- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-17
- Bylos Nr.
- M1-1261-1165/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36474-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vita Padriezaitė
- Nukentėjusysis
- D. M.
- Advokatai
- Jelena Smirnova
asmens, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, L. K. gynėjai advokatei Jelenai Smirnovai ir atstovui pagal įstatymą J. K.,
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvei, Lietuvos Respublikos pilietei, išsituokusiai, turinčiai vidurinį išsilavinimą, nedirbančiai, gyvenančiai ir gyvenamąją vietą deklaravusiai (duomenys neskelbtini), neteistai,
už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. K., laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 3 d. iki 2021 m. spalio 10 d. 11.40 val., įsibrovusi į Ž. M. priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), patekusi į namo vidų, sugadino jame buvusį Ž. M. turtą: 10 vnt. žaliuzių, bendros 200 eurų vertės, 4 vnt. kėdžių, bendros 160 eurų vertės, tris namo langų stiklus, bendros 45 eurų vertės, lango rėmą, 30 eurų vertės, du virtuvės langų stiklus, bendros 30 eurų vertės, dvejas namo lauko duris, bendros 700 eurų vertės, virtuvės šviestuvą, 200 eurų vertės, vandens maišytuvą, 100 eurų vertės, be to, sugadino du sodyboje esančio ūkinio pastato langų stiklus, bendros 30 eurų vertės, du lauko virtuvės lango stiklus, bendros 45 eurų vertės, bei lango rėmą, 50 eurų vertės, ir sugadino šešis sodybos kiemo šviestuvus, bendros 300 eurų vertės, iš viso sugadindama Ž. M. priklausančio turto už 1 910 Eur. Šiais savo veiksmais ji padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Asmuo, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, L. K., atsižvelgiant į 2022 m. sausio 27 d.–vasario 7 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-78/2022 pateiktas rekomendacijas, nebuvo apklausiama ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 399 straipsnis).
Nukentėjusysis D. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra sodybos savininkės sutuoktinis. Įvykio dieną, tai yra 2021 m. spalio 10 d., šeštadienį iš ryto, jie atvažiavo į sodybą, kurios kieme rado nepažįstamą moterį, kuri tvarkė lapus. Uošvienei nuėjus pakalbėti su šia moterimi, ji atsakė: „aš čia gyvenu“. Ji buvo įsikūrusi virtuvėlėje, teigė, kad nieko neatsimena, kad ją kažkas puola, kažkokia žila moteris liepė jai čia gyventi. Kiek laiko ji galėjo būti sodyboje, nežino, patys joje nebuvo apie dvi savaites. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, jie iškvietė policijos pareigūnus, kurie vėliau iškvietė medikus. Apžiūrėjus sodybą, nustatyta, kad buvo išdaužti langai, kėdės sumestos į tvenkinį, durys perkirstos kirviu, antrame aukšte paklotos lovos, padėta gėlių ir kt. Dėl šio turto sugadinimo buvo padaryta apie 2 000 Eur dydžio žala. Draudimo bendrovė atlygino apie 1 000 Eur. Pretenzijų sodyboje rastai moteriai neturi. Nukentėjusiuoju pripažintas jis, o ne sutuoktinė, kadangi ji nenorėjo dalyvauti procese. Jis parašė ir pareiškimą.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, teisiamojo posėdžio metu pagarsino nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 13–21, 57–60, 63). