Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės,

2016 m. liepos 19 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Z. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Plungės rajono savivaldybei dėl Plungės rajono savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi skundu į teismą prašydamas panaikinti Plungės rajono savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 1, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato 2016 m. vasario 23 d. administracinio sprendimo Nr. EĮ-0116000095199-2 ir 2016 m. kovo 24 d. administracinio sprendimo Nr. EĮ-011600005199-2, panaikinimo.

Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo priimtus administracinius sprendimus palikti nepakeistus. Teigia, kad administraciniai aktai dėl uždraudimo transporto priemonei dalyvauti eisme yra priimti įvertinus eismo įvykio metu automobiliui padarytus sugadinimus, tai patvirtina ir transporto priemonės apžiūros duomenys. Dėl Plungės rajono savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo atsakovas savo pozicijos neišdėstė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Plungės rajono savivaldybė atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė ir prašė tenkinti jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindų.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas Vytautas Tumas teismo posėdžio metu skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad Visuomeninei administracinių ginčų komisijai tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimas nėra priskirtas pagal Administracinių ginčų komisijos įstatymo nuostatas.

Atsakovas pateikė prašymą administracinę bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant, atsakovui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai – išsiųsti teismo šaukimai. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės atsakovui nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas dėl Plungės rajono savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau ir – Ginčų komisija) 2016 m. balandžio 25 d sprendimo Nr. 1 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2016 m. vasario 23 d. eismo įvykio metu buvo apgadintas pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis automobilis Ford Focus, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į eismo įvykio metu pareiškėjo automobiliui padarytus sugadinimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 26 straipsnio 6 dalimi, Motorinių transporto priemonių, priekabų, sugadintų eismo ar kitokio įvykio metu, uždraudimo dalyvauti viešajame eisme ir draudimo panaikinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2014 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 3-300-(E), 2016 m. vasario 23 d. Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK patrulis surašė administracinį sprendimą Nr. EĮ-0116000095199-2, kurio pareiškėjui priklausančiai transporto priemonei uždrausta dalyvauti viešajame eisme ir panaikintas privalomosios techninės apžiūros dokumentas.

2016 m. kovo 24 d. pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK prašydamas panaikinti 2016-02-23 administracinį sprendimą, kadangi automobilis jau suremontuotas, o surašytame administraciniame sprendime nurodyta klaidinga informacija. Atsakovas nagrinėdamas pareiškėjo prašymą nustatė, kad 2016 m. vasario 23 d. administraciniame sprendime Nr. EĮ-0116000095199-2 padaryta klaida, ir pareigūnas siekdamas ištaisyti apsirikimą 2016 m kovo 24 d. surašė naują administracinį sprendimą „Dėl uždraudimo motorinei transporto priemonei, priekabai, sugadintai eismo ar kitokio įvykio metu, dalyvauti viešajame eisme“ Nr. EĮ-011600005199-2 ir paliko galioti draudimą pareiškėjo automobiliui dalyvauti viešajame eisme.

Pareiškėjas nesutikdamas su atsakovo sprendimu 2016 m. balandžio 22 d. pateikė skundą Plungės rajono savivaldybės Visuomeninei administracinių ginčų komisijai, kuriuo prašė panaikinti aukščiau minėtus atsakovo administracinius sprendimus. Ginčų komisija 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 1, vadovaudamasi Plungės rajono savivaldybės visuomeninės ginčų komisijos nuostatų, patvirtintų Plungės rajono savivaldybės tarybos 2011-06-30 sprendimu Nr. T1-150, 20 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kadangi jis nepriskiriamas Ginčų komisijos kompetencijai.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymas (2011-06-23 redakcija Nr. XI-1534, galiojanti nuo 2011-07-13), Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 nutarimo Nr. 1519 redakcija, galiojanti nuo 2012-12-16) ir Motorinių transporto priemonių, priekabų, sugadintų eismo ar kitokio įvykio metu, uždraudimo dalyvauti viešajame eisme ir draudimo panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos susiekimo ministro 2014 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 3-300-(E).

