Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Neveckienė, teismo posėdyje dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. kaltinamas tuo, kad 2016-09-10 apie 12 val., Šilo g. 36, Bagotosios k., Kazlų Rūdos sav., įvairiais necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais išplūdo policijos pareigūnus, tokiu būdu įžeisdamas jų garbę ir orumą bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. G. iš esmės kaltę dėl necenzūrinių žodžių policijos pareigūnų atžvilgiu, vartojimo pripažįsta. Nurodė, kad protokole nurodytu laiku važiavo su dviračiu, o nulipęs nuo jo ėjo pas arklį, tačiau pareigūnams pasirodė, kad nuo jų bėga. Pareigūnai priėję liepė eiti su jais blaivumui pasitikrinti. Tačiau jis buvo blaivus, nes nevartoja alkoholio beveik 5 metai, yra neįgalus, po insulto. Be to turėjo didelių sukrėtimų, nes duktė mirė pavasarį, liko 4 vaikai, neturi už ką ir negali gerti. Pripažino, kad būdamas susinervinęs galėjo keiktis ar kažką pasakyti įžeidžiančio pareigūnų atžvilgiu. Gailisi dėl padaryto pažeidimo.

L. R. G., kuri yra administracinėn atsakomybėn traukiamo J. G. sutuoktinė nurodė, kad ėjo iš kapų, kai pamatė, kad jos vyrą atitempia policininkas. Ji negirdėjo, kad J. G. policininkus būtų iškeikęs. Matė, kad policininkas grubiai tampė jos vyrą. Jis tikrai nebuvo girtas.

Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK pareigūnas T. S. nurodė, jog š.m. rugsėjo 10 d. apie 12 val. su vyr. patruliu E. J. ir G. M. patruliavo Bagotosios k. Šilo g., kai pastebėjo įtartinai dviračiu važiavusį asmenį, kuris juos pamatęs staiga nulipo nuo dviračio ir pradėjo greitai eiti pievos takeliu. Dėl to kilo įtarimas, kad dviratininkas gali būti neblaivus. Kai prisivijo pilietį, paaiškėjo, tai J. G.. Pradėjus bendrauti, šis iš karto pradėjo pulti, agresyviai elgtis, naudoti necenzūrinius žodžius, kurie paminėti tarnybiniame pranešime. Kadangi asmuo elgėsi agresyviai, teko jį už rankos vesti. Nuolat keikė, jį kolega įspėjo už necenzūrinių žodžių vartojimą. Taip visas konfliktas ir tęsėsi. Vėliau šiek tiek nusiramino. Liudytojas patvirtino, kad jėgos nenaudojo, kaimo gyventojai viską matė, gali paliudyti, dėl savo veiksmų nesibaimina, elgėsi taip, kaip priklauso pareigūnui. Priešingai jiems buvo labai nemalonu, kad kaimo gyventojų akivaizdoje policijos pareigūnus J. G. koneveikė, vadino necenzūriniais žodžiais.

Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK pareigūnas E. J. nurodė, kad patruliuojant įprastu maršrutu Bagotosios k. pamatė dviratininką. Jis važiavo įtartinai, o pamatęs pareigūnus, nušoko nuo dviračio ir pradėjo greitai eiti. o tai sukėlė įtarimą, kad asmuo galimai neblaivus. Kai prie jo priėjo, J. G. pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, juos vadinti tarnybiniame pranešime nurodytais įžeidžiančiais žodžiais. Buvo labai nemalonu, nes J. G. kitų žmonių akivaizdoje rodė aiškią nepagarbą. Patvirtino, kad nei jis, nei kolega jo netempė. Trečia kolegė buvo automobilio gale, atsidariusi langą. Ji viską girdėjo.

Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK pareigūnė G. M. nurodė, kad ji su kolegomis važiavo tarnybiniu automobiliu, kai pastebėjo dviračiu važiuojantį asmenį, kuris staiga nušoko nuo dviračio ir pradėjo jį vestis takeliu. Sukėlė įtarimą, kad asmuo gali būti neblaivus. Kolegos nuėjo prie asmens, ji liko automobilyje, nes tvarkė dokumentaciją. Langas buvo atidarytas, ji viską girdėjo, kai J. G. pareigūnus vadino necenzūriniais žodžiais. Jėga nebuvo naudota.

L. R. B.nurodė, jog J. G. yra jo kaimynas. Matė, kai prie J. G. pribėgo pareigūnas ir nusivedė jį prie mašinos. Ką jie kalbėjo teigia negirdėjęs. Matė, kai pareigūnas J. G. tempė už peties, tačiau nevilko.

Liudytoja I. G. nurodė, jog yra J. G. kaimynė. Ji tuo metu buvo lauke ir džiaustė skalbinius, kai pamatė, kad pareigūnai tempė J. G. už rankos. Viso konflikto negirdėjo. J. G. tikrai buvo negėręs, retas atvejis, kad geria. Visų žodžių negirdėjo, matė tik vaizdą.

Nustatytas faktines aplinkybes ir J. G. kaltę padarius pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d. be J. G. prisipažinimo ir liudytojų parodymų įrodo ir: administracinio teisės pažeidimo protokolas ROIK: 16061851917 (b.l.1), Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b.l.2,3), R. G. paaiškinimas (b.l.5), išrašas apie registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b.l.6-7), kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidimo esmė yra įrodyta, veiksmai kvalifikuoti tinkamai, atitinka pažeidimo, numatyto ATPK 187 str. 2 d. požymius.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog asmuo prisipažįsta dėl padaryto pažeidimo ir dėl jo nuoširdžiai gailisi, pažeidimą padarė neįgalus asmuo. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ATPK 30 str., reglamentuojančiame nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaip numato ATPK 30² str. 1 d., skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Teismų praktikoje akcentuojama, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas „Dėl teismo įgaliojimų sušvelninti ATPK nustatytą sankciją“). Tokias nuostatas įtvirtina ir gausi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-41-2014, 2AT-8-2014 ir kt.). Pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą galėtų būti, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Teismas įvertinęs bylos medžiagą, atsižvelgdamas į tai, jog J. G. yra neįgalus, patyręs insultą, neseniai mirusi jo dukra, todėl sukrėtimų ir negalios įtakoje galimai neadekvačiai galėjo reaguoti į policijos pareigūnų veiksmus, pažeidimas nėra pavojingas, sprendžia, kad J. G. skirtina LR ATPK 187 str. 2 d. sankcijoje numatyta nuobauda bauda, kuri vadovaujantis LR ATPK 30 - 31 str. bei protingumo ir teisingumo kriterijais mažinama iki 15 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30-33 str. ir 286-288 str., teismas

nutaria:

J. G. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d., ir skirti jam 15 Eur (penkiolikos eurų) baudą.

Sutinkamai su ATPK 313 str. pažeidėjui išaiškinti, jog bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Teismas paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimo nesprendžia, šie klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei pažeidimo identifikacinį kodą ROIK, kuris yra – 16061851917. Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendra Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisykles, nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (VMI prie LR FM), nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.

Nutarimo kopiją siųsti Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK.

Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.