- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-17
- Bylos Nr.
- e2-699-516/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00054-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Kauno energija“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovių restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių dujotiekio statyba“ ir restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Dovyra“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-764-390/2023 pagal ieškovių restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių dujotiekio statyba“ ir restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Dovyra“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ dėl viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių pakeitimo, apskaičiuotų delspinigių panaikinimo arba sumažinimo, viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – RUAB) „Šiaulių dujotiekio statyba“ ir RUAB „Dovyra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Kauno energija“, prašydamos:
1.1. pripažinti Sutarties Nr. MR-KE-P-107-474 dėl šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo nuo SK 3Ž-19-3 iki SK 3Ž-19-6 (duomenys neskelbtini), darbų atlikimo nutraukimą neteisėtu;
1.2. pripažinti Sutarties Nr. MR-KE-P-107-475 dėl šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo tarp SK 6T-5 ir S K 6T-9 (duomenys neskelbtini), darbų atlikimo nutraukimą neteisėtu;
1.3. pripažinti Sutarties Nr. MR-KE-P-107-476 dėl šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo tarp SK 1T-37 ir SK 1T-37-6 (duomenys neskelbtini), darbų atlikimo nutraukimą neteisėtu;
1.4. pripažinti Sutarties Nr. MR-KE-P-107-624 dėl šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo nuo Šilko katilinės iki ŠK 8K-32 (duomenys neskelbtini), darbų atlikimo nutraukimą neteisėtu.
2. Ieškovės pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones:
2.1. Uždrausti atsakovei atlikti veiksmus, susijusius su teisinėmis pasekmėmis vienašališkai nutraukus 2021 m. rugpjūčio 9 d. viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. MR-KE-P-107-474 dėl šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo tarp ŠK 3Ž-19-3 ir ŠK 3Ž-19-6 (duomenys neskelbtini);
2.2. Uždrausti atsakovei atlikti veiksmus, susijusius su teisinėmis pasekmėmis vienašališkai nutraukus 2021 m. rugpjūčio 9 d. viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. MR-KE-P-107-475 dėl šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo tarp ŠK 6T-5 ir ŠK 6T-9 (duomenys neskelbtini);
2.3. Uždrausti atsakovei atlikti veiksmus, susijusius su teisinėmis pasekmėmis vienašališkai nutraukus 2021 m. rugpjūčio 9 d. viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. MR-KE-P-107-476 dėl šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo tarp ŠK 1T-37 ir ŠK 1T-37-6 (duomenys neskelbtini);
2.4. Uždrausti atsakovei atlikti veiksmus, susijusius su teisinėmis pasekmėmis vienašališkai nutraukus 2021 m. spalio 18 d. viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. MR-KE-P-107-624 dėl šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo tarp Šilko katilinės ir ŠK 8K-32 (duomenys neskelbtini);
2.5. Uždrausti „Swedbank“, AB bankui vykdyti AB „Kauno energija“ reikalavimą išmokėti garantines sumas pagal 2021 m. rugpjūčio 9 d. viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. MR-KE-P-107-474 dėl šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo tarp ŠK 3Ž-19-3 ir ŠK 3Ž-19-6 (duomenys neskelbtini). Garantijos Nr. (duomenys neskelbtini);
2.6. Uždrausti „Swedbank“, AB bankui vykdyti AB „Kauno energija“ reikalavimą išmokėti garantines sumas pagal 2021 m. rugpjūčio 9 d. viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. MR-KE-P-107-475 dėl šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo tarp ŠK 6T-5 ir ŠK 6T-9 (duomenys neskelbtini). Garantijos Nr. (duomenys neskelbtini);
2.7. Uždrausti „Swedbank“, AB bankui vykdyti AB „Kauno energija“ reikalavimą išmokėti garantines sumas pagal 2021 m. rugpjūčio 9 d. viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. MR-KE-P-107-476 dėl šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo tarp ŠK 1T-37 ir ŠK 1T-37-6 (duomenys neskelbtini). Garantijos Nr. (duomenys neskelbtini);
2.8. Uždrausti „Swedbank“, AB bankui vykdyti AB „Kauno energija“ reikalavimą išmokėti garantines sumas pagal 2021 m. spalio 18 d. viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. MR-KE-P-107-624 dėl šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo tarp (duomenys neskelbtini) katilinės ir ŠK 8K-32 (duomenys neskelbtini). Garantijos Nr. (duomenys neskelbtini).