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad 2021 m. spalio 10 d. apie 11.40 val. jis su sutuoktine Ž. M. ir uošviene A. P. atvyko į sutuoktinei priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), ir sodyboje rado nepažįstamą moterį. Bandė su ja kalbėtis, klausė, ką ji čia veikia. Moteris paaiškino, kad gyvena jų sodybos name, o miega virtuvėlėje. Moteris sakė, kad ją išvarė iš namų ir dabar liepė gyventi jų sodyboje. Kalbėdamas su moterimi pastebėjo, kad nuluptos ir sugadintos pavėsinėje kabėjusios žaliuzės, t. y. dalis jų buvo įmestos į tvenkinį, kita dalis buvo sudeginta. Iš viso buvo sugadinta 10 vnt. žaliuzių, 1 vnt. vertė 20 eurų, bendra vertė 200 eurų. Toliau pastebėjo, kad sunaikintos keturios medinės kėdės, kurios stovėjo prie pirties. Viena kėdė plaukiojo tvenkinyje, o kitos trys buvo sudegintos. Vienos kėdės vertė 40 eurų, visų keturių kėdžių vertė 160 eurų. Taip pat pastebėjo, kad sudaužyti lauke kabėję šeši šviestuvai. Vieno šviestuvo vertė 50 eurų, bendra vertė 300 eurų. Taip pat išdaužti sodybos namo išorinės pusės vieno lango (miegamojo kambario) 3 stiklai. Vieno stiklo vertė 15 eurų, bendra vertė 45 eurai. Apgadintas išorinės pusės lango rėmas, kurio vertė 50 eurų. Sudaužyti klėties lango išoriniai du stiklai, kurių vieno vertė 15 eurų, bendra vertė 30 eurų. Sudaužyti lauko virtuvės du stiklai, kurių vieno vertė 15 eurų, bendra vertė 30 eurų. Taip pat sugadintos dvejos namo lauko durys (vienos durys patekti į namo tambūrą, o kitos durys patekti iš tambūro į namą). Abejos durys buvo medinės ir jas išlaužė, sukapojo kirviu. Vienų durų vertė 350, bendra vertė 700 eurų. Taip pat sudaužytas virtuvėje – svetainėje kabėjęs šviestuvas, kurio vertė 200 eurų. Sulaužytas vandens kranas prie kriauklės virtuvėje. Jo vertė 100 eurų. Taip pat išdaužti virtuvėje buvusio lango trys stiklai, vieno stiklo vertė 15 eurų, bendra vertė 45 eurų. Apgadintas lango rėmas, 50 eurų vertės. Nors sodyba priklauso jo sutuoktinei, tačiau jie bendrai ja rūpinasi ir jo sutuoktinė atskiru pareiškimu į policiją nesikreips. Iš viso dėl turto sugadinimo jam padaryta 1 910 eurų turtinė žala. Apžiūrėjęs sodybą ir pamatęs apgadintą turtą, klausė sodyboje rastos moters, ar tai ji padarė. Ji jam teigė, kad nieko neprisimena ir nieko nežino. Galiausiai, negalėdamas susikalbėti su ja, paskambino policijai ir pranešė apie įvykį. Vėliau iš aplinkinių kaimynų sužinojo, kad nepažįstama moteris gyvena (duomenys neskelbtini) miestelyje ir kad ji galimai serga psichine liga. Sodybos turtas draustas AB „Lietuvos draudimas“.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis šiuos parodymus patvirtino ir patikslino, kad žalą apskaičiavo preliminariai, tačiau ji galėtų būti ir dar didesnė. Sodyboje rasta moteris gyveno virtuvėlėje, šildėsi, malkas ėmė ir kūreno krosnį, matėsi maisto gaminimo požymiai. Buvo naudoti puodai, netvarkinga, matėsi vandalizmo požymiai, išdaužyti langai. Kai jie atvažiavo į sodybą, moteris puolė tvarkytis tol, kol atvažiavo policija. Sodybos virtuvėlėje yra lova, ji buvo su patalyne. Buvo sudaužyta lempa, laikrodis, iš vidaus išdaužyti langai, buvo stiklo šukių. Palėpėje yra ir daugiau lovų, joje dedami nereikalingi daiktai. Joje spintos buvo nustumtos nuo sienos, išluptos jų galinės lentos paklotos keturios lovos. Ji apsišlavė. Supratusi, kad reikės išsikraustyti, ji klausė, galbūt galės gyventi pirtyje („tame gražiame namukyje“). Moteris sakė, kad ją puolė su lazeriais, iš pradžių kalbėjo gražiai, o paskui pasakė, kad nieko neatsimena.
