Kauno apygardos teismo nutartis

2016-07-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-950-594/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-25
Bylos Nr.
1S-950-594/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Albinas Antanaitis
Nuteistasis
T. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-950-594/2016Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.; (S) 2.5.19.
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Algirdo Jaliniausko, Rimo Švirino,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. K. (toliau – T. K.) gynėjo, advokato D. G. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutarties, kuria nuteistojo T. K. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr. 91-111 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, buvo atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, T. K. paskirta bausmė buvo subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bei vadovaujantis BK 64 str. 1,3 d., 65 str. su 2013 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant T. K. galutinę subendrintą 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių ir 5 (dienų) laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia – 2013 m. spalio 13 d., bausmės pabaiga – 2017 m. sausio 16 d..2016 m. gegužės 16 d. Komisijos nutarimu Nr. 91-111 nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam T. K..

2.1. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundą dėl 2016 m. gegužės 16 d. Komisijos nutarimo Nr. 91-111, nuteistojo skundą atmetė.

Nuteistojo gynėjas advokatas D. G., skundu apygardos teismui, prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: T. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

3.1. Nuteistojo gynėjo teigimu, tiek Komisija, tiek ir pirmosios instancijos teismas patvirtina, kad nuteistasis atitinka formalius kriterijus, kuriems esant galimas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymas. Jis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, buvo skatintas, pataisos proceso metu lankė socialinės reabilitacijos programas, yra atlikęs didžiąją jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Be to, T. K. palaiko puikius santykius su savo šeima, atlikdamas bausmę eilę kartų kreipėsi į pataisos namų administraciją su prašymu suteikti jam darbą, tačiau jo prašymai buvo atmetami. Nepaisant to tiek teismas, tiek komisija nurodė, jog nuteistasis neieško darbo, jo darbinė motyvacija neigiama.

Skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5.1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iš esmės vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad T. K. priklauso ne žemos, bet vidutinės rizikos grupei – 53 balai, dėl ko analizuojamu atveju turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, leidžianti pagrįstai manyti, jog nuteistasis būdamas laisvėje savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Ir nors nuteistasis skunde nurodo, kad šiuo metu jis jau yra pasirengęs integruotis į visuomenę, yra atlikęs privalomą bausmės dalį, turi šeimą, išėjęs iš pataisos namų turės darbą, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta, ką pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

Sutinkamai su 2016 m. balandžio 22 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli T. K. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – kriminalinė nuteistojo istorija, jo gyvenimo stilius ir draugai, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys bei nuostatos, neabejotinai galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Todėl tokiu atveju, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką savo galimam pakartotiniam nusikalstamumui.

6.1. Šiuo aspektu analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, jog šis teistumas T. K. nėra pirmasis. Nusikaltimas, už kurio padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, yra sunkesnis už ankstesnius T. K. teisės pažeidimus, kas neabejotinai atskleidžia antivisuomenines T. K. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad, sutinkamai su nuteistojo skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, praeityje T. K. atžvilgiu buvo taikytos ir švelnesnio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės – viešieji darbai, laisvės apribojimas ir kt., o jo atžvilgiu taikant įstatymą „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ buvo taikytas ir atleidimas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo, tačiau, akivaizdu, kad jokios teigiamos įtakos T. K. elgesiui tai neturėjo, kadangi jis ir vėl nusikalto. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pagrindu atsisakyti nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą nagrinėjamu atveju, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia jo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Darant šią išvadą, akcentuotina ir tai, kad ankstesni T. K. nusikalstami veiksmai, sutinkamai su 2016 m. balandžio 22 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, išskiriami kaip vienas iš nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių.

