- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-07
- Bylos Nr.
- ATP-1-185/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto Rimgaudo Šliko (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiamu 2014-10-21 nutarimu Rokiškio rajono apylinkės teismas V. K. pripažino kaltu padarius teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., ir jam paskyrė administracinę nuobaudą – 100 Lt baudą, o administracinės bylos teiseną, pradėtą pagal ATPK 130 str. 1 d., nutraukė nesant jo veikoje šio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teismas nustatė, kad V. K. 2014 m. sausio 15 d. 9.51 val. Rokiškio r., (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausantį automobilį „Mitsubishi Lancer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Tokiais savo veiksmais V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 132 punktų reikalavimus ir padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. Teismas konstatavo, kad V. K. kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo yra įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, G. V. paaiškinimu, V. A. B., A. K. teisme duotais parodymais, ekspertizės aktu. Tačiau, apylinkės teismo nuomone, pagrindo V. K. veiksmuose konstatuoti kito jam inkriminuojamo teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., požymių, nėra. Teismas, įvertinęs eismo įvykio metu transporto priemonėms padarytus sugadinimus, priėjo prie išvados, kad automobiliai buvo apgadinti nežymiai, dėl ko tikėtina, kad V. K. jo automobilio krestelėjimą automobilių kontakto metu galėjo suvokti kaip krestelėjimą užvažiavus ant kelio nelygumo (kalniuko). Teismas pažymėjo, kad pažeidimas, numatytas ATPK 130 str. 1 d., gali būti padaromas tik tyčia. Tuo tarpu duomenų apie V. K. veiksmus, elgesį po to, kai jo vairuojama mašina kliudė kitą automobilį, kurie leistų teigti, kad jis suvokė, jog padarė eismo įvykį ir tyčia, siekdamas išvengti atsakomybės, pasišalino iš eismo įvykio vietos, apylinkės teismo nuomone, byloje nėra. Teismas konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai V. K. gynybinės pozicijos, kad jis automobilių susidūrimo nepastebėjo ir jo nesuvokė, nepaneigia, tad nesant patikimų įrodymų, kurie neginčytinai patvirtintų, jog V. K. padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., bylos dalis dėl šio teisės pažeidimo jo atžvilgiu nutraukiama, vadovaujantis ATPK 250 str. 1 d. 1 p. (nesant pažeidimo sudėties).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-10-21 nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad apylinkės teismas minimame nutarime ATPK 250 str. 1 d. 1 p. nuostatas pritaikė ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos dalį dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., V. K. atžvilgiu nutraukė nepagrįstai, šališkai vertindamas parodymus pažeidėjo naudai, todėl mano, kad nutarimas turi būti panaikintas. Teigia, kad V. K., nors ir matė, kad kliudė kitą automobilį, tačiau nesustojo ir išvažiavo iš įvykio vietos, neįsitikinęs, kokia žala padaryta, nepranešęs apie įvykį policijai. Tokie V. K. veiksmai rodo itin neatsakingą požiūrį į eismo saugumą, nepagarbą galiojantiems įstatymams. Pats V. K. paaiškino, kad minėtu laiku, kol buvo pas gydytoją, už jo automobilio sustojo kitas automobilis. Išėjęs iš gydytojo, sėdo į savo automobilį ir, važiuodamas atbuline eiga, nepastebėjo už jo stovėjusio kito automobilio ir į jį atsitrenkė. Pagalvojęs, kad padaryta žala nėra didelė, iš įvykio vietos išvažiavo. Apgadinto automobilio vairuotojas G. V. parodė, kad priėjęs prie automobilio ir pamatęs, kad jis stipriai apgadintas, o kaltininko įvykio vietoje nėra, prisiminė, kad parduotuvėje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą pamatė, kaip raudonos spalvos, „Caravan“ tipo automobilis, judėdamas atbuline eiga, kliudo jo automobilio kairės pusės priekinę dalį ir iš įvykio vietos išvažiuoja. Policijos pareigūnė V. A. B. parodė, kad peržiūrėjusi vaizdo kameros užfiksuotą vaizdo įrašą matė, kaip raudonos spalvos automobilis, kuris kaip vėliau nustatė, buvo