Asmens, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, atstovas pagal įstatymą J. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jam iš policijos pareigūnų yra žinoma, jog jo motina įsilaužė į kažkieno namus. Kadangi kitų asmenų, kurie galėtų ją atstovauti, nebuvo, jis buvo pripažintas atstovu pagal įstatymą. Vyresnysis L. K. sūnus gyvena (duomenys neskelbtini). Su motina bendrauja minimaliai, kai jam buvo 16 metų (gim. (duomenys neskelbtini) m.), motina dingo, o jis vos neatsidūrė globos namuose. Tai buvo maždaug prieš 6 metus. Motina komunikuoja įvairiai, kartais ji kaip ir normali, kartais jai kažkas „gali užsisukti“. Kartą jam grįžus į (duomenys neskelbtini), motina susinešė drabužius ir juos padegė, buvo atvažiavusi gaisrinė. Kai ją medikai pasiima gydyti, jos būklė pagerėja. Ji gydyta dėl to, kad nesusivokia, nesusišneka bendraudama su žmonėmis. Važiuojant į teisiamąjį posėdį, su motina bendravo. Jis yra jos sūnus, todėl ji jam nieko pikto padaryti negali. Apie įvykį motina jam sakė, kad jai kažkas nurodė, jog ji gali eiti gyventi į sodybą, to neneigė. Apskritai, su motina kontakto palaikyti nėra įmanoma, ji neturi telefono, bendrauja tik tiek, kiek jis nuvažiuoja pas ją ir duoda jai pakalbėti jo telefonu. Aplinkinių asmenų, kurie galėtų ją prižiūrėti, nėra. Jis gyvena užsienyje, o jo motina gyvena viena, jos gyvenimo kokybė prasta. Šiuo metu, nuvykęs į jos namus, rado konservuojamus daiktus, šiukšles, laikomas šaldytuve. Jis kreipėsi į seniūniją, tačiau darbuotojai nieko konkretaus nepasiūlė, neskyrė motinai socialinio darbuotojo, nerado sprendimo būdo. Mano, kad motina tinkamai pasirūpinus, tokia situacija nebūtų kilusi.
Ekspertė Sandrina Šakavičienė teisiamojo posėdžio metu patvirtino ekspertizės, kuri buvo atlikta 2022 m. sausio–vasario mėn., išvadas. Susipažinę su visa bylos medžiaga, jie L. K. konstatavo psichikos sutrikimą – kliedesinį sutrikimą, dėl kurio nusikalstamos veikos padarymo metu ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. Šiuo metu dėl psichinės būsenos, ji taip pat negali suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. Dėl socialinio pavojingumo jai rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – gydymą specializuotoje įstaigoje, tai yra Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, bendro stebėjimo sąlygomis. Moteris serga daug metų, jos būsena nuolatos yra bloga, elgesys neadekvatus, pastovios kliedėjimo idėjos, persekiojimo, klausos haliucinacijos, socialinio pobūdžio problemos. Joks ambulatorinis gydymas jai netaikomas, yra psichiatro, socialinės priežiūros stoka. Nors ji gydyta daug kartų, tačiau būklei pablogėjus, minėti aspektai išryškėja, ji tampa neadekvati, kliedesiai suaktyvėja. 2021 m., po apsigyvenimo nukentėjusiojo sodyboje, ji buvo gydyta psichiatrijos stacionare. Medikai konstatavo, kad jos mąstymas nenuoseklus, ji visiškai nesuvokia aplinkos poveikio, ekspertizės metu su ja joks produktyvus kontaktas taip pat nebuvo užmegztas. Ji jaučiasi persekiojama, visiškai nesuvokia baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos esmės, savo poelgio motyvacijos. Jos asmenybės defektai vystosi, reikia spręsti neveiksnumo klausimą. Ji yra nedarbinga, negauna pajamų. Šiuo metu niekas negali užtikrinti nei artimųjų, nei jos pačios suvokimo, kad jai reikia gydytis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Galbūt tai paskatins ir klausimo dėl jos tolesnio patalpinimo globos namuose, civilinės bylos procesą. Dėl psichikos būklės pablogėjimo, ji konfliktuoja su seniūnijos darbuotojais, jai dingsta raktai, kaltina kitus asmenis. Joks gydymas jai netaikomas, ji yra socialiai pavojinga, gyvena psichozinėje būsenoje. Pritaikius gydymą, jos būklė galėtų pagerėti.