Administracinių ginčų komisijų įstatymas nustato bendrą ikiteisminę skundų (prašymų) dėl priimtų individualių administracinių teisės aktų ar valstybės tarnautojų veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką (1 straipsnio, 1 dalis). Administracinių ginčų komisijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog savivaldybės visuomeninė ginčų komisija nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Nuostatai reglamentuoja Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos ir savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų darbo tvarką (Nuostatų 1 punktas). Nuostatų 10 punkte įtvirtinta, jog savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos nagrinėja asmenų skundus (prašymus) dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Nuostatų 16 punkte teigiama, jog užregistruotas skundas yra perduodamas nagrinėti komisijos pirmininkui, o šis įvertina skundo priskyrimą komisijos kompetencijai (Nuostatų 16.1 punktas). Nuostatų 18 punkte nurodyta, kad įvertinęs Nuostatų 16 punkte nurodytus skundo (prašymo) priimtinumo klausimus, komisijos pirmininkas nusprendžia: 18.1 priimti skundą (prašymą) nagrinėti, 18.2 atsisakyti nagrinėti skundą (prašymą); <...>.

Taigi, remiantis aukščiau išdėstytu teisiniu reguliavimu savivaldybės visuomeninių administracinių ginčų komisijos nagrinėja asmens skundus (prašymus): 1) dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo; 2) dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Kitais atvejais, savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisija privalo atsisakyti priimti nagrinėti skundą, kaip nepriskirtina komisijos kompetencijai.

Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo (2015-06-11 redakcija Nr. XII-1774) (toliau - ir ABTĮ) 2 straipsnio 9 dalyje nurodyta, jog savivaldybių administravimo subjektas – savivaldybių institucijos ar įstaigos, jų tarnautojai ir pareigūnai, savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos kurių savininkė ar dalininkė yra savivaldybė, asociacijos, Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Iš minėto teisinio reguliavimo akivaizdu, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas nėra priskiriamas prie savivaldybės administravimo subjektų ir Plungės visuomeninės administracinių ginčų komisija pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kadangi jis nėra priskiriamas Ginčų komisijos kompetencijai.

Motorinių transporto priemonių, priekabų, sugadintų eismo ar kitokio įvykio metu, uždraudimo dalyvauti viešajame eisme ir draudimo panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2014 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 3-300-(E), 14 punkte nurodoma, kad administracinis sprendimas gali būti apskųstas pasirinktinai administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos įstatymo ar ABTĮ nustatyta tvarka. Administracinių ginčų komisijų įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įstatymai gali nustatyti ir kitokią kitokių kategorijų administracinių ginčų nagrinėjimo tvarką. Atkreiptinas dėmesys, jog Administracinių ginčų komisijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtina išimtis nurodo, kad tik įstatymai gali nustatyti kitokių kategorijų administracinių ginčų nagrinėjimo tvarka, tuo tarpu Lietuvos Respublikos susiekimo ministro įsakymas nėra ir negali būti laikomas įstatymu. Susisiekimo ministro 2014 m. liepos 21 d. įsakymas Nr. 3-300-(E) yra priskirtinas poįstatyminių teisės aktų kategorijai. Pažymėtina, jog konstitucinis teisinės valstybės principas įpareigoja asmenis paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos. Šis reikalavimas, be kita ko, reiškia, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose. Poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, todėl poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių aktų atžvilgiu (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2005-01-19 nutarimą, priimtą byloje Nr. 23/2003, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2002-08-21 nutarimą, priimtą byloje Nr. 43/01).

Remiantis aukščiau išdėstytu, akivaizdu, kad poįstatyminiu teisės aktu numačius akto, kuris pagal Administracinių ginčų komisijų įstatymo nuostatas nenagrinėtinas administracinių ginčų komisijų, alternatyvią apskundimo tvarką būtent administracinių ginčų komisijai, Plungės rajono savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininkas 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 1 pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą.

Šios bylos nagrinėjimo dalyku nėra Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato 2016 m. vasario 23 d. administracinio sprendimo Nr. EĮ-0116000095199-2 ir 2016 m. kovo 24 d. administracinio sprendimo Nr. EĮ-011600005199-2 teisėtumas bei pagrįstumas, todėl teismas dėl šių aktų teisėtumo nepasisako.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nuspre n d ė:

pareiškėjo K. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.