- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-06-05
- Bylos Nr.
- e1-687-1083/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21360-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas
- Kaltinamasis
- A. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Gailutės Vilkienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje
A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis specialųjį vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, išsituokęs, neteistas, Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2017 m. sausio 27 d. nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 ir 3 dalis susitaikius su nukentėjusiais asmenimis, įpareigojant: 1) iki 2017 m. birželio 1 d. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; 2) 10 mėnesių gyventi skyrium nuo nukentėjusių asmenų ir nebendrauti, neieškoti ryšių su nukentėjusiais asmenimis, nesilankyti jų gyvenamojoje vietoje, darbo (mokymosi) ir kitose vietose, kuriose būna nukentėję asmenys
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. B. 2020 m. birželio 2 d. apie 15 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę E. J. (vieną kartą spyrė E. J. į kairės kojos blauzdą) ir sukėlė nukentėjusiajai E. J. fizinį skausmą.
2. Kaltinamasis A. B. savo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventine E. J., jos sūnumi ir bendra dukra. Su E. J. gyvena apie 4 metus, su ja sutaria gerai, pykstasi retai. Pykstasi dėl to, kad jis (kaltinamasis) piktnaudžiauja alkoholiu. 2020 m. birželio 2 d. jis buvo neblaivus, todėl tiksliai nepamena kai kurių įvykio aplinkybių. Tądien apie 15 val. tarp jo ir E. J. įvyko konfliktas, nes ji kažkam paskolino automobilį. Gali būti, kad konflikto metu vieną kartą įspyrė E. J. į kairės kojos blauzdą. Nemano, kad sugyventinė jį melagingai kaltina nebūto nusikaltimo padarymu ir turi pagrindą šmeižti jį. Įvykio metu vaikų namuose nebuvo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, taip pasielgė, nes buvo neblaivus (55–56 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
3. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:
3.1. nukentėjusiosios E. J. parodymais apie tai, kad kartu su A. B. gyvena 4 metus, kartu augina bendrą dukrą ir jos sūnų. 2020 m. birželio 2 d. apie 14.30 val. į namus grįžo neblaivus A. B., kuris pradėjo prie jos kabinėtis, įžeidinėti ją. Nenorėdama veltis į konfliktą ji nieko jam neatsakė, tačiau jai sėdint virtuvėje ant suolo, praeidamas A. B. vieną kartą spyrė jai į kairės kojos blauzdą ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Mano, kad A. B. įspyrė jai, nes ji nepasidavė jo provokacijoms ir su juo nesiginčijo. Po spyrio ji išėjo į kiemą ir išsikvietė policiją. Kol atvažiavo policija, jai būnant kieme A. B. pagrasino jai, kad kažkas atvažiuos ir ją sumuš, šaukė jai įžeidžiančius žodžius, o po to įėjo į namus ir užsirakino. Konflikto metu vaikų namuose nebuvo. A. B. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, tačiau į policiją ji nesikreipdavo. Civilinio ieškinio nereiškia, tik nori išsiskirti su A. B. ir išsikraustyti su vaikais iš namų (6, 20–21 b. l.);
3.2. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktų, pėdsakų nerasta, niekas nepaimta (11, 13–14 b. l.);
3.3. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti, kad apie įvykį pranešė smurtą patyręs asmuo – nukentėjusioji E. J.. Jos sužalojimai – kraujosruva ant kairės kojos. Smurtu įtariamas asmuo – A. B., kuris agresyvus ir akivaizdžiai neblaivus (jam nustatytas 2,89 ‰ girtumas). Nepilnamečių vaikų įvykio metu namie nebuvo. Nukentėjusioji E. J. paaiškino, kad jos sugyventinis A. B., būdamas neblaivus, nuolat konfliktuoja, konflikto metu spyrė jai į koją ir sukėlė fizinį skausmą, grasino susidorojimu. Anksčiau buvo gauta pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, dėl kurių buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Kaltinamasis A. B. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą. Jis buvo agresyvus, nevykdė reikalavimų (16–17 b. l.).
4. Pirmiau išdėstytų įrodymų visetas leidžia pagrįstai tvirtinti, kad kaltinamasis A. B. kaltinime nurodytu laiku, nurodytoje vietoje ir nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – sugyventinę E. J. ir sukėlė jai fizinį skausmą. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamojo A. B. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausos metu, be to, kaip jau paminėta pirmiau, jo kaltė visiškai įrodyta pirmiau nurodytų įrodymų visetu ir veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
5. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokurorė pagrįstai galėjo kaltinamajam A. B. pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam sutikus, 2020 m. birželio 3 d. buvo surašytas pranešimas (86–88 b. l.), kuriame nurodyta, jog jam žinoma apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės ir jis neprieštarauja prokurorės sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.
6. Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
7. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas, jis baigtas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (neteistas; prieš įvykį buvo baustas administracine tvarka, turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą; nedirba ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje; psichiatro ir priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neregistruotas (63–67, 69–72, 76–78, 81–83 b. l.)), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena ją sunkinanti aplinkybės. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, jog Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2017 m. sausio 27 d. nutarimu kaltinamasis A. B. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalis susitaikius su nukentėjusiais asmenimis, tačiau tai nesulaikė jo nuo naujo tyčinio nusikaltimo padarymo. Šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, kurio trukmė yra mažesnė už BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą tokios bausmės trukmės vidurkį, tačiau artima jam. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė mažinama vienu trečdaliu.
8. Kaltinamasis A. B. prieš savo šeimos narius smurtavo ne pirmą kartą. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, anksčiau jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl smurtavimo prieš savo šeimos narius – sutuoktinę ir sūnų. Tąkart jis buvo įpareigotas 3 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Tačiau minėta priemonė nesulaikė jo nuo naujo tyčinio nusikaltimo padarymo ir šįkart jis vėl smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę. Todėl šįkart kaltinamajam A. B. kartu su bausme skiriama tokia pati baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šios poveikio priemonės terminą nustatant ilgesniam laikotarpiui – 6 mėnesiams.
9. Kaltinamasis A. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. birželio 2 d. 15.30 val. iki 2020 m. birželio 3 d. 14.52 val. (40, 42 b. l.). Šis kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (1 para) įskaitomas į jam skiriamos bausmės laiką.
10. Kaltinamajam A. B. 2020 m. birželio 3 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (59–60 b. l.), kuri paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinama.
11. Byloje civilinis ieškinys nebuvo pareikštas, taip pat nėra proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki laisvės apribojimo 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 7 dalimi, įpareigoti A. B. per visą laisvės apribojimo laikotarpį: 1) dirbti arba būti užsiregistravusiu Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti A. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 1 (vieną) parą, ją prilyginant 2 (dvejoms) laisvės apribojimo dienoms.
A. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Nesutikdamas su paskirta bausme A. B. per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo jam, o jeigu jis išvykęs – nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, tame tarpe ir laisvės atėmimo bausmę. A. B. per nurodytą terminą nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.