3. Nurodė, kad atsakovė AB „Kauno energija“ 2023 m. gegužės 19 d. kreipėsi į „Swedbank“ AB, reikalaudama išmokėti ginčo sutarčių įvykdymo garantijas, kadangi jungtiniai partneriai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Šiaulių dujotiekio statyba“ ir UAB „ Dovyra “ neįvykdė savo įsipareigojimų pagal sutarčių sąlygas. Šiuo metu šalys siekia byloje taikaus susitarimo teisminės mediacijos būdu. Jeigu atsakovė atliks visus sutartyse numatytus veiksmus, susijusius su sutarties nutraukimu (perims turtą ir objektus, gaus iš banko garantijas ir tokiu būdu įgis teisę samdyti naujus rangovus), ieškinio reikalavimo dėl neteisėto sutarčių nutraukimo nagrinėjimas teisme praras prasmę, nes ieškovai siekia darbus pagal sutartis atlikti patys.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
5. Teismas įvertino, kad ieškinys preliminariai (lot. prima facie) pagrįstas, kadangi akivaizdžių duomenų, jog pagal ieškovių pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas joms palankus teismo sprendimas.
Šalies argumentai
6. Teismas nurodė, kad ieškovės ieškiniu prašo pripažinti ginčo sutarčių nutraukimą neteisėtu. Tokie ieškovių pareikšto ieškinio reikalavimai yra dėl pripažinimo ir tokių reikalavimų patenkinimas, teismo vertinimu, nesietinas su vykdytinumu, nes teismo sprendimas dėl ieškinio reikalavimų patenkinimo realizuotųsi savaime (sutarčių nutraukimas netektų galios priimto teismo sprendimo pagrindu), o teismo sprendimo priverstinio vykdymo būtinumas bet kuriuo atveju neatsirastų. Nurodė, kad šiuo teisiniu aspektu nėra jokio pagrindo manyti, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas konstatavo, kad nenustatyta viena iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovės RUAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ ir RUAB „Dovyra“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamos panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Šiuo metu šalys siekia byloje taikaus susitarimo teisminės mediacijos būdu. Jeigu atsakovė atliks visus sutartyse numatytus veiksmus, susijusius su sutarties nutraukimu (perims turtą ir objektus, gaus iš banko garantijas ir įgis teisę samdyti naujus rangovus), ieškinio reikalavimas dėl neteisėto sutarčių nutraukimo praras prasmę, nes ieškovės siekia darbus pagal sutartis atlikti pačios.
8.2. Atsakovės reikalavimas bankui yra susijęs su sutarties nutraukimu. Teismui tenkinus ieškinį ir pripažinus, kad sutartys nutrauktos neteisėtai, tai reiškia – jos taptų galiojančiomis, susidarytų padėtis, kad atsakovė be teisėto pagrindo turėtų lėšas, gautas iš banko.
8.3. Abi ieškovės yra restruktūrizuojamos įmonės. Bankui įvykdžius prievolę sumokėti garantines lėšas atsakovei, padidėtų šalių įsipareigojimai, o tai darytų įtaką restruktūrizavimo procesui.
Atsiliepimas
9. Atsakovė AB „Kauno energija“ pateikė atsiliepimą, prašydama atskirąjį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovių prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neužtikrina ieškinio reikalavimų, nes patenkinus ieškinio reikalavimus priverstinio vykdymo būtinumo neatsirastų, nes teismo sprendimas dėl pripažinimo realizuotųsi savaime.