Iš 2021 m. spalio 10 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnams R. S. ir R. U. pagal pranešimą nuvykus į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), juos pasitiko D. M., kuris paaiškino, kad į sodybą įsilaužė moteris, kuri yra jos viduje. Pareigūnams bendraujant su šia moterimi, ji negalėjo paaiškinti, ką veikia ne savo nuosavybėje ir kaip atsidūrė sodyboje, negalėjo prisiminti savo vardo, pavardės, amžiaus. Pastebėjus, kad moteris turi sveikatos sutrikimų, nerišliai kalba su savimi, nesiorientuoja aplinkoje, buvo iškviesti medikai, kurie moterį išvežė į LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektorių. Nustatyta šios moters tapatybė – L. K. (gim. (duomenys neskelbtini) m.). Sodyboje rastas šios moters dviratis, krepšys su daiktais, kuriame buvo kirvis, maišas su mėsos gaminiais (1 t., b. l. 11).
2021 m. spalio 10 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas D. M. pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Pareiškime nurodyta preliminari padaryta žala, įvardyti sugadinti daiktai, taip pat nukentėjusysis paaiškino, jog sodyboje paskutinį kartą lankėsi A. P., galimai tai buvo 2021 m. spalio 3 d. Išvažiuodama iš sodybos, ji ją užrakino, o sodyboje buvę statiniai buvo palikti tvarkingi, be jokių apgadinimų (1 t., b. l. 13–21)
ROIK išrašo duomenys patvirtina, kad 2021 m. spalio 10 d. 11.42 val. į įvykio vietą D. M. kvietė policijos pareigūnus bei nurodė, kad į sodybą buvo įsilaužta savaitės laikotarpiu, išpjautos durys, kūrenta krosnis, sodyboje aptiktas nepažįstamas asmuo (1 t., b. l. 22).
2021 m. spalio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta, aprašyta ir fotolentelėje pateiktose nuotraukose užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Iš apžiūros protokolo matyti, kad sodyba yra aptverta tvora, vartai rakinami metaliniu kabliuku. Gyvenamojo namo kairėje matyti stovintis dviratis „Pegasus“ su galinėje dalyje įrengtu krepšiu. Krepšyje yra maišas su drabužiais. Išoriškai apžiūrint namą, nustatyti jo apgadinimai (lango stiklo paketai išdaužti, ant žemės ties langais pabirusios šukės, ant priekinių namo durų ties durų varčia matyti laužimo pėdsakai. Namo viduje, priemenėje, rastas maišas su mėsos gaminiais, o iš priemenės vedančių durų centre matyti ertmė, ant kurios kraštų – laužimo žymės. Patalpoje, kuri yra už šių durų, matyti namų apyvokos daiktai (virtuvės įranga, sofa ir kt.). Šviestuvas, esantis šioje patalpoje, sudužęs, langai taip pat išdaužti iš vidaus. Taip pat užfiksuoti apgadinimai ir kitoje sodybos teritorijoje – ūkiniame pastate su garažu išdaužtas lankas, šviestuvai, esantys link vandens telkinio, išlaužti, o telkinyje matyti plūduriuojanti medinė kėdė (1 t., b. l. 27–52).
Pakvitavimas patvirtina, kad sodyboje rasti daiktai – dviratis, maišai su daiktais bei maisto produktais – buvo grąžinti L. K. (1 t., b. l. 53–54).
2021 m. lapkričio 10 d. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, jog susisiekus su L. K. sūnumis bei buvusiu sutuoktiniu, šie nurodė, kad jie bandė bendrauti su L. K., tačiau ši kategoriškai atsisakė, su jais bendrauti nenori, savo ligos nepripažįsta. Sūnus U. K. jai buvo nupirkęs mobiliojo ryšio telefoną, tačiau L. K. jį išmetė. Šie asmenys nurodė, kad jiems žinoma L. K. psichikos sveikatos būklė, dėl jos kreipėsi pagalbos į seniūniją, tačiau jokia pagalba jiems nebuvo suteikta (1 t., b. l. 90–94).
