Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės, Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. P. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja J. P. (toliau – ir Pareiškėja) skundu prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Palangos skyriaus (toliau – ir NŽT) 2023 m. liepos 4 d. raštą Nr. 1SS-1-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo (duomenys neskelbtini)), įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Palangos skyrių pareiškėjos J. P. 2023 m. birželio 6 d. skundą išnagrinėti iš naujo, priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pareiškėjos J. P. naudai bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad 2023 m. birželio 6 d. skundu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vadovą prašydama panaikinti Palangos skyriaus 2023 m. balandžio 28 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. KAM-30660-(10.9 E.), kuris Palangos skyriaus darbuotojo priimtas patikrinus UAB „GEORAMAS“ matininko A. R. parengtą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylą ir įpareigoti Palangos skyriaus darbuotoją, atlikusį Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimą, iš naujo patikrinti Žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir surašyti naują Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą.

Palangos skyrius 2023 m. liepos 4 d. raštu Nr. 1SS-1-(5.59 E.) informavo pareiškėją, kad Tikrinimo aktas, kuris priimtas dėl paskutinį kartą pateiktos Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos, priimtas atsižvelgiant į Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022-10-05 raštą Nr. (4. 12.E) D3-3553 (reg. Nr. 16GD-528) „Dėl informacijos pateikimo (duomenys neskelbtini)“ bei išanalizuotą archyvinę informaciją, todėl Palangos skyriaus sprendimu nuspręsta Tikrinimo akte neteikti pastabų apie servitutą dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos, kaip teritorijų planuotojos, pozicijos.

Teigia, kad 2021 m. birželio 30 d. Palangos skyrius, atlikęs Žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimą, priėmė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. KAM-48523-(10.9 E.), kuriuo nustatė eilę pažeidimų dėl pateiktos Žemės sklypo kadastro duomenų bylos, o būtent: Žemės sklypo linijų ilgiai bei konfigūracija pakeista, t. y. padidintas riboženklių skaičius bei pakeisti linijų ilgiai lyginant su A. P. 2004 m. parengtu Žemės sklypo planu bei Detaliuoju planu. Neteisingai nurodyti servitutai. Nenurodytos visos taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir pan.

Mano, kad Įsakymo priėmimo metu rengiant detaliuosius planus servitutai buvo vienas iš privalomų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimų, be kita ko, nustatant servitutą pagal administracinį aktą su tokiu aktu tiesiogiai susijęs tuo metu būdavo privalomas rengti teritorijų planavimo dokumentas (detalusis planas ir kt.) (ką patvirtina ir minėtas Kasacinio teismo išaiškinimas), darytina išvada, jog Palangos skyrius, tiek priimdamas Tikrinimo aktą/1, tiek Skundžiamą Palangos skyriaus raštą, visiškai nepagrįstai nesivadovavo Detaliojo plano, kurio brėžinyje pažymėta Tako servituto vieta akivaizdžiai skiriasi nuo Plane pažymėtos, sprendiniais ir tuo pačiu pažeidė TPĮ 17 str. 3 d. įtvirtintą įstatymo normą.

Nurodė, kad darytina išvada, jog pats NŽT Palangos skyrius iš pradžių reikalavo rengti Žemės sklypo kadastrinius matavimus bei planą pagal Detaliojo plano sprendinius, tačiau Skundžiamu aktu pritardamas Planui nusprendė be jokio pagrindo pakeisti/sukurti prielaidas Tako servituto vietos pakeitimui Žemės sklypo ribose.

Teigia, kad įvertinus skundžiamą raštą matyti, jog jame iš esmės nenurodytas joks teisinis pagrindas, kuriuo vadovaujantis buvo priimtas šis raštas. Skundžiamas raštas turėtų būti pagrįstas atitinkamų teisės aktų nuostatomis, pagrindžiančiomis teisę ar pareigą atliekant ir/ar tikrinant žemės sklypo kadastrinius matavimus nesivadovauti teritorijų planavimų dokumentų (pvz., detaliojo plano) sprendiniais, tačiau tokių nuostatų skundžiamame rašte nenurodyta. Priešingai, skundžiamame rašte pažymėta, jog „Palangos skyriaus sprendimu nuspręsta akte neteikti pastabų apie servitutą, dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos, kaip teritorijų planuotojos, pozicijos“. Mano, kad toks Palangos skyriaus administracinis sprendimas, kuris priimtas be teisinio pagrindo ir motyvų pakankamumo, o vadovaujantis iš esmės tik kitos institucijos neteisėta ir nepagrįsta pozicija, yra visiškai nepriimtinas, neatitinka VAĮ 10 str. 5 d. reikalavimų ir tuo pažeidžia pareiškėjos teisėtų ir ginamų lūkesčių principą.

