Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-03-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-856-990/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-03-04
Bylos Nr.
1-856-990/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
A. M.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 222 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. M., būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatą būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal to paties įstatymo 4 straipsnio nuostatą privalėdamas tvarkyti UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pažeidė to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu: laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 1 iki 2015 m. spalio 31 d. siekdamas sumažinti UAB (duomenys neskelbtini)į valstybės biudžetą mokėtiną pelno ir pridėtinės vertės mokestį, suvokdamas, kad dėl jo veiksmų valstybės biudžetui bus padaryta žala bei UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos informacija bus neišsami, neobjektyvi ir netinkama, organizavo tikrovės neatitinkančių UAB (duomenys neskelbtini) pardavimo PVM sąskaitų- faktūrų: 2014 m. rugsėjo 22 d. serija MAK Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. spalio 16 d. serija MAK Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. spalio 31 d. serija MAK Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. birželio 15 d. serija MAK Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. birželio 18 d. serija MAK Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. liepos 8 d. serija MAK Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose nurodytos realiai neįvykusios ūkinės operacijos, įtraukimą į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d., ir dėl ko į valstybės biudžetą nebuvo sumokėta 1 158,62 eurų pelno mokesčio ir 1 622,05 eurų pridėtinės vertės mokesčio.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu A. M. parodė, kad (duomenys neskelbtini) direktoriumi jis dirba nuo 2005 m. 2014 m., tikslios datos jis neatsimena, (duomenys neskelbtini) didmenos vadybininkas D. B. pasiūlė jam gauti neapskaitytų grynųjų pinigų. 2014- 2015 metais D. B. surašė pranešime apie įtarimą nurodytas fiktyvias PVM sąskaitas- faktūras, kurias jis perdavė (duomenys neskelbtini) buhalterei, nurodydamas šias PVM sąskaitas- faktūras įtraukti į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Buhalterė, nežinodama, kad jai pateiktos minėtos PVM sąskaitos- faktūros yra fiktyvios, pastarąsias įtraukė į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ir jo nurodymu šias PVM sąskaitas- faktūras apmokėjo. Pavedimai buvo padaryti iš (duomenys neskelbtini) vardu AB „SEB banke“ atidarytos banko sąskaitos į (duomenys neskelbtini) vardu atidarytą banko sąskaitą. Šiose fiktyviose PVM sąskaitose- faktūrose nurodytų prekių (duomenys neskelbtini) negavo- prekes D. B. pardavė savo klientams, o jam per kelis kartus D. B. perdavė neapskaitytus grynuosius pinigus, t. y. pusę sumos, nurodytos PVM sąskaitoje- faktūroje, atimant pusę minėtose PVM sąskaitose- faktūrose nurodyto PVM. Pusę PVM sumos už paslaugą pasiimdavo D. B.. Gautus pinigus jis be apskaitos panaudojo (duomenys neskelbtini) reikmėms, tačiau kur konkrečiai, jis neatsimena. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi (b. l. 173-174).

Ikiteisminio tyrimo metu D. B. parodė, kad maždaug nuo 2014 m. vasaros pagal susitarimą su A. M. jis surašydavo fiktyvias PVM sąskaitas- faktūras, kuriose nurodytas prekes jis parduodavo savo klientams, o gautus grynuosius pinigus perduodavo A. M.. Už šias paslaugas jis gaudavo pusę PVM sąskaitoje- faktūroje nurodytos PVM sumos. Susipažinęs su apklausos metu jam pateiktomis (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitomis- faktūromis, surašytomis (duomenys neskelbtini), jis parodė, kad fiktyvios PVM sąskaitos- faktūros yra: 2014 m. rugsėjo 22 d. serija MAK Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. spalio 16 d. serija MAK Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. spalio 31 d. serija MAK Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. birželio 15 d. serija MAK Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. birželio 18 d. serija MAK Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. liepos 8 d. serija MAK Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 141-145).

