Kauno apygardos teismo sprendimas

2018-05-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-264-245/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2018-05-31
Bylos Nr.
AN2-264-245/2018
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00279-2018-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kęstutis Dargužis
Pažeidėjas
Ž. R.
Advokatai
Saulius Majauskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-264-245/2018Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00279-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.10; 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens Ž. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 13 d. nutarties Ž. R. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. R. Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo V. J. 2018 m. sausio 2 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 418 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 30 eurų dydžio bauda už tai, kad jis 2017 m. liepos 7 d. 10 val. 27 min. (duomenys neskelbtini), esančioje mokamoje automobilių stovėjimo vietoje užfiksuotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio ženklo Nr. 528 su papildoma lentele Nr. 840 (Mokama stovėjimo vieta) galiojimo zonoje, pažeisdamas vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką. Tokiais veiksmais Ž. R. pažeidė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. T-208 patvirtintų „Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatų“ 12 punktą.Ž. R., nesutikdamas su 2018 m. sausio 2 d. nutarimu kreipėsi su skundu į Kauno apylinkės teismą, kuris 2018 m. kovo 13 d. nutartimi atmetė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundą ir konstatavo, kad skundžiamas Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo priimtas 2018 m. sausio 2 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas ir jo naikinti Ž. R. skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo. Apeliaciniame skunde Ž. R. prašo panaikinti 2018 m. kovo 13 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti bei kreiptis į administracinį teismą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 112 straipsnyje nustatyta tvarka su prašymu ištirti ar Kauno miesto savivaldybės 2017 m. balandžio 25 d. sprendimas toje dalyje, kurioje daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kiemo aikštelė buvo įtraukta į vietų, kuriose renkama minėta rinkliava sąrašą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1-3 punktams, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.Skunde keliamos abejonės dėl apylinkės teismo priimtos 2018 m. kovo 13 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi Ž. R. skundas buvo išnagrinėtas tik formaliai. Nors teismas skundžiamoje nutartyje ir nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali kreiptis į savivaldybę dėl specialaus leidimo nemokamai statyti automobilį išdavimo, tačiau teismas neįvertino tos aplinkybės, kad už šio leidimo išdavimą taip pat yra renkama rinkliava, t. y. šis leidimas nėra nemokamas. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas nenagrinėjo Ž. R. pateikto prašymo kreiptis į administracinį teismą ABTĮ 112 straipsnyje nustatyta tvarka su prašymu ištirti ar Kauno miesto savivaldybės 2017 m. balandžio 25 d. sprendimas toje dalyje, kurioje daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kiemo aikštelė buvo įtraukta į vietų, kuriose renkama minėta rinkliava sąrašą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1-3 punktams, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ANK nenumato galimybės teismui stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į administracinį teismą. Pažymėtina, kad ABTĮ 114 straipsnis tiesiogiai numato galimybę bendrosios kompetencijos ar specializuotam teismui teisę stabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašant patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą.Skunde taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas paneigė Ž. R. procesinę teisę pareikšti teismui nušalinimą. Administracinėn atsakomybėn trauktas asmuo teismo posėdžių salėje pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai, tačiau teismas šio jo nušalinimo nesprendė nei jam esant teismo posėdžių salėje, nei iš jos pašalinus, o nurodė, kad nušalinimą Ž. R. turėjo teisę pareikšti tik ankstesnėje proceso stadijoje, ir to daryti daugiau nebegali. Toks teismo sprendimas akivaizdžiai pažeidžia Ž. R. teises.Atsiliepimų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ž. R. apeliacinis skundas atmetamas.Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. To paties straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinę priimtą nutarimą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir byloje esančius duomenis bei atsižvelgęs į apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir išsamiai išanalizavo visas byloje nustatytas aplinkybes ir dėl jų motyvuotai pasisakė bei priėmė pagrįstą nutartį. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus bei padarė įrodymais pagrįstas išvadas.Nagrinėjamoje byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 2 d. nutarimu Ž. R. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 418 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad 2017 m. liepos 7 d. 10.27 val. (duomenys neskelbtini), esančioje mokamoje automobilių stovėjimo vietoje paliko stovėti jam priklausantį automobilį, nesumokėjęs už jo stovėjimą ir tokias veiksmais pažeidė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. T-208 patvirtintų „Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatų“ 12 punktą.ANK 418 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas pažeidžia vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytą vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką. Taikant administracinę atsakomybę už šiame straipsnyje nurodytą pažeidimą, būtina išsiaiškinti, kokius vietinės rinkliavos mokėjimo reglamentuojančius teisės aktus pažeidė kaltininkas. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas reglamentuoja rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę, nustato, kad vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. To paties įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti <....>. Šią tvarką Kauno mieste reglamentuoja Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 25 d. sprendimas Nr. T-208 „Dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatų“ (toliau – Nuostatai), kuriuo taip pat patvirtintas Kauno miesto vietų, kuriose renkama rinkliava už automobilių stovėjimą sąrašas. Remiantis šiuo sąrašu aikštelė (duomenys neskelbtini) prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini) patenka į Žaliąją mokėjimo zoną, kurioje vietinė rinkliava mokama darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 18.00 val. (Nuostatų IV skyrius).Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties ir byloje esančių duomenų, šiuo atveju nekyla ginčo, to neneigia ir pats Ž. R., kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje jo automobilis buvo paliktas stovėti mokamoje automobilių stovėjimo vietoje – aikštelėje (duomenys neskelbtini) pastato Nr. (duomenys neskelbtini). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat neneigia, kad pažeidimo konstatavimo momentu už automobilio pastatymą mokamoje zonoje nebuvo sumokėjęs Kauno miesto savivaldybės nustatytos rinkliavos. Ž. R. teigiant, kad jis seniai gyvena adresu (duomenys neskelbtini), todėl turėtų turėti teisę nemokamai statyti automobilį aikštelėje prie namo, apylinkės teismas pažymėjo, kad Nuostatuose yra aiškiai reglamentuota galimybė gyventojams įsigyti specialus leidimus statyti transporto priemones tokiose mokamose vietose, nemokant vietinės rinkliavos, tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jis kreipėsi dėl tokio leidimo išdavimo ir / ar jį įsigijo. Tokių įrodymų nebuvo pateikta ir aukštesnės instancijos teismui. Šioms apylinkės teismo padarytoms išvadoms apygardos teismas pritaria. Byloje nustatytos ir ištirtos visos aplinkybės, kurios buvo svarbios objektyviam bylos ištyrimui ir teisingam bei pagrįstam sprendimo priėmimui, apylinkės teismas jas tinkamai įvertino, motyvavo ir kvalifikavo. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinės bylos medžiaga, pritaria apylinkės teismo vertinimui, nes apylinkės teismas nutartyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindė teismo išvadas, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, jog Ž. R. pažeidė nustatytą vietinės rinkliavos mokėjimą tvarką ir padarė žalą savivaldybės biudžetui, dėl ko buvo pagrįstai Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 2 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 418 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 30 eurų bauda.Skunde dėl teismo nutarties administracinėn atsakomybėn trauktas asmuo taip pat nurodo, jog priimta nutartis yra nepagrįsta, neteisėta ir nemotyvuota. Su tokiais apelianto teiginiais negalima sutikti, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, aktyviai tyrė įrodymus, apklausė institucijos atstoves, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog teisėja nepagrįstai nesprendė pareikšto nušalinimo klausimo, tačiau nurodė, kad nušalinimo teise Ž. R. turėjo pasinaudoti teismo posėdžio pradinėje stadijoje, tačiau ja nepasinaudojo ir šiuo metu nebegali reikšti nušalinimų. Pažymėtina, kad teismo nušalinimo teise proceso dalyviai gali naudotis viso proceso metu ir teismas privalo išspręsti nušalinimo klausimą nutartimi (protokoline nutartimi). Kaip matyti iš bylos duomenų ir teismo posėdžio garso įrašo, nagrinėjant Ž. R. skundą apylinkės teisme, procesinės teisės, tarp kurių ir reikšti nušalinimą, pastarajam buvo išaiškintos. Šia teise asmuo teismo posėdžio pradžioje nepasinaudojo (b. l. 29), taigi darytina išvada, jog abejonių dėl teisėjos šališkumo proceso pradžioje nekilo. Tik toliau nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, kai Ž. R. buvo pareikšti įspėjimai dėl teismo posėdžio tvarkos nesilaikymo, proceso dalyvių įžeidinėjimo ir prašymas palikti teismo posėdžių salę, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai. Įvertinus visas šias aplinkybes, aukštesnės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju nėra jokio pagrindo išvadai, kad teisėja, nagrinėdama bylą, buvo šališka ir todėl priimta nutartis dėl pareiškėjo skundo, kuriuo skundžiamas Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus nutarimas paskirti nuobaudą, turi būti panaikinta, o skundas perduotas iš naujo nagrinėti. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo skunde aukštesnės instancijos teismui tokio prašymo nenurodė. Be to, šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad Ž. R. viso proceso metu turėjo atstovą advokatą Saulių Majauską. Vien tai, kad apelianto netenkina pirmosios instancijos teismo išnagrinėto skundo rezultatas, savaime nesuponuoja išvados, kad teismas buvo šališkas.Apelianto prašymas kreiptis į administracinį teismą ABTĮ 112 straipsnyje nustatyta tvarka prašant ištirti ar Kauno miesto savivaldybės 2017 m. balandžio 25 d. sprendimas toje dalyje, kurioje daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kiemo aikštelė buvo įtraukta į vietų, kuriose renkama minėta rinkliava sąrašą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1-3 punktams, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, yra atmestinas, kadangi aukštesnės instancijos teismui įvertinus skunde nurodytas aplinkybes, dėl kurių turėtų būti ištirtas minėto norminio administracinio teisės akto teisėtumas, šio nagrinėjamo ginčo aplinkybes, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju Ž. R. išdėstyti teiginiai teismui nesudaro pagrindo abejoti savivaldybės sprendimo Nr. T-208 atitiktimi Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1-3 punkto ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo nuostatoms. Pažymėtina, kad remiantis teismų praktika bylos dėl norminių administracinių aktų atitikties įstatymui pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė (teisiniai argumentai), kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams. Nagrinėjamu atveju tikslių, aiškių ir logiškų bei nuoseklių teisinių argumentų skunde nėra nurodoma. Svarbu pažymėti ir tai, kad kiekvienoje konkrečioje situacijoje tik bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgęs į bylos šalies argumentus dėl būtinumo ištirti byloje taikytino norminio teisės akto teisėtumą ir pritaręs šiems ar paties teismo iškeltiems argumentams dėl tokio būtinumo, gali kreiptis į tam tikros pakopos administracinį teismą su prašymu ištirto tokio akto teisėtumą. Iš to seka išvada, kad ir nesutikdamas su tokį prašymą pateikusios šalies argumentais turi teisę jo netenkinti (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. A143-1227/2015).Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Apygardos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ANK 418 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl skundžiamą teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartį panaikinti ir priimti kitą sprendimą Ž. R. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Ž. R. skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Dargužis