Iš 2021 m. lapkričio 30 d. pareigūnų portatyvine kamera užfiksuotų vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, jog jiems atvykus į įvykio vietą, moteris nurodė, kad jai liepė gyventi sodyboje, tai toks žaidimas. Ji nurodė: „Man liepė čia gyventi, čia sako gyvenk ta moteriškė nuėjo ir viskas, neturiu, kur gyventi, tai duris išlaužė, lazeriu langus išdaužė man, ir šąla, po perkūnais, kas čia darosi, galvą beprotiškai skauda, aš sakau, tai kodėl taip darote?“ (1 t., b. l. 96–98).
2021 m. lapkričio 25 d. Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro rašte nurodyta, kad L. K. yra šios gydymo įstaigos pacientė nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., tačiau niekada įstaigoje nesilankė (1 t., b. l. 132).
2022 m. sausio 27 d.–vasario 7 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. K. gydyta VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje 2015 m. rugsėjo 16 d.–2015 m. spalio 26 d., diagnozė – kliedesinis sutrikimas, klinikoje aprašomi sisteminiai persekiojimo kliedesiai: teigia, kad ją seka nusikaltėliai, visur stebi, filmuoja, kad po to galėtų tyčiotis iš jos. Mąstymas nenuoseklus, neproduktyvus, su rezonavimo elementais. Gydymo eigoje būsena pagerėjo, redukavosi kliedesiai, koregavęsis elgesys, tačiau išliko nepakankama kritika susirgimo atžvilgiu. pakartotinai buvo stacionarizuota 2016 m. du kartus, 2018 m., 2019 m. ir 2020 m., diagnozė išlieka ta pati - kliedesinis sutrikimas (F22.0). Klinikoje stebimos nuodijimo kliedėjimo idėjos, kad jai kenkiama, dingsta raktai, specialiai kažkas daroma: „kažkas mano pilvą išpučia, kad aš į kelnes netilpčiau ir į darbą negalėčiau eiti“. Namuose įtari, neadekvataus elgesio, ambulatoriškai pas psichiatrus nesilankė, gydymo nenaudojo. L. K. konstatuojamas psichikos sutrikimas – kliedesinis sutrikimas. Ekspertizės atlikimo metu stebėta padrikas, nenuoseklus mąstymas, atsakymai neinformatyvūs, ne pagal prasmę. Galima įtarti esant aktyvią psichopatologiją, stebimi lėtiniam psichikos sutrikimui būdingi pakitimai emocijų, valios bei mąstymo sferose, sutrikusi adaptacija socialinėje aplinkoje ir kt. L. K. ekspertizės atlikimo metu nekritiška savo būsenai, situacijai bei juridinėms savo veiksmų pasekmėms. Atsižvelgiant į tai, ekspertizės akte nurodyta, jog L. K. nei veikos padarymo metu, nei ekspertizės atlikimo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės bei jų valdyti, rekomenduojama jai taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarų stebėjimą specializuotoje įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendrojo stebėjimo sąlygomis bei nurodoma, kad L. K. negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teisiamuosiuose posėdžiuose (1 t., b. l. 150–153).
Sprendžiant klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, visais atvejais būtina nustatyti, kad asmens veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos (BK Specialiojoje dalyje nurodytų veikų) sudėties požymius. Šiuo atveju, L. K. teismui perduota dėl to, kad ji galimai sugadino svetimą turtą ir šią baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė negalėdama suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. Tokie veiksmai atitinka BK 187 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymius. BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sugadino svetimą turtą, kurio vertė didesnė kaip 5 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio (BK 190 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad 2021 m. spalio 10 d. L. K. buvo nukentėjusiojo D. M. sutuoktinei priklausančioje sodyboje. Ši aplinkybė objektyviai užfiksuota į įvykio vietą pagal D. M. kvietimą atvykusių policijos pareigūnų portatyvinėmis kameromis. Jomis atliktų vaizdo įrašų apžiūros protokolas patvirtina, kad policijos pareigūnai įvykio vietoje bendravo su L. K., kuri nurodė, kad jai kažkas liepė atvykti į minėtą sodybą gyventi. Be to, kaip matyti iš byloje užfiksuotų aplinkybių, L. K. sodyboje buvo, ketindama joje apsigyventi. Sodybos prieigose rastas dviratis, taip pat didelis maišas su maisto produktais, kuriuos pakvitavimu atsiėmė L. K., kas patvirtina, jog ji pripažino šių daiktų priklausymą jai. Šią aplinkybę patvirtina ir nukentėjusiojo D. M. parodymai, iš kurių matyti, kad jam atvykus į sodybą, L. K. buvo būtent sodybos kieme, tvarkė lapus. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė gynėja teisiamojo posėdžio metu, vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, kad būtent L. K. sugadino svetimą sodyboje buvusį turtą.
