Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Z. ieškinį atsakovui K. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokos metu įgyto turto padalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė. Jam procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – paliekant pranešimą apie įteikiamus procesinius dokumentus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Pažymėtina, kad ant voko, kuriame grąžinti procesiniais dokumentai, pašto darbuotoja yra pažymėjusi, kad atsakovo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu namuose rastas asmuo informuotas, kad bus bandoma dokumentus pristatyti dar kartą, tačiau kitą kartą adresatas taip pat nerastas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad nuo santuokos sudarymo 2016 m. kovo mėnesį gal pusmetį santykiai buvo normalūs, vėliau atsakovas pasikeitė. Pradėjo vartoti alkoholį, jai nepatikdavo, kad reikalaudavo, jog ir pati ieškovė visur su juo vaikščiotų, nuolat prie jo būtų. Ieškovei toks gyvenimo būdas buvo nepriimtinas. Iš namų išėjo pats atsakovas. Jos žiniomis, gyvena pas dėdę Tauragnuose. Atsakovo daiktų bute nelikę. Butą įsigyti sugalvojo ieškovė, atsakovas sutiko prisidėti, tačiau pervedė tik 397,00 Eur, vėliau nieko daugiau nesumokėjo. Už butą likusią sumą sumokėjo ieškovės teta, dabar ji po truputį atidavinėjanti skolą. Namuose atsakovas taip pat visko pridirbo – išlaužė, apdažė viską bet kaip.

Liudytoja apklausta G. B. parodė, kad ieškovė yra jos sesers dukra, atsakovą žino kaip ieškovės vyrą, negražu, kad jis pabėgo, bet nėra jo atžvilgiu priešiškai nusiteikusi. 2016 m. vasarą buvo sutarta dėl buto pirkimo, pardavėja sutiko, kad būtų mokama dalimis. Kaip paaiškino ieškovė, K. Z. pervedė 396,00 Eur, o vėliau pinigai nebebuvo mokami, pardavėja grasino nutraukti sutartį. Ieškovės mama papasakojo ir liudytoja su kita seserimi iš K. nutarė padėti. Sesuo K. dirba siuvėja (ir šiandien dėl darbo negalėjo atvažiuoti), skolinosi pinigus iš draugių, ėmė paskolą. Buvo gaila ieškovės, jos dukters. Pinigus, apie 2000, 00 Eur, pardavėjai vežė jau žiemą. Dėl šalių santykių liudytoja paaiškino, kad nieko labai negalinti papasakoti, kadangi kurį laiką gyveno užsienyje pas anūkę, dabar irgi atskirai, tačiau žinoma, kad ieškovė sakydavo, jog atsakovas vyksta į užsienį dirbti, o tuo tarpu žmonės matydavo jį Utenoje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl santuokos nutraukimo ir jos nutrūkimo priežasčių

Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys susituokė 2016 m. kovo 5 d. Ieškovė nurodė norinti santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Terminas susitaikyti nenustatytas, kadangi ieškovė nurodė taikytis nenorinti, ryšiai su atsakovu iš esmės nutrūkę, jis palikęs šeimos namus. Atsakovas į ieškinį neatsiliepė.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, yra atsižvelgiama į kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Ieškovė patvirtino, kad tik sudarius santuoką viskas buvo gerai, tačiau maždaug po 6 mėnesių vyras pasikeitė. Pradėjo vartoti alkoholį, jai nepatikdavo, kad reikalaudavo, jog ir pati ieškovė visur su juo vaikščiotų, nuolat prie jo būtų. Ieškovei toks gyvenimo būdas buvo nepriimtinas. Anot ieškovės, atsakovas šeimos namus šiuo metu yra palikęs. Tokio jo elgesio priežasčių ieškovė negalėjo įvardinti. Ieškovės advokatas pažymėjo, kad santuoką siekiama nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi tikėtina, jog šalys susituokė skubotai, gerai nepažinodamos viena kitos. Byloje nėra duomenų, kad abu sutuoktiniai būtų nuoširdžiai stengęsi suprasti vienas kito poreikius, išsiaiškinti, kodėl pasikeitė atsakovo elgesys, bendrai svarstę visas įmanomas galimybes, sprendę šeimos problemas.

Teismas sprendžia, kad abu sutuoktiniai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.27 straipsnyje nustatytą sutuoktinių pareigą būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, nes santuokinių ryšių puoselėjimas ir išsaugojimas yra abiejų sutuoktinių pareiga. Šalims nepateikus įtikinamų vienas kito kaltės įrodymų, yra pagrindas padaryti išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis). Ieškinys šioje dalyje tenkinamas.

Dėl pavardžių

Po santuokos nutraukimo, atsižvelgiant į ieškovės ieškinyje pareikštą reikalavimą, atsakovui nuomonės nepareiškus, ieškovei paliktina pavardė – ,,L.“, atsakovui – ,,Z.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Šalys išlaikymo viena iš kitos nereikalauja, todėl jis nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo

Santuokos metu 2016 m. birželio 14 d. pirkimo - pardavimo sutartimi šalys įgijo 1/8 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 2 kambarių butą/patalpą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį S(duomenys neskelbtini), ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Ieškiniu turtą prašoma padalinti tokiu būdu, kad ieškovei tenka butas, o atsakovui 396,00 Eur kompensacija, t. y. tiek, kiek jis prisidėjo prie buto pirkimo. Ieškovė nurodė, kad kito dalintino turto nėra. Atsakovas jokių reikalavimų nereiškė.

Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę bendro turto dalį (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

Teismas, įvertinęs santuokos nutrūkimo priežastis, santykius tarp šalių, atsakovo išėjimą iš šeimos, sprendžia, kad turtas dalintinas ieškovės nurodytu būdu, tenkinant ir reikalavimą dėl turto ieškovei priteisimo, atsakovui išmokant ieškovės įvardijamo dydžio kompensaciją. Turto vertės, padalijimo būdo, kompensacijos dydžio nekvestionavo ir trečiasis asmuo SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“. Vadovaujantis įrodymų pusiausvyros principu, pripažintina, kad ieškovė įrodė aplinkybę, jog atsakovas prie turo įsigijimo prisidėjo tik 396,00 Eur suma, o likusius pinigus sumokėjo ieškovės teta. Liudytoja G. B. paaiškino, kad butą ieškovė su atsakovu įsigijo 2016 m. vasarą, tačiau buvo sutarta, kad už jį atsiskaitys dalimis, tačiau vėliau iš ieškovės mamos sužinojo, kad dėl nemokamų įmokų pardavėja sutartį nori nutraukti. Kadangi liudytojai pagailo ieškovės, jos dukters, liudytoja pagalbos kreipėsi į seserį iš Kauno, kuri surinko trūkstamą pinigų sumą. Pinigus pardavėjai vežė juos skolinusi ieškovės teta bei pati liudytoja. Pinigų perdavimas vyko jau žiemą, anot liudytojos, – gruodį ar net sausį. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2017 m. birželio 14 d. išrašuose nurodyta, kad ūkinių pastatų bei buto K. miestelyje pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta 2016 m. birželio 14 d., o nekilojamojo turto priėmimo – perdavimo aktas pasirašytas tik 2016 m. gruodžio 30 d. Tai patvirtina ieškovės bei liudytojos išdėstytas aplinkybes, susijusias su nekilnojamojo turto įgijimu bei mokėjimu už jį. Nors ginčo butas yra vienintelis nuosavybės teise turimas gyvenamasis būstas tiek ieškovei, tiek atsakovui, tačiau, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, iš šių namų atsakovas išėjo savo noru, gyvenamąją vietą yra deklaravęs kitu adresu, prie nekilnojamojo turto įsigijimo prisidėjęs nedaug, todėl kompensacijos išmokėjimas atsakovo teisių nepažeis. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad kompensacijos suma sąlyginai yra nedidelė, ieškovė bus pajėgi ją išmokėti atsakovui.

Dėl šalių prievolių

Ieškovė nurodė kreditorių neturinti, atsakovas duomenų apie kreditorius nepateikė. Bylos eigoje nustatyta, kad atsakovas turi kreditorių SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“, kuri įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Kreditorius savarankiško reikalavimo byloje nepareiškė, todėl prievolių padalijimo klausimas nesprendžiamas.

Dėl kreditorių interesų teismas pažymi, kad, sprendžiant iš trečiojo asmens SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“ pateiktų išrašų iš antstolių sistemos, nėra duomenų, kad K. Z. turimos skolos būtų bendros su ieškove – jos visos susidarę iki šalių santuokos sudarymo. Trečiasis asmuo neišreiškė prieštaravimo ieškovės nurodytam turto padalijimo būdui ar prašymui nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, atsiliepimo neteikė, į bylos nagrinėjimą teisme neatvyko. Dalinant santuokos metų įgytą turtą kreditoriaus interesai nepažeidžiami, kadangi atsakovas įgyja teisę į kompensaciją, kuri pagal byloje esančius duomenis yra didesnė nei jo įsiskolinimas, nėra duomenų, kad šalys skyrybų metu bandytų išvengti įsipareigojimų atsakovo kreditoriui.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-17-T-1069-8550 ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

Byloje, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 punktu, įvertinus atsakovui tenkančios kompensacijos dydį, mokėtinas 120,00 Eur žyminis mokestis.

Teismas patyrė 4,82 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2017 m. gruodžio 7 d. pažymoje Nr. NTP-7-11289 nurodyta, kad valstybės naudai priteistina 493,63 Eur suma (81 procentas advokato darbo užmokesčio byloje).

Ieškovės ieškinį patenkinus, valstybės naudai iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, išlaidos už advokato paslaugų teikimą (CPK 93, 96 straipsniai).

Valstybei iš atsakovo priteistina 4,82 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 120,00 Eur žyminio mokesčio bei 493,63 Eur už advokato teiktas paslaugas (antrinės teisinės pagalbos išlaidos).

Žyminio mokesčio išlaidos bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 124,82 Eur, privalo būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188728821) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Išlaidos už valstybės ieškovei teiktas advokato paslaugas (antrinės teisinės pagalbos išlaidos), t.y. 496,63 Eur, turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Valstybei priteistų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo faktą patvirtinantys įrodymai turi būti pateikti teismui.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 284 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Utenos rajono valdybos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 12, tarp D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti. Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei D. Z. grąžinti pavardę – ,,L.“, atsakovui K. Z. palikti jo turimą pavardę – ,,Z.“.

Ieškovei D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/8 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir priklausančius butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2 kambarių butą/patalpą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Atsakovui K. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 396, 00 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt šešių eurų ir 00 ct) kompensaciją.

Priteisti valstybei iš atsakovo K. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 124,82 Eur (septyniasdešimt keturis eurus ir 82 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo K. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 493,63 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt tris eurus 63 ct) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.