V. K. priklausantis „Mitsubishi Lancer“ automobilis, važiuoja atbuline eiga, trenkiasi į kitą automobilį, kuris nuo smūgio kilsteli į viršų, tada pavažiuoja į priekį, sustoja ir išvažiuoja iš aikštelės. Analogiškai nurodė ir kitas policijos pareigūnas A. K.. Teismui paskyrus autotechninę ekspertizę, buvo gautas ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad užfiksuoti automobilio „VW Golf“ sugadinimai galėjo atsirasti automobiliui „Mitsubishi Lancer“ važiuojant atbuline eiga ir atsitrenkiant užpakalinio buferio dešinės pusės kampu. Taigi iš to kas išdėstyta, iš automobiliui „VW Golf“ padarytų sugadinimų galima daryti išvadą, kad V. K. jautė, jog atsitrenkė į kitą automobilį. Net pirminiuose savo paaiškinimuose V. K. nurodė, jog matė, kaip atsitrenkė į kitą automobilį, bet neišlipo pasižiūrėti, kokia žala padaryta, nes pagalvojo, jog padaryta žala nežymi. V. K. parodymai, kad jis parašė paaiškinimą apie tai, jog padarė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos veikiamas policijos pareigūnų psichologinio spaudimo, yra vertinami kritiškai, siekiant išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą. Mano, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neatsižvelgė į liudytojų parodymus, į byloje surinktą medžiagą, o vadovavosi tik V. K. ir jo gynybos surinktais parodymais. Iš surinktos medžiagos matyti, kad yra visi požymiai pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., t. y. kad V. K. iš įvykio vietos pasišalino sąmoningai. Institucijos nuomone, išdėstytos aplinkybės verčia abejoti teismo priimto nutarimo teisingumu ir objektyvumu. Teismas subjektyviai, vienašališkai įvertino byloje esančias aplinkybes pažeidėjo naudai, kritiškai vertino kitus byloje esančius parodymus, todėl neteisingai taikė ATPK 250 str. 1 d. 1 p. nuostatas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. K. atžvilgiu dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymo nutraukė nepagrįstai bei priėmė protingumo ir teisingumo kriterijų neatitinkantį nutarimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas V. K. nurodo, kad apeliaciniame skunde dėl eismo įvykio išdėstyti faktai traktuojami neteisingai, daromos klaidingos išvados. Atkreipia dėmesį į tai, kad buvo nekokybiškai atliktas tyrimas, ką pabrėžė ir apylinkės teismas bei autotechninę ekspertizę atlikę ekspertai. Teismui nebuvo pateikta vaizdajuostė, kurioje būtų užfiksuotas eismo įvykis, jo automobilio fotonuotraukos buvo padarytos be metrinės liniuotės, eismo įvykio vietoje niekas nevertino saugumo kalnelio, apie kurį pabrėžė teisminio nagrinėjimo metu, nebuvo apklausta vienintelė įvykio liudytoja – jo žmona R. K., kuri sėdėjo automobilyje eismo įvykio metu. Vien šie neatlikti veiksmai verčia abejoti, ar iš tiesų jo automobilis dalyvavo eismo įvykyje. Tačiau nuo tyrimo pradžios teigė, kad nėra tikras savo nekaltumu, galbūt ir pažeidė ATPK 127 str. 2 d. reikalavimus, neatsargiai manevruodamas stovėjimo aikštelėje. Bet kategoriškai nesutinka su apeliaciniu skundu dėl jo atsakomybės pagal ATPK 130 str. 1 d., t. y. kad jis pastebėjo pažeidimą ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos. Institucija remiasi jo paaiškinimu, rašytu maždaug po valandos nuo eismo įvykio. Tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė ir šiuo metu tvirtina, kad šį pasiaiškinimą parašė paveiktas patrulio A. K., kuris pareiškė, jog įvykis užfiksuotas vaizdo juostoje, yra du liudytojai, jei nori mažesnės bausmės, turi viską prisipažinti ir gailėtis. Toks policijos pareigūno elgesys nebuvo įprastas nei jam, nei jo buvusiai žmonai. Teigia, kad automobilį vairuoja jau 33 metus, aptariamo įvykio metu buvo blaivus (išėjo iš gydytojo), nuolat su savimi vežiojasi eismo įvykio deklaraciją ir tikrai galėjo įvertinti situaciją, pažeidimo sunkumą ir išspręsti viską, nesišalindamas iš įvykio vietos. Nurodo, kad teismo nutarimas priimtas atsižvelgus į visus tyrimo surinktus faktus, ekspertų išvadas, yra objektyvus, teisingas ir nekeistinas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Kaip matyti iš Institucijos skundo, jame keliamas tik V. K. administracinės atsakomybės klausimas pagal ATPK 130 str. 1 d. Institucijos nuomone, apylinkės teismas subjektyviai, vienašališkai įvertino byloje esančias aplinkybes pažeidėjo naudai, dėl ko neteisingai taikė ATPK 250 str. 1 d. 1 p. nuostatas ir nepagrįstai V. K. atžvilgiu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymo. Prašo panaikinus nutarimo dalį dėl V. K. atžvilgiu nutrauktos pradėtos teisenos pagal ATPK 130 str. 1 d., grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, kad apygardos teismas negali peržengti apeliacinio skundo prašymo ribų.