Vis dėlto, teismo vertinimu, šią aplinkybę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti sodyboje padaryti turto sugadinimai. Dalis jų akivaizdžiai buvo padaryti siekiant patekti į patalpos – gyvenamojo namo – vidų (sugadintos dvejos šio pastato durys, vienos jų – ties varčia). Kito turto sugadinimo požymiai iš esmės tapatūs – sugadinti šviesos šaltiniai (vidaus, lauko šviestuvai), taip pat išdaužti langai, sugadintos kėdės (viena jų išmesta į tvenkinį, link kurio veda takas su ties juo buvusiais sugadintais šviestuvais. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad ties išdaužtais langais užfiksuotos stiklo šukės, kas patvirtina, kad turto sugadinimo veiksmai galimai buvo atlikti artimu apžiūrai laikotarpiu. Jokie kiti asmenys, kurie galėjo lankytis sodybos patalpose, neužfiksuoti, jose nerasta jokių daiktų, kurie priklausytų kitiems asmenims, o ne sodybos savininkams ar L. K. Ji negalėjo objektyviai paaiškinti, kodėl atvyko ir apsigyveno sodyboje, nurodė priežastis, kurios atitinka ekspertizės akte bei ekspertės teismo posėdžio metu nurodytus jai nustatyto psichikos sutrikimo požymius (kliedesinis sutrikimas, būdingos persekiojimo, nuodijimo haliucinacijos ir kt.). Vien tai, kad palėpėje esančios savininkų nenaudojamos lovos taip pat buvo paklotos, niekaip nepatvirtina, kad sodyboje L. K. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos aprašyme nurodytu laikotarpiu buvo ne viena, o su kitais asmenimis. Šios aplinkybės nenurodė ir pati L. K. į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams.
Kaip matyti iš D. M. pareiškimo, paskutinį kartą sodyboje buvo lankytasi 2021 m. spalio 3 d., o iš jos išvykstant, ji buvo užrakinta, patalpos paliktos tvarkingos, be apgadinimų. Nėra jokio pagrindo spręsti, kad šios D. M. nurodytos aplinkybės yra klaidingos ir neatitinka tikrovės. Pažymėtina, kad sodybos turtas buvo apdraustas ir žalą dėl jo sugadinimo atlygino draudimo bendrovė. Nors, kaip nurodė nukentėjusysis, atlygintos žalos dydis yra mažesnis nei realiai patirti nuostoliai, D. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė neturintis pretenzijų dėl padarytos žalos, tad nukentėjusiojo siekis melagingai apkalbėti L. K. byloje nėra nustatytas.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad būtent L. K., o ne kiti asmenys, patekusi į Ž. M. priklausančią sodybą, sugadino joje buvusį turtą, kuris nurodomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos aprašyme bei sudaro 1 910 Eur. Nukentėjusiojo nurodytų sugadintų daiktų, kurie užfiksuoti ir įvykio vietos apžiūros metu, vertė nėra akivaizdžiai per didelė ar neatitinkanti šių daiktų rinkos vertės, todėl daroma išvada, kad L. K., laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 3 d. iki 2021 m. spalio 10 d. 11.40 val., įsibrovusi į Ž. M. priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), patekusi į namo vidų, sugadino jame buvusį Ž. M. turtą: 10 vnt. žaliuzių, bendros 200 eurų vertės, 4 vnt. kėdžių, bendros 160 eurų vertės, 3 namo langų stiklus, bendros 45 eurų vertės, lango rėmą, 30 eurų vertės, du virtuvės langų stiklus, bendros 30 eurų vertės, dvejas namo lauko duris, bendros 700 eurų vertės, virtuvės šviestuvą, 200 eurų vertės, vandens maišytuvą, 100 eurų vertės, be to, sugadino du sodyboje esančio ūkinio pastato langų stiklus, bendros 30 eurų vertės, du lauko virtuvės lango stiklus, bendros 45 eurų vertės, bei lango rėmą, 50 eurų vertės, ir sugadino šešis sodybos kiemo šviestuvus, bendros 300 eurų vertės, iš viso sugadindama Ž. M. priklausančio turto už 1 910 Eur ir šie jos veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, nurodytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Pats baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pobūdis, akivaizdaus tikslo bei motyvo nebuvimas, turto sugadinimo aplinkybės bei sugadintų daiktų rūšys, pačios L. K. policijos pareigūnams bei nukentėjusiajam nurodytų aplinkybių turinys, pagrįstai leido tyrimą atlikusiai institucijai suabejoti L. K. pakaltinamumu, o visuma aptartų įrodymų sudaro pagrindą išvadai, kurią patvirtina ir 2022 m. sausio 27 d.