Ikiteisminio tyrimo metu A. R. parodė, kad 2015 m. pavasarį jis pradėjo statyti namą, o vasarą jam pažįstamas pasakė, kad galima pigiau nusipirkti blokelių, ir davė jam D. B. telefono numerį. Susiskambinus su D. B. pastarasis pasiūlė jam pirkti blokelius už mažesnę kainą nei jis tikėjosi. D. B. sakė dirbantis (duomenys neskelbtini) ir žinantis, kur galima pigiau dideliais kiekiais įsigyti blokelius. D. B. sakė, kad (duomenys neskelbtini) užsideda didelį antkainį, o jis- D. B. blokelius parduos per savo asmeninę įmonę. D. B. iškėlė sąlygą, kad apmokėti reikės iš karto. D. B. norėjo mokėjimo grynaisiais pinigais, tačiau jis nesutiko. Tada D. B. nurodė savo vardu atidarytą banko sąskaitą, į kurią jis pervedė apie 2 500 eurų už du sunkvežimius, bei susitarė, kad prekių pirkimo dokumentus D. B. jam perduos po prekių atvežimo. Blokeliai buvo atvežti. Tada iš D. B. už 2 500 eurų jis įsigijo perdengimo plokštes. Jokių prekių pirkimą patvirtinančių dokumentų D. B. jam neperdavė, nors dokumentų jis prašė ne kartą (b. l. 147-148).

Ikiteisminio tyrimo metu J. K. parodė, kad 2014 m. jis pradėjo statyti namą. Pastatęs pamatus ir pradėjęs ieškoti blokelių namo statybai jis nuvyko į parduotuvę „Moki veži“, esančią Vilkpėdės gatvėje, Vilniuje, kur dėl nuolaidų jis kreipėsi į Didmenos pardavimų skyrių, kuriame jis susipažino su vadybininku D. B.. Pastarasis pasiūlė pristatyti blokelius žemesnėmis kainomis su sąlyga, kad visą sumą reikia sumokėti iš karto. Tuo metu pinigų jis neturėjo, taigi su D. B. jis susitarė, kad apmokės vėliau. Jis užsisakė 42 m³ blokelių, jis buvo užtikrintas, kad visi prekių dokumentai bus pateikti. Maždaug po 3 savaičių krovininis automobilis atvežė 8 padėklus blokelių. Nors buvo atvežti ne visi užsakyti blokeliai, tačiau D. B. nurodė sumokėti visą kainą. Po kelių dienų D. B. jis perdavė 2 200 eurų, jokie dokumentai, patvirtinantys pinigų perdavimą, jam nebuvo išduoti. D. B. pasakė, kad dokumentai bus perduoti, kai bus atvežtos visos prekės. Maždaug mėnesio laikotarpyje buvo dar 2 ar 3 vežimai, kol buvo atvežtas visas kiekis. Jis kelis kartus D. B. priminė dėl pirkimo dokumentų perdavimo, tačiau D. B. vis žadėdavo, bet dokumentų taip ir neperdavė (b. l. 150-151).

Ikiteisminio tyrimo metu R. N. parodė, kad nuo 2011 m. jis statė savo namą. 2015 m. kovo mėn. iš pažįstamo jis sužinojo, kad iš (duomenys neskelbtini) vadybininko D. B. galima pigiau įsigyti blokelių. D. B. jam pasakė, kad perkant iš jo- D. B. statybines medžiagas galima sutaupyti 40 procentų namo kainos. Jis užsisakė blokelių maždaug už 1 500 eurų, D. B. nurodė banko sąskaitą pinigų pervedimui. Vėliau jis sužinojo, kad tai yra asmeninė D. B. sąskaita. Blokelius atvežė savaitės laikotarpiu. D. B. pasiūlė pigiau įsigyti stogo dangą ir langus už 9 500 eurų bei pasakė, kad sumokėti reikia iš karto, t. y. iki kovo 31 d., nes vėliau galima nespėti gauti nuolaidų. Pinigus jis pervedė į D. B. nurodytą sąskaitą. Pastatęs namo dėžutę vasaros pabaigoje dėl stogo dangos jis pradėjo skambinti D. B., tačiau pastarasis įvardindavo įvairias priežastis, dėl kurių negali pristatyti medžiagų. Užsakytų prekių jis negavo, pinigų iš D. B. jis neatgavo (b. l. 153-154).

Ikiteisminio tyrimo metu A. K. parodė, kad savo namo statybai jis ieškojo, kur galima pigiau įsigyti statybinių medžiagų. Parduotuvės „Moki veži“ didmenos vadybininkas D. B. pasiūlė jam blokelius pirkti pigiau (tuo metu blokelių kaina buvo 220-240 litų/1 m³, o D. B. siūlė 180-200 litų/1m³). Jie susitarė, kad jis sumokės banko pavedimu. 2015 m. sausio mėn. į D. B. nurodytą sąskaitą jis pervedė apie 2 000 eurų, blokeliai buvo atvežti po savaitės. Po to iš D. B. jis pirko kaminus, cementą, langus ir stogo dangą. Už visas prekes jis mokėjo pavedimu, visas prekes jis gavo. Prekių įsigijimo dokumentų jis nėra gavęs, išskyrus kelis važtaraščius, kuriuos jam paliko vairuotojai (b. l. 156-157).

