Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, ieškinį atsakovei J. Ž. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

AB „Lietuvos draudimas“ apie šį eismo įvykį sužinojo tik 2016 m. balandžio 5 d., gavęs informaciją iš užsienio žalų reguliavimo partnerio. Gavus informaciją apie eismo įvykį, nedelsiant draudėjai J. Ž. buvo išsiųstas paklausimas Nr. 1702699 dėl informacijos apie įvykį suteikimo. Draudėja J. Ž. (toliau - atsakovė) nevykdė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnyje numatytų reikalavimų pateikti draudikui turimus eismo įvykio bei žalos įrodymus, padėti draudikui išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, t. y. neatsakė į 2016 m. balandžio 12 d. AB „Lietuvos draudimas“ paklausimą Nr. 1702699. Ieškovo paklausimas buvo reikšmingas nustatant, ar yra pagrindas mokėti nukentėjusiajam draudimo išmoką (yra kaltė) ir kokio dydžio buvo padaryta žala nukentėjusiajam. Dėl šių priežasčių ieškovui buvo itin svarbu gauti apie eismo įvykį papildomą informaciją (atsakymus į 1 - 6 paklausimo klausimus).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 6 straipsnio 9 dalimi, su draudimo sutartimi susiję draudimo sutarties šalių pareiškimai turi būti pateikiami raštu. Jei pasikeitė draudėjo gyvenamosios vietos ar buveinės adresas ir draudėjas nepranešė apie tai draudikui, tai draudėjui paskutiniu draudikui žinomu gyvenamosios vietos ar buveinės adresu registruotu laišku išsiųsti draudiko pareiškimai ir pranešimai laikomi įteiktais draudėjui. Atsakovė draudimo sutartyje nurodė adresą - (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu atsakovei buvo siunčiama visa informacija, susijusi su apdrausta transporto priemone, kadangi atsakovė nepranešė draudikui apie gyvenamosios vietos pasikeitimą. Pareiga pranešti apie eismo įvykį yra nurodyta ir draudimo sutartyje Nr. 260088270, sudarytoje tarp ieškovo ir atsakovės, kuria buvo apdrausta transporto priemonė „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė. Draudimo sutarties 2.5.5 punktas įpareigoja draudėją pranešti apie eismo įvykį, pateikti dokumentus bei kitą reikšmingą informaciją per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio. Sutartyje nurodyta pareiga draudėjui pranešti apie eismo įvykį draudikui net ir tuo atveju, kai nėra aišku, kuris eismo dalyvis kaltas dėl eismo įvykio.

Pažymėjo, kad kol negauta informacija apie draudiminį įvykį, draudikas negali tirti įvykio aplinkybių, žalos dydžio, aplinkybių dėl galimo regresinio reikalavimo, jei pažeistos draudimo sutarties sąlygos, nustatyti kaltės. Dėl pavėluoto pranešimo draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką, remdamasis nukentėjusiojo asmens pateiktais dokumentais, kadangi draudikas negalėjo po įvykio apžiūrėti sugadintas transporto priemones ar kreiptis į nepriklausomus ekspertus bei pats tirti įvykio aplinkybių, kadangi šiuo atveju draudikas apie eismo įvykį sužinojo praėjus beveik 2 metams. Negalėdamas laiku tirti avarijos aplinkybių ir avarijos metu padaryto nuostolio dydžio, draudikas negali įsitikinti ne tik nuostolio dydžiu, bet ir tuo, ar visa žala padaryta būtent šio eismo įvykio metu, bei ar apskritai toks įvykis buvo. Nurodė, kad jei atsakovė būtų laiku pateikusi informaciją apie įvykį, jame dalyvavusias transporto priemones, sužalotus asmenis, AB „Lietuvos draudimas“ būtų galėjęs nedelsiant pradėti tirti avarijos aplinkybes. Kadangi atsakovė nesuteikė prašomos informacijos apie 2014 m. birželio 8 d. eismo įvykį, bylos administravimas užtruko, draudikas pats negalėjo nustatinėti žalos dydžio bei tirti kitų įvykio aplinkybių. Dėl šių pažeidimų draudikas negali atsisakyti mokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam asmeniui net ir tuo atveju, jei dėl minėto pažeidimo draudikas pats negalėjo dalyvauti nustatant žalos dydį ar avarijos aplinkybes. Dėl šios priežasties AB „Lietuvos draudimas“ turėjo papildomų žalos sureguliavimo išlaidų, ir negalėjo imtis protingų priemonių sumokėti reikalaujamą draudimo išmoką betarpiškai bendraudamos su nukentėjusiu asmeniu, iškart po eismo įvykio.

