Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Erikai Palepšienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Statas“ atstovams V. S., advokatui Valdui Bliujui, atsakovės UAB „Valjutoma“ atstovei J. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Statas“ ieškinį atsakovei UAB „Valjutoma“ dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-03-15 preliminariu teismo sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2015-06-08 Nr. 15/06/08 ir 2015-11-26 Nr. 15/11/26 sudarė rangos darbų sutartis, kurių pagrindu ieškovė atliko darbus atsakovei, o už atliktus darbus išrašė PVM sąskaitas – faktūras (Nr. 00523, 00527, 00534, 00533, 00542, 00543), pagal kurias atsakovė turėjo pareigą atsiskaityti su ieškove, tačiau savo pareigos nevykdė ir liko ieškovei skolinga 5696,96 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, papildomai nurodė, kad šalys sutartyse nebuvo susitarusios, jog ieškovė turi gauti iš generalinio rangovo patvirtinimą, kad pretenzijų dėl darbų kokybės nėra, todėl atsakovė nepagrįsta nesumoka už darbus. Apmokėjimo už darbus tvarka buvo numatyta sutarčių 2.2 punkte, kur nurodyta, kad už atliktus darbus užsakovas apmoka rangovui pagal pateiktas ir pasirašytas PVM sąskaitas faktūras, atliktų darbų aktus, per 3 dienas nuo pinigų gavimo iš Tiekėjo (UAB „Tilta“). UAB „Tilta“ yra pilnai atsiskaičiusi su atsakove, ką patvirtina pridedamas UAB „Tilta“ raštas, pretenzijų nei užsakovas, nei gyventojai neturi. Atsakovės argumentas, kad ieškovė neperrašė sąskaitų vėlesne data, yra nepagrįstas.

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2015-06-08 Nr. 15/06/08 ir 2015-11-26 Nr. 15/11/26 sudarė rangos darbų sutartis, kurių pagrindu ieškovė atliko darbus atsakovei, o už atliktus darbus išrašė PVM sąskaitas – faktūras (Nr. 00523, 00527, 00534, 00533, 00542, 00543), pagal kurias atsakovė turėjo pareigą atsiskaityti su ieškove 5696,96 Eur. Šiomis rangos sutartimis UAB „Valjutoma“ perdavė ieškovei UAB „Statas“ teisę plastikinių langų, plastikinių tambūro durų montavimo ir angokraščių vidaus apdailos paslaugoms atlikti objektuose (duomenys neskelbtini).

Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.). Jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino (CK 6.655 str. 1 d.).

Pagal paminėtas rangos sutartis šalys susitarė, kad už atliktus darbus užsakovas apmoka rangovui pagal pateiktas ir pasirašytas PVM sąskaitas faktūras, atliktų darbų aktus, per 3 dienas nuo pinigų gavimo iš Tiekėjo UAB „Tilta“ (sutarčių 2.2 p.). Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė pagal rangos sutartis sutartus darbus atliko, darbų perdavimas įformintas darbų perdavimo-priėmimo aktais.

Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Taigi atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant rangos sutartį: jame turi būti fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Tokiame akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartyje nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad statybos darbų užsakovas UAB „Admituras“ (objektus (duomenys neskelbtini)) informavo ieškovę, kad minėtuose objektuose statybos užbaigimo aktai buvo pasirašyti (1 t., b. l. 79).

Atsakovė prieštaravimuose ir teismo posėdžio metu neigdama savo prievolę mokėti už atliktus rangos darbus, nurodė, kad ieškovė darbus atliko nekokybiškai, rėmėsi į bylą pateiktais 2015-11-06, 2015-12-10, 2016-01-28 generalinio rangovo UAB „Tilta“ pateiktais defektiniais aktais. Ieškovė nurodė, kad minėti defektai yra pašalinti. Šias ieškovės aplinkybes patvirtina ieškovės į bylą pateikti vėlesni rašytiniai įrodymai.

Užsakovas UAB „Admituras“ 2016-02-08 raštu informavo generalinį rangovą UAB „Tilta“, kad plastikiniai langai ir plastikinės tambūro durys objektuose sumontuotos tinkamai, butų ir kitų patalpų savininkai pretenzijų dėl kokybės nereiškė (1 t., b. l. 80). Į bylą pateikti namų butų savininkų pasirašyti darbų atlikimo aktai. 2016-03-03 raštu UAB „Tilta“ informavo ieškovę, kad UAB „Statas“ objektuose darbai atlikti kokybiškai, dėl kokybės generalinis rangovas pretenzijų neturi (1 t., b. l. 81). Minėti rašytiniai įrodymai paneigia atsakovės teiginius, kad ieškovės atlikti darbai buvo nekokybiški, todėl mokėjimai buvo sulaikyti.

Be kita ko, 2016-04-07 raštu UAB „Tilta“ informavo ieškovę, kad generalinis rangovas su UAB „Valjutoma“ už atliktus rangos darbus atsiskaitė visiškai (1 t., b. l. 82), atsakovės atstovė šių aplinkybių teismo posėdžio metu nepaneigė. Vadovaujantis šalių sudarytų rangos sutarčių 2.2. p. nuostatomis, kad už atliktus darbus užsakovas apmoka rangovui pagal pateiktas ir pasirašytas PVM sąskaitas faktūras, atliktų darbų aktus, per 3 dienas nuo pinigų gavimo iš Tiekėjo UAB „Tilta“, atsakovei UAB „Valjutoma“ gavus apmokėjimą iš generalinio rangovo UAB „Tilta“, ji su ieškove nustatytu terminu neatsiskaitė.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010).

Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė jos poziciją pagrindžiančių įrodymų, nepateikė jokių duomenų, kad mokėjimai ieškovei už atliktus darbus buvo sulaikyti pagrįstai. Atsakovės atstovė teismo posėdyje iš esmės skolą pripažino, tačiau nurodė, kad sąskaitų neapmokėjo, nes ieškovė nesutiko perrašyti sąskaitų vėlesne data. Tokie argumentai nepagrįsti jokiais įrodymai, atsakovės atstovė nenurodė, kuo remiantis, įmonė negali atsiskaityti už suteiktas paslaugas pagal sąskaitas faktūras, todėl tai vertintina kaip atsakovės gynybinė pozicija.

Be to, atsakovė nurodė, kad ieškovė įsipareigojimus vykdė nelaiku ir nekokybiškai, tačiau nepateikė duomenų, kad reiškė pretenzijas ieškovei. Kaip jau nustatyta, atsakovė nepateikė duomenų, kad būtų ėmusis priemonių apginti savo interesus, apskritai, kad jos interesai būtų pažeisti, kad būtų siuntusi pretenzijas ieškovei, nors rangos sutartyse tokios nuostatos įtvirtintos, todėl teismas sprendžia, jog savo pozicijos byloje atsakovė neįrodė.

Motyvuojamoji dalis

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.

Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir teisėtas, todėl preliminarius sprendimu buvo pagrįstai tenkintas (CPK 430 str. 6 d. 1 p.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 15 d. nutartimi, tenkindamas ieškovės prašymą, ieškinio reikalavimas užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovės turtą. Kadangi ieškinys patenkintas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 430 str., 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

2016 m. kovo 15 d. preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistą.

2016 m. kovo 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.