Ikiteisminio tyrimo metu R. Č. parodė, kad nuo 2015 m. jis dirbo (duomenys neskelbtini) vadybininku. Jo darbo vieta buvo parduotuvėje „Moki veži“, esančioje Pergalės g. 42, Vilniuje. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta tokia tvarka, kad neįvykdžius parduotuvės plano buvo mokamas tik minimalus atlyginimas. Siekiant įvykdyti planą buvo pradėta bendradarbiauti su Didmenos skyriaus vadybininkais. Buvo tokia tvarka: D. B. susitardavo su klientu ir užsakymą persiųsdavo tiekimo skyriui arba tiesiai tiekėjui. Tiekėjas, įvykdęs užsakymą, t. y. nuvežęs prekes į objektą, pateikdavo (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą- faktūrą, į kurią įtraukdavo parduotų prekių kainą, transporto išlaidas, krovinio darbų kainą ir pan. Šią sąskaitą D. B. persiųsdavo jam ir jo kolegei K. Č. ir nurodydavo, kokiam pirkėjui surašyti PVM sąskaitą- faktūrą. Didmenos klientai galėdavo pirkti prekes be išankstinio apmokėjimo, todėl jiems išrašant PVM sąskaitas- faktūras nekildavo klausimų dėl apmokėjimo- apmokėjimo klausimą spręsdavo didmenos vadybininkai. Jis nežino, kur buvo vežamos prekės ir kaip buvo atsiskaitoma. 2015 m. rudenį pats D. B. pradėjo nebesusigaudyti, kokiai įmonei kokias sąskaitas surašyti- būdavo, kad prisiunčia nurodymų surašyti sąskaitų vienai įmonei, paskui paaiškėja, kad įmonė prekių negavo ir reikia forminti grąžinimus bei surašyti naujas sąskaitas kitai įmonei. Jis nežino, kokius neteisėtus veiksmus atliko D. B.. Jokių bendrų reikalų su D. B. jis neturėjo, jokių neteisėtų veiksmų jis neatliko (b. l. 159-160).

Ikiteisminio tyrimo metu V. V. parodė, kad nuo 2013 m. iki 2015 m. vasaros pabaigos jis dirbo (duomenys neskelbtini) didmeninės prekybos užsakymų vadybininku kartu su vadybininku D. B., kuris buvo atsakingas už darbą su stambiais klientais- statybos ir prekybos įmonėmis. Jis pats buvo atsakingas už darbą su mažesniais klientais- biudžetinėmis įmonėmis, mokyklomis, darželiais ir pan. Jis ir D. B. kaip didmenos vadybininkai turėdavo ieškoti naujų klientų. Jis iš darbo vietos išvykdavo retai, bet D. B. pas klientus vykdavo praktiškai kasdien. D. B. išvykus kiti vadybininkai turėdavo surašyti PVM sąskaitas- faktūras D. B. klientams. Jis sąskaitas išrašydavo D. B. arba kliento prašymu. Apie tai, kad PVM sąskaitos- faktūros buvo surašomos juridiniams asmenims, o prekės realiai parduodamos kitiems, nesusijusiems asmenims, gautus pinigus grąžinant PVM sąskaitose- faktūrose nurodytų įmonių vadovams, jis nieko nežino (b. l. 162-163).

Specialistas, apžiūrėjęs (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., konstatavo, kad į Bendrovės apskaitą buvo įtrauktos tikrovės neatitinkančios PVM sąskaitos- faktūros: 2014 m. rugsėjo 22 d. serija MAK Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. spalio 16 d. serija MAK Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. spalio 31 d. serija MAK Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. birželio 15 d. serija MAK Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. birželio 18 d. serija MAK Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. liepos 8 d. serija MAK Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko valstybės biudžetui buvo padaryta 2 780,67 eurų žala ir negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d. (b. l. 127-131).

Išraše iš Juridinių asmenų registro nurodyta, kad A. M. nuo 2005 m. balandžio 14 d. yra UAB (duomenys neskelbtini)direktorius (b. l. 39).

Išraše iš VMI duomenų bazės apie UAB (duomenys neskelbtini)pateiktas pelno mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini)į pirkimo PVM įtraukė fiktyviose (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitose- faktūrose išskirtą PVM, o 2014 ir 2015 metais pelno mokesčio deklaracijose buvo sumažintas mokėtinas pelno mokestis į valstybės biudžetą (b. l. 40-66).