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str.: Draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam autoavarijoje asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis netinkamai vykdė šio Įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas (apie įvykį informuoti draudiką, pateikti visus būtinus paaiškinimus ir turimą informaciją). Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, kitas reikšmingas aplinkybes. Pažymėjo, kad įvykus eismo įvykiui tiek transporto priemonės valdytojui, tiek transporto priemonės draudėjui tenka imperatyvi pareiga vykdyti Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 2 dalį. Šios pareigos pažeidimas užtraukia tiek transporto priemonės valdytojui, tiek draudėjui atsakomybę (sankciją). Reikalavimas draudėjui ar transporto priemonės valdytojui atlyginti išmokėtą draudimo išmoką yra draudiko teisė, o kitiems draudimo santykių dalyviams sankcija už teisės aktų imperatyvių nuostatų pažeidimą (Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-502-413/2013).

Lietuvos Aukščiausiais Teismas pažymėjo, kad nepranešimas apie eismo įvykį yra susijęs ne su eismo įvykio pasekmėmis, tačiau su draudėjo elgesiu po eismo įvykio (2007 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2007). Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ 60.3 punkte numatyta, jog jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė Įstatymo 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo, - iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, - jeigu nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per Įstatymo 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį. AB „Lietuvos draudimas“ prašo atsakovo grąžinti 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 3718,80 Eur, atsižvelgdamas į atsakovo įvykdytus esminius pažeidimus - nepranešė apie eismo įvykį ir nepadėjo AB „Lietuvos draudimas“ aiškintis eismo įvykio aplinkybių, t. y. neatsakė į 2016 m. balandžio 12 d. AB „Lietuvos draudimas“ paklausimą.

Atsakovei J. Ž. adresuoti ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2018 m. spalio 31 d., procesinius dokumentus įteikiant viešo paskelbimo būdu, todėl laikytina, kad nuo nurodyto laiko atsakovė buvo tinkamai informuota apie jai inicijuotą civilinę bylą, procesines teises ir pareigas bei jų neįvykdymo pasekmes, tai yra galimybę priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 1 dalis). Per nustatytą 14 dienų atsiliepimo pateikimo terminą, teismo nuomone, atsakovė turėjo pakankamai laiko jiems pareikšti, taip pat pasinaudoti procesine teise prašyti pratęsti nepasibaigusį procesinį terminą (CPK 77 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, atsakovės atsiliepimo į ieškinį teismas negavo, todėl esant ieškovo prašymui priimtinas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą pagal pateiktą ieškinį ir prie ieškinio pridėtus dokumentus – leistinus rašytinius įrodymus, ir įsitikinęs, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti, nustatė, kad: 2014 m. birželio 8 d. D. B. įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl abipusės transporto priemonių valdytojų kaltės susidūrė atsakovės vairuojama transporto priemonė „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Ford Fiesta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi įvykio metu buvo apgadintos abi eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės bei sužaloti automobilio „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keleiviai, AB „Lietuvos draudimas“, kaip transporto priemonės „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinės atsakomybės draudikas, išmokėjo pusę eismo įvykio metu nukentėjusiems padarytos žalos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neinformavo AB „Lietuvos draudimas“ apie šį eismo įvykį bei neatsakė į ieškovo siųstą paklausimą, t. y. nevykdė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnyje numatytų reikalavimų pateikti draudikui turimus eismo įvykio bei žalos įrodymus bei padėti draudikui išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, AB „Lietuvos draudimas“, reikalauja priteisti iš atsakovės 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 3718,80 Eur.

Atsakovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis žalą ieškovui atlygino, ieškinys laikytinas pagrįstas byloje esančiais įrodymais ir ieškovui iš atsakovės priteistina jo prašoma 3718,80 Eur suma.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis numato atsakovo pareigą mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios yra laikomos minimaliais ieškovo nuostoliais. Tokiu atveju, esant ieškovo prašymui, iš atsakovės priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – šiuo atveju nuo 2018 m. spalio 10 d., iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo.

Dėl savo, kaip tinkamai prievolę įvykdžiusios sutarties šalies, pažeistų interesų teisminės gynybos ieškovė turėjo bylinėjimosi išlaidų – sumokėjo 84 Eur žyminį mokestį valstybei ir 18,33 Eur (aštuoniolika eurų trisdešimt tris centus) išlaidų, susijusių su dokumentų vertimu į lietuvių kalbą, todėl tenkinant ieškinį, iš atsakovės priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015 m. sausio 1 d. Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos neviršijo 3 Eur, todėl vadovaujantis tuo, valstybės naudai iš šalių nepriteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir CPK 142 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3718,80 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus aštuoniolika eurų aštuoniasdešimt centų) žalą, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo 2018 m. spalio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 84 Eur (aštuoniasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, 18,33 Eur (aštuoniolika eurų trisdešimt tris centus) išlaidų, susijusių su dokumentų vertimu į lietuvių kalbą, ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB.

Nurodyti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos jis turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sprendimą priėmusiam teismui.

Sprendimas už akių įsiteisėja po 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu atsakovas nepateiks pareiškimo dėl sprendimo peržiūrėjimo.

Atsakovas priimto sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per sprendimą už akių priėmusius Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.