Atsakovė atsiliepime prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Žemės sklypo plane nurodytas servitutas yra numatytas Detaliuoju planu ir patvirtintas tiek Palangos miesto savivaldybės administracijos, tiek Klaipėdos apskrities viršininko įsakymais, tačiau galiojančiame Žemės sklypo plane yra nekoordinuotas ir grafiškai nepavaizduotas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Detaliuoju planu numatytas servitutas neturi tęstinumo besiribojančiuose žemės sklypuose – įvertinus galiojantį žemės sklypo planą ir turimus archyvinius sklypo suformavimo dokumentus, darytina išvada, kad žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), ginčytino pėsčiųjų tako servituto tęstinumo nėra. Pažymėtina, kad adresu (duomenys neskelbtini), 2004 m. spalio 7 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu dėl Šventosios gyvenvietės pietvakarinės dalies (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano patvirtinimo Nr. 254, pietinėje sklypo dalyje numatytas 370 kv. m. bendrojo naudojimo pėsčiųjų takas. Remiantis VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu – nustatytų servitutų šiam sklypui nėra. Apibendrinant pateiktą informaciją apie žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)) ir apie žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtina, kad pėsčiųjų takų servituto tęstinumo iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra.

Akcentuoja, kad šiuo metu šiuo metu yra galiojantis 2004-10-15 matininko A. P. parengtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planas, kurio pagrindu 2004-10-20 valstybės įmonė „Registrų centras“ pažymėjo sklypo ribas kadastro žemėlapyje. Žemės sklypo plane yra nurodytas tik servituto bendras plotas ir jo rūšis t.y. teisė naudotis keliu ir pėsčiųjų taku pagal Detaliojo plano sprendinius.

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Palangos skyriaus (toliau – ir NŽT) 2023 m. liepos 4 d. rašto Nr. 1SS-1-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo (duomenys neskelbtini))“.

Ginčijamame rašte Nr. 1SS-1-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ buvo nagrinėjamas pareiškėjos 2023-06-06 skundas „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Palangos skyriaus 2023 m. balandžio 28 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. KAM-30660-(10.9 E)“, kuriuo pareiškėja kėlė atsakovei reikalavimą panaikinti 2023-04-28 žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. KAM-30660-(10.9 E.) bei įpareigoti Palangos skyrių, atlikusį žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimą, iš naujo patikrinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir surašyti naują žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą. Atsakovė informavo pareiškėją, kad ginčijamo žemės sklypo parengtas žemės sklypo planas, patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, atitinka tuo metu galiojusius teisės aktus, nes Šventosios gyvenvietės pietvakarinės dalies detaliojo plano sprendiniuose nėra koordinuotas servitutas, todėl tikėtina, kad pagal buvusį teisinį reguliavimą nebuvo būtinumo grafiškai pažymėti ir nurodyti koordinuotą servitutą. Pažymi, kad tuo metu žemės sklype nebuvo jokių statinių ar kitų objektų. Pareiškėjai buvo pranešta, kad paskutinį kartą žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenų byla pateikta tikrinimui 2023-04-14, šio tikrinimo metu surašytas skunde minimas žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas NR. KAM-30660-(10.9 E.), kuriame, atsižvelgiant į Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022-10-05 raštą Nr. (4.12. E) D3-3553 „Dėl informacijos pateikimo (duomenys neskelbtini)“, buvo išanalizuota archyvinė informacija, Palangos skyriaus sprendimu nuspręsta neteikti pastabų apie servitutą, dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos, kaip teritorijų planuotojos, pozicijos.

Iš pateiktų Valstybės įmonės Registro centro duomenų matyti, kad žemės sklypo 43/129769 dalis, esanti adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) pastato – garažo dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso nuosavybės teise pareiškėjai nuo 2020 metų pagal pirkimo pardavimo sutartis.