–vasario 7 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kad L. K. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – kliedesiniu sutrikimu, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Iš ekspertės bei L. K. atstovo pagal įstatymą nurodytų aplinkybių galima spręsti, kad ji ir šiuo metu serga minėtu lėtiniu psichikos sutrikimu, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl konstatuojama, kad L. K. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdama nepakaltinama ir jai tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarų stebėjimą specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje, atsižvelgiant į įstatymo uždraustos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, bendro stebėjimo sąlygomis.
Būtent šios rūšies priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslingumą nurodė ir teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė Sandrina Šakavičienė, kuri patvirtino ekspertizės akte nurodytas išvadas. Iš šių duomenų matyti, kad stebimas L. K. psichikos sutrikimo suaktyvėjimas, ji nėra kritiška savo būsenai, yra socialiai pavojinga, o ambulatorinis gydymas jai nėra taikomas. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad iki šiol ambulatoriškai L. K. nesigydė, o asmenų, kurie galėtų ja tinkamai rūpintis ir prižiūrėti, siekiant užtikrinti efektyvų pastarosios gydymą ambulatoriškai, nėra, L. K. vengia bendrauti ir su artimaisiais, vienas iš jos sūnų nuolatos gyvena užsienyje. Taigi L. K. nėra prieinama kontaktui nei su artimaisiais, nei su kitais asmenimis, neigia turimą psichikos sutrikimą. J. K. nurodytais duomenimis, ji tinkamai pasirūpinti savimi gyvendama viena galimybių neturi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus L. K. psichikos sveikatos būklę artimu baudžiamosios bylos nagrinėjimui metu (2022 m. sausio–vasario mėn. atliekant ekspertizę), L. K. po ekspertizės atlikimo savarankiškai nesikreipiant į gydymo įstaigas ambulatoriniam gydymui, teismas sprendžia, kad priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo tikslai šiuo metu gali būti realizuojami tik L. K. pritaikius ne ambulatorinį, bet stacionarų stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- dviratis ir 2 vnt. maišų, paimti įvykio vietos apžiūros metu, 2021 m. lapkričio 9 d. pakvitavimu grąžinti jų savininkei L. K. (1 t., b. l. 53–54), nutarčiai įsiteisėjus paliekami L. K.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401–404 straipsniais, teismas
nutaria:
pripažinti, kad L. K., būdama nepakaltinama, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir taikyti jai priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- dviratį ir 2 vnt. maišų, paimtus įvykio vietos apžiūros metu, 2021 m. lapkričio 9 d. pakvitavimu grąžintus jų savininkei L. K., nutarčiai įsiteisėjus palikti L. K..
Nutartis per 20 dienų (asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovo pagal įstatymą, šeimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjos, nukentėjusiojo ir prokurorės) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.