Iš AB „SEB banko“ mokėjimo nurodymo matyti, kad 2019 m. sausio 28 d. (duomenys neskelbtini) atlygino valstybės biudžetui padarytą 2 780,67 eurų dydžio žalą (b. l. 175).

Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad A. M., būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatą būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini)buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal to paties įstatymo 4 straipsnio nuostatą privalėdamas tvarkyti (duomenys neskelbtini) apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pažeidė to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu: laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 1 iki 2015 m. spalio 31 d. siekdamas sumažinti (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą mokėtiną pelno ir pridėtinės vertės mokestį, suvokdamas, kad dėl jo veiksmų valstybės biudžetui bus padaryta žala bei (duomenys neskelbtini) apskaitos informacija bus neišsami, neobjektyvi ir netinkama, organizavo tikrovės neatitinkančių (duomenys neskelbtini) pardavimo PVM sąskaitų- faktūrų: 2014 m. rugsėjo 22 d. serija MAK Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. spalio 16 d. serija MAK Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. spalio 31 d. serija MAK Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. birželio 15 d. serija MAK Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. birželio 18 d. serija MAK Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. liepos 8 d. serija MAK Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose nurodytos realiai neįvykusios ūkinės operacijos, įtraukimą į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d., ir dėl ko į valstybės biudžetą nebuvo sumokėta 1 158,62 eurų pelno mokesčio ir 1 622,05 eurų pridėtinės vertės mokesčio.

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 222 straipsnio 1 dalis.

Tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

A. M., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatą būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini)buhalterinės apskaitos organizavimą, organizavo tikrovės neatitinkančių (duomenys neskelbtini) pardavimo PVM sąskaitų- faktūrų, kuriose nurodytos realiai neįvykusios ūkinės operacijos, įtraukimą į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d., taigi A. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Prokurorė siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir A. M. skirti 30 minimalių gyvenimo lygių (toliau- MGL), t. y. 1 129,80 eurų dydžio baudą, kurios dydį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu.

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 418 straipsnio 1-3 dalys.

Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei prokuroras ikiteisminio tyrimo metu nusprendžia kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis tam neprieštarauja, kaltinamasis aktas nerašomas. Šiuo atveju prokuroras surašo pareiškimą, kurį kartu su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga išsiunčia teismui pagal teismingumą.

A. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės. Šia nusikalstama veika padaryta žala atlyginta. A. M. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 180-183). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 41 straipsnis.

1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

2. Bausmės paskirtis:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 54 straipsnio 1-2 dalys.

1. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

2. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formą ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadiją;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 55 straipsnis.

Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

1. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:

2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

BK 64¹ straipsnis.

1. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

Spręsdamas dėl A. M. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. A. M. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), A. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. A. M. yra neteistas, taigi, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, A. M. laisvės atėmimo bausmė neskirtina. A. M. yra dirbantis, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. M. skyrus švelniausios rūšies turtinio pobūdžio bausmę- baudą. Prokurorės siūlomas skirti baudos dydis yra adekvatus BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams, taigi už nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą A. M. skirtina 30 MGL, t. y. 1 129,80 eurų dydžio bauda.

Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, A. M. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, A. M. skirtinos 30 MGL, t. y. 1 129,80 eurų baudos dydis mažintinas vienu trečdaliu- 10 MGL, t. y. 376,60 eurų ir A. M. skirtina galutinė 20 MGL, t. y. 753,20 eurų dydžio bauda, įpareigojant A. M. šią baudą sumokėti per du mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BPK 94 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip:

1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas;

2) daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami;

3) dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo;

4) daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo;

5) kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus ikiteisminio tyrimo metu priima prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutraukiantys ikiteisminį tyrimą, vėlesnėse proceso stadijose – bylą nagrinėjantis teismas.

Kompaktinė plokštelė su garso įrašu (prisegta prie galinio bylos viršelio) paliktina saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 64¹ straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti A. M. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 MGL, t. y. 1 129,80 eurų dydžio baudą.

Bausmę sumažinti vienu trečdaliu- 10 MGL, t. y. 376,60 eurų ir A. M. skirti galutinę 20 MGL, t. y. 753,20 eurų dydžio baudą, įpareigojant A. M. šią baudą sumokėti per du mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

Įspėti A. M., kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Kompaktinę plokštelę su garso įrašu palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti A. M., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

6. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.

7. Jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. Keisdamas baudą areštu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas