Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. V. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas ir paliktas galioti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro (toliau – Generalinis prokuroras) 2016 m. vasario 17 d. nutarimas atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. V. nuteistas už tai, kad 2013 m. vasario 11 d., laikotarpiu nuo 21 iki 23 val., savo namuose Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini) k., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčiodamasis ir kankindamas mušė bei kitaip smurtavo prieš savo šeimos narį – žmoną L. V.. Mušdamas nukentėjusiajai sudavė ne mažiau kaip 20 smūgių į įvairias kūno vietas bei kitaip smurtaudamas rovė jos plaukus, įkando į dešinį žastą, pargriovęs aukštielninką spaudė prie grindų, prieš nukentėjusiosios valią išžiodinęs į burną supylė didelį kiekį alkoholio, dėl to ji apsinuodijo etilo alkoholiu (kraujyje – 5,12 ‰, o šlapime – 4,00 ‰). Dėl apsinuodijimo alkoholiu nukentėjusiajai esant bejėgiškos būklės, užkišo jai išorinius kvėpavimo takus – nosies šnervės angą – karšta cigaretės nuorūka, apie ją nudegindamas odos plotą, į burną giliai kišo vyro lytinio organo – varpos – imitatorių ir cigaretės nuorūką. Suduodamas smūgius bei kitaip smurtaudamas, P. V. nukentėjusiajai padarė kraujosruvas abiejų akių viršutiniuose vokuose, kairės veido pusės poodines minkštųjų audinių kraujosruvas ant skruosto, žando ir apatinio žandikaulio kairės šakos, poodinę kraujosruvą pasmakrio kairėje pusėje, kaklo minkštųjų audinių kraujosruvas, abiejų lūpų vidinio paviršiaus muštines žaizdas ir kraujosruvas, galvos skliauto minkštųjų audinių kraujosruvas ant viršugalvio bei abiejų smilkininių raumenų, kraujosruvas burnoje, gerklaryklėje ir kaklo raumenyse, poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos priekinio paviršiaus apatinės dalies dešinėje pusėje, poodines kraujosruvas nugaros kairėje pusėje – ant mentės, juosmens, kryžkaulio ir uodegikaulio, poodines kraujosruvas dešinio žasto šoniniame bei vidiniame paviršiuje. P. V. tyčia užkišus nukentėjusiosios išorinius kvėpavimo takus ir giliai į gerklę įkišus vyro lytinio organo imitatorių, L. V. po ilgai trukusios hipoksijos-asfiksijos, ilgai dusdama, nuo mechaninės obturacinės asfiksijos aspiravus skrandžio turiniu, mirė. Tokiu būdu P. V. kankindamas nužudė bejėgiškos būklės savo žmoną L. V..

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. V. apeliacinį skundą, 2014 m. birželio 5 d. nutartimi nuteistojo apeliacinį skundą atmetė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2014 m. lapkričio 11 d., 2014 m. gruodžio 18 d., 2015 m. balandžio 23 d. bei 2015 m. birželio 25 d. nutartimis atmetė nuteistojo P. V. prašymus atnaujinti praleistą kasacinio skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti jo kasacinį skundą.

2016 m. sausio 19 d. P. V. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašydamas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Generalinis prokuroras 2016 m. vasario 17 d. nutarimu nuteistojo P. V. pareiškimą atmetė motyvuodamas, kad jis nenurodė nė vieno Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 444 straipsnio l dalyje numatyto pagrindo bei aplinkybių, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį, kurie leistų pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Nuteistasis P. V. padavė skundą Vilniaus apygardos teismui, prašydamas panaikinti Generalinio prokuroro 2016 m. vasario 17 d. nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Nuteistasis pateikė argumentus dėl BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų taikymo nurodęs, kad byla išnagrinėta neišsamiai, nesurinkti visi jį teisinantys įrodymai, nepašalinti prieštaravimai tarp eksperto ir specialisto išvadų, liudytojų parodymų bei rašytinės bylos medžiagos (jos sutuoktinės dienoraštyje užfiksuotų šeimyninių aplinkybių), dėl to apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas jį nuteisė, netinkamai įvertinęs įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. V. skundas atmetamas.

BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl žemesniojo teismo nutarties, gali panaikinti teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą. Toks sprendimas gali būti priimtas, jei nustatoma, kad žemesnysis teismas svarstomu klausimu padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisingą sprendimą.

Aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas pripažinti neteisingomis bei nepagrįstomis. Teismas nutartyje atsakė į nuteistojo skundo argumentus ir pagrįstai juos atmetė. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas – tai išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas, tik esant konkretiems, įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti žinomi ir patikrinti instancine tvarka.

BPK 444 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas bylą nagrinėjusių teisėjų nusikalstamas piktnaudžiavimas; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų nusikalstamas piktnaudžiavimas, jei dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

Kitokiomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį. Aplinkybės, kurios priimant nuosprendį buvo žinomos, negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis.

Atkreipiamas nuteistojo dėmesys, kad, esant įstatymo numatytam pagrindui, bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (BPK 443 straipsnio 2 dalis).