Iš teismo sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2022-03-18 Plungės apylinkės teisme buvo pradėta nagrinėti byla Nr. e2-73-588/2023 (proceso Nr. 2-10-3-00131-2022-7), kurioje ieškovas UAB „Naujoji Elija“ atsakovams, kur proceso šalimi yra ir pareiškėja, kelia reikalavimą leisti be atsakovų sutikimo ir pasirašymo ieškovei teikti NŽT suderinimui žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kv., planą ir žemės sklypo ribų paženklinimo aktą. Pažymėtina, kad šiuo metu byla nagrinėjama Klaipėdos apylinkės teisme.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 20 dalį, žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą. Žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą (-us) Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 (toliau – ir Pardavimo ir nuomos taisyklės (Taisyklių 36 p.). Formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, jų ribos turi būti derinamos su natūraliomis (gamtinėmis) ribomis (upėmis, upeliais, melioracijos grioviais ar kanalais, ežerais, tvenkiniais, griovomis (raguvomis), medžių eilėmis) ir su statinių išdėstymu (Taisyklių 36 p.). Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, jog, visų pirma, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu suformuojamas valstybinės žemės sklypas, numatomos žemės sklypo ribos. Nei Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, nei Taisyklės nereglamentuoja sąlygų bendrame žemės sklypo Projekte numatyti žemės sklypo dalis prie žemės sklype esančių statinių. Žemės sklypų dalių nustatymo jau suformuotuose valstybinės žemės sklypuose procedūras reglamentuoja Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260), kurių 8 punkte detalizuota žemės sklypo dalių nustatymo tvarka, kurioje numatyta, jog valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Jeigu žemės sklype, be kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies, išskiriamas ir bendras visiems (ar keliems) žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingas žemės plotas (plotai) – bendro naudojimo plotas: kiemas, automobilių stovėjimo vieta, žalia veja, žaidimų aikštelė ir kita, šis bendro naudojimo plotas paskirstomas proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui, kuriam išskirtas bendro naudojimo plotas, išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas statinių ar įrenginių, kuriems išskirtas šis bendro naudojimo plotas, savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams. Žemės sklype esantis bendro naudojimo plotas (plotai) išskiriamas tik tiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams, kuriems eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį bendro naudojimo ploto reikia. Taigi taisyklių 42 punkte numatyta, jog, formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai.

Atkreiptinas dėmesys, jog kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 str.5d.). Tokio statinio, kuris atitiktų kelio sąvoką, apibrėžtą Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, projektuojamame žemės sklype nebuvo ir tai patvirtina Inventorinio situacijos plano duomenys. Be to, pažymėtina, jog minėtų Taisyklių nuostatose nėra reikalavimo numatyti kiemų kelius, praėjimus, pravažiavimus, automobilių stovėjimo vietas, žaliąsias vejas, žaidimų aikšteles, bendro naudojimo plotą paskirstant proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui. Pagal minėtas Taisyklių nuostatas, Projekto sprendinių brėžiniuose ir jo prieduose vaizduojamos formuojamo žemės sklypo ribos, esamos situacijos objektai, privažiavimo keliai į formuojamą žemės sklypą, galimi servitutai, žemės sklypų ir gretimų žemės sklypų kadastro numeriai. Projekto sprendiniuose atsispindi visi esminiai žemės sklypo ir jame esančių nekilnojamųjų objektų duomenys. Taisyklių 33 punkte numatyta, jog žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams. Nagrinėjamo ginčo atveju nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių konstatuoti, jog pareiškėjai yra padarytas procedūrinis esminis pažeidimas, pažeidęs pareiškėjos teises, ir dėl to raštas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Visų pirma, patvirtintas aktas nepablogino žemės sklypo sąlygų ir neapribojo pareiškėjos teisių ir galimybių naudoti nekilnojamojo turto objektus, juos valdyti ir jais disponuoti. Pareiškėja nenurodė trečiųjų asmenų veiksmų, kurie galimai užstatant įvažiavimą į sklypą ir kitaip trukdo pareiškėjai naudotis nuosavybės teise.

Byloje nėra pateikta duomenų, kad yra rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriuo suformuojamas valstybinės žemės sklypas, numatomos žemės sklypo ribos ar kitaip keičiama ginčijama teritorija. Nei Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, nei Taisyklės nereglamentuoja sąlygų bendrame žemės sklypo Projekte numatyti žemės sklypo dalis prie žemės sklype esančių statinių. Atsakovė patvirtino, kad 2023-04-14 žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte NR. KAM-30660-(10.9 E.) nuspręsta neteikti pastabų apie servitutą, dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos, kaip teritorijų planuotojos, pozicijos dėl šių priežasčių : 2004-10-07 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl Šventosios gyvenvietės pietvakarinės dalies detaliojo plano patvirtinimo Nr. 254 buvo suprojektuotas pėsčiųjų tako – kelio ir pėsčiųjų takų servitutas, nustatytas plotas 8280 kv. m. 2004-11-26 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-4.1.-800 „Dėl žemės sklypų“ buvo patvirtinti žemės sklypų planai, dydžiai, ribos, apribojimai, tame tarpe buvo patvirtintas kelio servitutas S_8280 kv. m. pėsčiųjų takams, o minėtas servitutas įregistruotas 2004-12-21 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 13,6-4457 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Palangos mieste“.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė atliko išsamią šios situacijos ir aplinkybių analizę, buvo pareikalauta pateikti informaciją ar žemės sklype išlikęs ginčijamo servituto būtinumas, ar planuojama tikslinti servituto vietą (2022-09-12 raštas Nr. 16SD-1696-(14.16136 E. „Dėl informacijos pateikimo (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai). Pateiktame atsakyme nurodyta, kad detaliojo plano grafiniame brėžinyje atvaizduoti pėsčiųjų takai yra preliminarūs, jų vietos yra koreguojamos atsižvelgiant į pastatų statybos projektus.

Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiame žemės plane minėtas servitutas nėra grafiškai pavaizduotas, tačiau servitutas yra numatytas detaliajame plane bei patvirtintas tiek Palangos miesto savivaldybės administracijos, tiek Klaipėdos apskrities viršininko įsakymais. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje servitutas žemės sklypui nėra nustatytas. Pažymėtina, kad pėsčiųjų tako servituto tęstinumo nėra nustatyta ir gretimuose sklypuose.

Galimybė suformuoti racionalaus dydžio ir ribų ginčo servitutą turi būti vertinama atsižvelgiant ne tik į besiribojančių žemės sklypų savininkų interesus ar reikalavimus, keliamus žemės sklypams individualiai statybai, komercinei paskirčiai ir pan. Egzistuojant pakankamai konkrečiam visuomenės ar jos dalies poreikiui, tokiame valstybinės žemės sklype gali būti įrengiamos viešosios erdvės, žaliosios zonos ar susisiekimo komunikacijos. Nagrinėjamoje byloje pakankamai aiškiai išreikštas pareiškėjos poreikis ginčo teritorijoje turėti kelio servitutą, be to, vietos savivaldybė, kaip darnų teritorijų planavimą ir vystymą vykdanti institucija, įvertinusi situaciją neteikė pastabų apie servitutą. Pareiškėja šį poreikį paneigiančių objektyvių įrodymų nepateikė. Dėl šių priežasčių atmestini pareiškėjos argumentai, kad atsakovės raštas yra nepagrįstas ar netinkamai jame nurodytos aplinkybės.

Analizuojant ginčijamą sprendimą taip pat pabrėžtina, jog jis turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Pažymėtina, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t. y., jis turi būti motyvuotas. LVAT yra išaiškinęs, kad VAĮ 10 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį, priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., LVAT 2012-04-02 sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012, 2015-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.). VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, be kita ko, ir atsakovė, priimdama individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją. Reikalavimas viešojo administravimo subjektui motyvuoti priimamą sprendimą yra taikomas visose viešojo administravimo srityse (žr., pvz., LVAT 2013-07-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1334/2013, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.).

2023-09-27 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi buvo pripažinta, kad Teritorinio skyriaus vadovo sprendimai dėl teritorinio skyriaus darbuotojų parengtų ir pasirašytų žemės sklypų kadastro duomenų bylos tikrinimo aktų skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjos išnagrinėtas skundas ir dėl jo priimtas NŽT teritorinio skyriaus sprendimas turėtų būti skundžiamas tam pačiam NŽT teritorinio skyriaus vadovui. Pripažintina, kad atsakovė klaidingai nurodė apskundimo tvarką skundžiamame rašte. Pažymėtina, jog neteisingai nurodyta apskundimo tvarka administracinio akto turinio nepakeičia. Pareiškėja savo pažeistų teisių gynimą realizavo teisme, todėl laikytina, kad sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus - yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y., savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau minėtų aplinkybių bei bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačiusi ginčijamo sprendimo neteisėtumo pagrindų, daro išvadą, jog pareiškėjo skundas dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėja inter alia prašo įpareigoti atsakovę NŽT Palangos skyrių išnagrinėti pareiškėjos 2023-06-06 skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Palangos skyriaus 2023 m. balandžio 28 g. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto iš naujo. Kaip jau buvo anksčiau aptarta, teisėjų kolegija sprendžia, jog ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Dėl nurodytos priežasties pareiškėjos prašymas įpareigoti atsakovę, atlikuią žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimą, iš naujo patikrinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir surašyti naują žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą, netenkintinas(ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. Procesinis sprendimas šioje byloje laikytinas priimtu ne pareiškėjos naudai, todėl netenkinamas pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos J. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.