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
ATPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas, kartu ir teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šioms aplinkybėms nustatyti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai. Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 256 str. 1 d.). ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Taigi įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių.
Pagal formuojamą teismų praktiką nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu galima tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus, ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės ( LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-15-2012).
Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo, atsikirtimo į apeliacinį skundą argumentus, skundžiamą teismo nutarimą bei visą bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pažeisdamas minėtas nuostatas. Teismo išvada, kad byloje nėra patikimų įrodymų, kurie neginčytinai patvirtintų, jog V. K. padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, todėl bylos dalis dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., jo atžvilgiu nutraukiama, nėra pagrįsta išsamia bylos duomenų analize.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, apylinkės teismas, nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą V. K. atžvilgiu pagal ATPK 130 str. 1 d., iš esmės rėmėsi tik jo paties teismo posėdžio metu duotais parodymais, kur jis tvirtino, jog automobilių susidūrimo nepastebėjo ir jo nesuvokė, kurių, apylinkės teismo nuomone, kiti bylos įrodymai nepaneigia, todėl nesant patikimų įrodymų, kurie neginčytinai patvirtintų, jog V. K. padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, bylos dalis dėl šio pažeidimo padarymo V. K. atžvilgiu nutraukiama. Tačiau, aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas visai nekreipė dėmesio į tai, kad nagrinėjamoje byloje yra ir kitokie V. K. paaiškinimai dėl šio įvykio aplinkybių, o būtent, pirminiame iš karto po įvykio savo ranka rašytame paaiškinime V. K. pripažino, jog jis važiuodamas atbuline eiga kliudė kito automobilio sparną, tačiau žvilgtelėjęs į padarytą žalą, pamatė, kad ji nedidelė, ir nuvažiavo. Labai dėl to gailisi (b. l. 11). Apgadinto automobilio vairuotojas G. V. savo paaiškinime bei teisme nurodė, kad priėjęs prie automobilio ir pamatęs, kad jis stipriai apgadintas, o kaltininko įvykio vietoje nėra, prisiminė, kad parduotuvėje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą pamatė, kaip raudonos spalvos, „Caravan“ tipo automobilis, judėdamas atbuline eiga kliudė jo automobilio kairės pusės priekinę dalį ir iš įvykio vietos išvažiavo. Policijos pareigūnai V. A. B. ir A. K. tarnybiniuose pranešimuose bei apklausti teisme taip pat nurodė, kad atvykę į įvykio vietą rado apgadintą G. V. automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltininko įvykio vietoje nebuvo. Peržiūrėję parduotuvės vaizdo kameros užfiksuotą vaizdo įrašą matė, kaip raudonos spalvos automobilis, kuris kaip vėliau nustatė ir išsiaiškino, buvo vairuojamas V. K., važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į kitą automobilį, kuris nuo smūgio kilstelėjo į viršų, tada pavažiavo į priekį, sustojo ir iš aikštelės išvažiavo. Jiems nuvykus pas V. K. į namus jis pripažino, jog stovėjimo aikštelėje važiuodamas atbulas kliudė kito automobilio sparną, tačiau pamatęs, jog žala nedidelė, nuvažiavo.
Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas jame nenurodė jokių motyvų bei argumentų, kodėl teisinga ir patikima, kaip jis pats nurodo, laiko V. K. gynybinę poziciją, jog jis automobilių susidūrimo nepastebėjo ir jo nesuvokė, o ne pirminį paties pažeidėjo ranka rašytą paaiškinimą, kur jis pripažįsta suvokęs, kad sukėlė eismo įvykį ir kad padarė, kaip pats nurodo, kitam automobiliui nedidelę žalą, tačiau nepaisydamas to, iš įvykio vietos, nesulaukęs kliudyto automobilio vairuotojo, apie eismo įvykį nepranešęs policijai, išvažiavo, kuris neprieštarauja kitiems bylos duomenims – policijos pareigūnų tarnybiniams pranešimams bei jų parodymams teisme, G. V. paaiškinimui bei jo parodymams teisme. Taigi apylinkės teismo liko visiškai neįvertinti ir su kitais bylos įrodymais sutampantys V. K. pirminiai jo paties ranka rašyti paaiškinimai, jie nėra kritikuoti ir paneigti priimant sprendimą nutraukti V. K. atžvilgiu pradėtą teiseną pagal ATPK 130 str. 1 d., o nutraukiant teiseną yra remiamasi išimtinai tik V. K. teisme nurodytomis aplinkybėmis, kurių, anot apylinkės teismo, kiti byloje surinkti įrodymai nepaneigia. Todėl nesant išdėstytos apylinkės teismo pozicijos dėl kitų byloje esančių įrodymų (V. K. pirminio paaiškinimo, policijos pareigūnų tarnybinių parnešimų bei jų parodymų teisme, G. V. paaiškinimo bei jo parodymų teisme) patikimumo ar nepatikimumo, sprendžiant V. K. atsakomybės pagal ATPK 130 str. 1 d. klausimą, apygardos teismo vertinimu, nebuvo pakankamo pagrindo konstatuoti, jog byloje nėra patikimų įrodymų V. K. kaltei dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo pagrįsti. Tokia išvada padaryta ne remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o atskiru, iš esmės vien paties V. K. teisme duotu paaiškinimu.
Atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo neišsamiai ir nevisapusiškai, neištyrė ir tinkamai neįvertinto visų įrodymų, bylą dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo V. K. atžvilgiu nutraukė remdamasis ne įrodymų visuma, o atskirais, tik V. K. palankiais įrodymais. Toks skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu bei tinkamai motyvuotu, todėl jo dalis dėl ATPK 130 str. 1 d. teisenos nutraukimo V. K. atžvilgiu naikinama ir ši bylos dalis perduodama nagrinėti iš naujo apylinkės teisme.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutarimo dalį, kuria administracinės bylos teisena dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., V. K. atžvilgiu nutraukta, nesant V. K. veikoje šio pažeidimo sudėties, panaikinti ir grąžinti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Ši nutartis neskundžiama.