Nuteistasis P. V. savo pareiškime ir skunduose iš esmės nesutinka su įrodymų vertinimu, nagrinėjant jo baudžiamąją bylą, teigdamas, kad byloje nepašalinti prieštaravimai tarp eksperto ir specialisto išvadų, liudytojų parodymų bei rašytinės bylos medžiagos dėl nuolatinio smurtavimo prieš nukentėjusiąją, be to, teismas neatsižvelgė į nukentėjusiosios seksualinius poreikius ir šios aplinkybės nebuvo žinomos bylą nagrinėjusiems teismams. Būtent šios aplinkybės, nuteistojo nuomone, turėtų būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme.

Aukštesnysis teismas sutinka su Vilniaus apygardos teismo išvada, kad šios aplinkybės negali būti pripažįstamos naujai paaiškėjusiomis, kadangi iš esmės analogiškais argumentais nuteistasis grindė ir savo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nuosprendžio. Baudžiamąją bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. birželio 5 d. nutartyje išsamiai įvertino byloje surinktus duomenis teisėtumo bei patikimumo aspektais, atsakė į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, kuriuos atmetė kaip nepagrįstus. Taigi visi nuteistojo P. V. skunde minimi argumentai buvo žinomi baudžiamąją bylą išnagrinėjusiam apeliacinės instancijos teismui.

Skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos 2016 m. kovo 9 d. nutarties nagrinėjanti aukštesniojo teismo teisėja neturi teisinių galių iš naujo ar kitaip (taip, kaip nori nuteistasis) vertinti teismuose priimtais ir įsiteisėjusiais sprendimais nustatytų bei patvirtintų aplinkybių, kadangi nagrinėja ne įsiteisėjusio nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, bet tai, ar Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja teisingai įvertino Generalinio prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir ar pagrįstai atmetė P. V. skundą.

Dėl to negali būti patenkintas nuteistojo prašymas iš naujo vertinti įrodymus – eksperto ir specialistų paaiškinimus, jų atliktų tyrimų aktus bei liudytojų parodymus. Tai, kad teismų priimti sprendimai nuteistojo netenkina, nėra pagrindas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Jau minėta, jog nuteistojo skunde išdėstyti samprotavimai dėl medicinos eksperto ir specialistų išvadų (kaip galima spręsti iš skundo argumentų, tai susiję su ant nuteistojo kūno rastų sužalojimų surašymo/nustatymo aplinkybėmis) prieštaringumo bei liudytojų parodymų neatitikimo faktinėms aplinkybėms (dėl nuolatinio smurtavimo prieš nukentėjusiąją) negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nes neatitinka BPK 444 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Šias nuteistojo nurodytas aplinkybes įvertino apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs jo apeliacinį skundą ir motyvuotai atmetęs kaip nepasitvirtinusias.

Nuteistasis, skunde nurodydamas teismų netirtą aplinkybę – gyvenimo būdą bei seksualinius pomėgius, nepagrįstai ją vertina kaip naujai paaiškėjusią, reikšmingą nagrinėjant baudžiamąją bylą.

Skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad, išnagrinėjus nuteistojo P. V. skundą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, matyti, jog jis nesutinka su įrodymų vertinimu, nagrinėjant baudžiamąją bylą.

Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. V. apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nustatė, jog P. V. kankindamas nužudė bejėgiškos būklės savo šeimos narį – žmoną L. V.. Dėl to nuteistojo viso proceso metu kelta versija, kad L. V. mirė dėl savo pačios veiksmų, siekdama seksualiai sujaudinti vyrą, kuri nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme neva nebuvo nustatinėjama (nors nuteistasis nuo pat pirmos apklausos kaltu neprisipažino ir neigė smurtavęs prieš nukentėjusiąją), įvertinta kaip deklaratyvi.

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas motyvuotai atsakė į nuteistojo skundo argumentą, susijusį su kvalifikuotos teisinės pagalbos neužtikrinimu, nurodęs, kad nuteistasis nepasinaudojo galimybe teisme reikšti nušalinimą gynėjui dėl netinkamo pareigų atlikimo, o nuteistojo teisės paduoti tinkamai surašytą, motyvuotą ir teisiškai pagrįstą apeliacinį skundą nebuvo suvaržytos, jo paduotas apeliacinis skundas išnagrinėtas Lietuvos apeliaciniame teisme, apeliantui buvo užtikrintas gynėjo dalyvavimas. Tai, kad nuteistasis įrodinėja buvus kitokias aplinkybes, vertinama kaip deklaratyvūs teiginiai, neatitinkantys naujai paaiškėjusioms aplinkybėms taikomų kriterijų. Tas faktas, kad bylos aplinkybių tyrimo rezultatai ir priimti sprendimai netenkina nuteistojo, nereiškia, jog yra pagrindas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad apygardos teismas, išsamiai išnagrinėjęs nuteistojo P. V. skundą, patikrino Generalinio prokuroro 2016 m. vasario 17 d. priimto nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą ir motyvuotai skundo netenkino.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus daroma išvada, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti šią nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo P. V. skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.