6.2. Abejonių pakankama nuteistojo elgesio korekcija kelia ir T. K. darbinė motyvacija. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis nustatyta, kad nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą, iki jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo jis mokėsi kolegijoje bei dirbo vadybininku. Tačiau, atvykęs į pataisos namus T. K. dėl darbo į pataisos įstaigos administraciją nesikreipė, kaip teigia pats, jis neturi galimybės dirbti dėl dažno jo etapavimo į teismo posėdžius, nesiekė ir įgyti jokios naujos specialybės, kadangi pataisos namuose nesimoko. Ir nors skundu apygardos teismui nuteistasis teigia, kad darbo jam nesuteikia pataisos įstaigos administracija, tačiau, kaip matyti iš jo pateiktų papildomų duomenų, į pataisos įstaigos administraciją dėl darbo jis kreipėsi tik 2016 m. kovo mėn., nors bausmę atlikinėja nuo 2013 m. spalio 13 d.. Šiuo aspektu akcentuotina, kad, sutinkamai su BVK 111 straipsnio nuostatomis, nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Aptarto teisinio reguliavimo plotmėje įvertinus nuteistojo požiūrį į darbą pagrįstai manytina, jog jo darbinė motyvacija nėra pakankama, kas, nepaisant to, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis bus įdarbintas UAB „A. L.“, leidžia pagrįstai abejoti, jog T. K. laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti ir turėti legalų pragyvenimo šaltinį. Darant šią išvadą paminėtina ir tai, kad iki jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis taip pat dirbo, tačiau tai jo nuo neteisėto elgesio nesustabdė.

6.3. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir T. K. gyvenimo stilius laisvėje bei draugai, jo nuostatos, mąstymas bei elgesys kas, sutinkamai su 2016 m. balandžio 22 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vėlgi priskiriami jo pakartotinį nusikalstamumą galintiems paskatinti veiksniams. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis kas kiek laiko užsiima veikla, kuri yra susijusi su jo nusikalstamumu, yra ypač susirūpinęs savo statusu draugų kompanijoje bei savo bičiulių nuomone, yra linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu, o jo elgesyje stebimi keli savitvardos praradimo faktai. Be to, nuteistasis save laiko idealiu žmogumi, neturinčiu blogų savybių, kas neabejotinai leidžia teigti, jog jis nėra savikritiškas nei savo paties asmenybei, nei savo atliekamiems veiksmams ir tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja asmenį, leidžia pagrįstai manyti, jog net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo stadijoje jis nesigaili dėl padaryto bei sumenkina savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Šią išvadą patvirtina ir nuteistojo skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, kurios duomenimis, nuteistasis savo kaltės dėl padarytų nusikaltimų nepripažįsta, dėl savo nuteisimo kaltina nukentėjusįjį bei teisėsaugos institucijas, yra įsitikinęs, kad jam pavyks atnaujinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą, kurio metu bus nuteisti policijos pareigūnai, o jis bus išteisintas. Toks nuteistojo požiūris į teisėsaugos institucijas, įvertinus dar ir tai, kad taikant lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu jis kurį laiką vis dar yra stebimas pareigūnų, leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto taikymo nauda šiuo metu.

6.4. Netaikant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistojo atžvilgiu įvertintinas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, atlikinėdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę T. K. drausminėmis nuobaudomis už pataisos įstaigos režimo reikalavimų pažeidimus buvo baustas tris kartus ir nors jam paskirtos nuobaudos jau nebegalioja, tačiau jos neabejotinai neigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo, jog jis vis dar negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų ir leidžia pagrįstai abejoti, jog šiuo metu T. K. išėjęs į laisvę sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti. Šios išvados kontekste akcentuotina ir tai, kad dar du kartus dėl vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų su nuteistuoju buvo pravesti pokalbiai, ir nors drausminės nuobaudos už šiuos pažeidimus jam paskirtos nebuvo, tačiau toks nuteistojo elgesys neleidžia konstatuoti pakankamos jo elgesio korekcijos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Juo labiau įvertintus ir tai, kad paskutinė drausminė nuobauda jam buvo paskirta 2015 m. sausio 22 d., paskatinimas, kurio pagrindu drausminė nuobauda buvo panaikinta prieš terminą, nuteistajam skirtas tik 2015 m. gegužės 25 d.. Šios aplinkybės aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme analizuojamu atveju pastebima tik nuo 2015 m. gegužės 25 d.. Aukščiau aptartų aplinkybių, labiau neigiamai nei teigiamai apibūdinančių nuteistąjį visumoje, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 53 balai, vis tik nesudaro pakankamo pagrindo spręsti apie akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamumo riziką ir neleidžia manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog tiek Komisijos nutarime, tiek ir skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytos išvados, priešingai nei tai suvokia pats nuteistasis, atitinka faktines aplinkybes, nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad T. K. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą, ar konstatuoti, kad analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Visuma išdėstytų aplinkybių leidžia teigti, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo T. K. gynėjo, advokato D. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisAlgirdas JaliniauskasRimas Švirinas