metu supranta veiksnius, dariusius įtaką jo nusikalstamų veiksmų raiškai, šiuos motyvus neigia. Komisija pažymėjo, kad nors pareiškėjas pripažino piktnaudžiavęs narkotinėmis medžiagomis ir deklaruoja neigiamą požiūrį į jas, vien tik bausmės atlikimas savaime neišeliminuoja galimos vartojimo rizikos ir reikalauja atitinkamų poveikio priemonių.
Taigi, iš byloje esančių duomenų matyti, kad Komisija įvertino Aprašo 11 punkte įtvirtintus kriterijus. Priimdamas ginčijamą sprendimą atsakovas rėmėsi Komisijos siūlymu, įvertino tiek teigiamas, tiek neigiamas pareiškėjo savybes, taip pat kitas svarbias aplinkybes. Neigiamą sprendimą pareiškėjo atžvilgiu dėl perkėlimo į pusiaukelės namus įtakojo tai, jog pareiškėjas neigia savo nusikalstamų veiksmų motyvus, jo vestas gyvenimo būdas, teistumas už prieš tai padarytą analogišką nusikaltimą. Nustatyta, kad pareiškėjo vertybinė sistema reikalauja kryptingos intervencijos bei atitinkamų poveikio priemonių. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjas skunde teismui akcentuoja tik palankius sau pavienius socialinio tyrimo duomenimis, o sprendimus priėmusios institucijos įvertino visumą faktinių duomenų ir aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kalėjimų departamentas nagrinėdamas pareiškėjo skundą pateikė faktiškai ir teisiškai pakankamai motyvuotus argumentus, dėl ko pareiškėjo prašymas jį perkelti iš Pravieniškių PN į pusiaukelės namus atmestas ir Vilniaus PN direktoriaus sprendimas paliktas galioti. Atsakovo sprendimas, kuriuo pareiškėjo prašymas dėl jo perkėlimo į pusiaukelės namus nebuvo tenkintas, yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimai negali būti panaikinti pareiškėjo skunde išdėstytais ar kitais pagrindais, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjui išaiškintina, jog remiantis Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento 2021 m. birželio 22 d. įsakymu Nr.V-210, 14 punktu, tuo atveju, jei nuteistojo prašymas arba įstaigos teikimas dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus nebuvo patenkintas, pakartotinai klausimas dėl šio nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus gali būti svarstomas ne anksčiau kaip po 4 mėnesių nuo sprendimo neperkelti į pusiaukelės namus priėmimo dienos. Nuo Vilniaus PN sprendimo, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjo Prašymas, yra praėję daugiau kaip 4 mėnesiai, todėl pareiškėjas turi teisę pakartotinai kreiptis su prašymu jį perkelti į pusiaukelės namus. Be to, po ginčijamų sprendimų priėmimo galėjo pasikeisti pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikų ir jų valdymo vertinimas, kas sudaro pagrindą pareiškėjui kreiptis su nauju prašymu dėl jo perkėlimo į pusiaukelės namus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo K. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.