Šalies argumentai
9.2. Ieškovės prašo taikyti itin abstraktaus pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, t. y. uždrausti atsakovei atlikti visus veiksmus, susijusius su teisinėmis pasekmėmis vienašališkai nutraukus viešojo pirkimo–pardavimo sutartis. Ieškovės daugiau kaip septynis mėnesius vėluoja atlikti Sutartyse numatytus darbus, dėl to atsakovė gauna pretenzijas iš įvairių asmenų dėl neužbaigtų šilumos trasų tiesimo darbų ir išsiuntė ieškovėms pažymą apie atliktų darbų vertę bei skolų suderinimo aktą, kuriuose fiksuojami neatlikti darbai bei šalių tarpusavio įsipareigojimų balansas.
9.3. Ieškovės neįrodė būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – jog priėmus galimai ieškovėms palankų teismo sprendimą jo įvykdymas būtų apsunkintas ar net neįmanomas. Priešingai, reikalavimus taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovės grindžia vykstančiu jų restruktūrizavimo procesu ir teismine mediacija. Prioritetas turi būti teikiamas viešajam interesui – vartotojų teisei gauti šilumą ir karštą vandenį. Ieškovės nevykdė sutarčių, nebendradarbiavo ir nepriėmė atsakovės siūlomos pagalbos, ieškovių sprendimai buvo savanaudiški ir neracionalūs, vedantys prie sutarčių nutraukimo. Ieškovės savavališkai sustabdė sutarčių vykdymą, dėl to padaryta žala galutiniam vartotojui. Nėra pagrindo ieškoves pripažinti silpnesne šalimi ir jų interesams taikyti prioritetą. Ieškovės, prisiimdamos sutartinius įsipareigojimus ir jų nevykdydamos, suprato galinčias kilti pasekmes ir turi jas prisiimti.
9.4. Atsakovė nemano, kad taikus susitarimas gali būti pasiektas tik atšaukus sutarčių nutraukimą. Taikus susitarimas gali būti pasiektas tik abipusių nuolaidų ir derybų būdu, o ieškovės mediacijoje siekia tik ieškinio reikalavimų patenkinimo, su kuo atsakovė nemato pagrindo sutikti. Atsakovė turi įstatymo numatytas teises nutraukus sutartis pasitelkti kitus rangovus užbaigti ir taip pernelyg ilgai užsitęsusius šilumos trasų rekonstrukcijos darbus ir apriboti šias teises nėra įstatyminio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
13. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – ieškinio reikalavimo prima facie – pagrįstumo, todėl apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, šios sąlygos teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl tų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimu.
14. Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.
15. Nustatyta, kad antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos (grėsmės) egzistavimą apeliantės iš esmės grindė tuo, kad šalys siekia byloje taikaus susitarimo teisminės mediacijos būdu, todėl jei atsakovė atliks visus sutartyse numatytus veiksmus, susijusius su sutarčių nutraukimu, ieškinio reikalavimas dėl neteisėto sutarčių nutraukimo praras prasmę, nes ieškovės siekia darbus pagal sutartis atlikti pačios, be to, bankui įvykdžius prievolę sumokėti garantines lėšas atsakovei, padidėtų šalių įsipareigojimai, o tai darytų įtaką šiuo metu vykstančiam apeliančių restruktūrizavimo procesui.
16. Nagrinėjamoje byloje ieškovės pareiškė ieškinį, prašydamos pripažinti sutarčių dėl šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo darbų atlikimo nutraukimą neteisėtais, o šio reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei atlikti veiksmus, susijusius su teisinėmis pasekmėmis vienašališkai nutraukus viešojo pirkimo–pardavimo sutartis bei uždrausti „Swedbank“, AB išmokėti sumas pagal banko išduotas garantijas, kuriomis užtikrintas viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymas.
17. Pažymėtina, kad teisės doktrinoje ir teismų praktikoje ieškiniai pagal procesinį tikslą skirstomi į ieškinius: 1) dėl pripažinimo; 2) dėl priteisimo; 3) dėl teisinių santykių modifikavimo. Pagal pareikštus ieškinius dėl teisinių santykių modifikavimo (sukūrimo, pakeitimo, panaikinimo) paprastai nereikalingas teismo sprendimo priverstinis vykdymas. Kai reiškiamas reikalavimas pakeisti sutartinius teisinius santykius, šalių sutartiniai teisiniai santykiai modifikuosis teismo sprendimo pagrindu, taigi toks sprendimas neturės būti vykdomas priverstine tvarka (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-382/2010; 2010 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-886/2010, 2014 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-203/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad galimai ieškovėms palankus teismo sprendimas, kuriuo būtų patenkintas reikalavimas pripažinti sutarčių nutraukimą neteisėtu, galėtų būti įvykdytas ir nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, nes, priėmus apeliantėms palankų teismo sprendimą, toks sprendimas realizuosis savaime ir neatsiras jo priverstinio vykdymo būtinumas. Taigi nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja grėsmė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių byloje, bus apsunktinas apeliantėms galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas.
18. Būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones neįrodo ir apeliančių argumentai, kad iki teismo sprendimo priėmimo atsakovė gali atlikti veiksmus, susijusius su sutarčių nutraukimu, t. y. bus perimtas turtas ir objektas, gautos garantijos iš banko, pasamdyti rangovai ir dėl to ieškovės nebegalės įvykdyti sutarčių pačios. Jei ginčo nagrinėjimo metu ieškovės patirtų nuostolius dėl neteisėto sutarčių nutraukimo, jų atlyginimo apeliantės galėtų reikalauti iš atsakingų asmenų. Taigi, išskyrus deklaratyvius teiginius ir spėjimus, kad jei atsakovė atliktų tolimesnius veiksmus, susijusius su sutarčių nutraukimu, ieškinio reikalavimas dėl neteisėto sutarčių nutraukimo prarastų prasmę, apeliantės iš esmės neįrodė jų prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo ir pagrįstumo bei egzistuojančios grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui.
19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat negali nesutikti su atsakove, kad apeliančių prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – uždrausti AB „Kauno energija“ atlikti visus veiksmus, susijusius su teisinėmis pasekmėmis vienašališkai nutraukus viešojo pirkimo–pardavimo sutartis, nagrinėjamu atveju yra neproporcingos. Visų pirma pažymėtina, kad tik pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus ginčą iš esmės ir priėmus sprendimą, kad atsakovė neteisėtai nutraukė šalių sudarytas sutartis, bus laikoma, kad šalis vėl sieja sutartinės prievolės, kurias jos turi vykdyti. Taigi kol šių sutarčių nutraukimas nėra pripažintas neteisėtu, jos laikomos nutrauktomis. Atsižvelgiant į tai, kad sutartys laikomos nutrauktomis, ieškinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui, kaip laikinoji apsaugos priemonė, negali būti nustatytas draudimas atsakovei įgyvendinti iš sutarčių nutraukimo atsiradusias teisines pasekmes. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad pritaikius tokias (apeliančių prašomas) laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeistos atsakovės teisės, iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo esmė, paskirtis ir tikslai, nes teismas, spręsdamas procesinio pobūdžio klausimą byloje, nepagrįstai a priori (liet. nuo pat pradžių) išspręstų šalių ginčą, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos įsiterptų į materialiuosius teisinius santykius, pažeistų vieną svarbiausių civilinėje teisėje – sutarties laisvės principą, pagal kurį draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, ir apribotų atsakovės teisę į savo interesų gynybą, esant nutrauktoms sutartims (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016, 14 punktą).
20. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantėms neįrodžius antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės – egzistavimo, nėra pagrindo taikyti jų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.
21. Būtinumo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones nepagrindžia ir apeliančių argumentai dėl vykstančio taikaus susitarimo teisminės mediacijos būdu bei ieškovių restruktūrizavimo proceso. Visų pirma, kaip patvirtina bylos duomenys, teisminė mediacija jau yra pasibaigusi, byla grąžinta pirmosios instancijos teismui, paskirtas parengiamasis posėdis, šalims nepasiekus taikaus susitarimo. Tuo tarpu vykstantis ieškovių restruktūrizavimo procesas, dėl ko, apeliančių teigimu, bankui įvykdžius prievolę sumokėti garantines lėšas atsakovei, padidėtų šalių įsipareigojimai, o tai darytų įtaką jų restruktūrizavimo procesui, neturi visiškai jokios įtakos klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo išsprendimui.
22. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.