Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-11-04 · Administracinė byla Nr. A-63-1789-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-11-04
Bylos Nr.
A-63-1789-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Anatolijus Baranovas, Roma Sabina Alimienė (pran.)
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybės, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Vitės valdos“
Pareiškėjas
P. A.
Trečiasis asmuo
Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybai
Kategorijos
  • 15.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A63 – 1789/2008Procesinio sprendimo kategorija 15.5; 35.3; 38 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. lapkričio 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Ramunei Petkuvieneiatsakovo atstovams Gražinai Kimantaitei, Artūrui Žičkui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. A. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Vitės valdos“, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybai dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas P. A. (toliau – pareiškėjas) skundu (T II, b. l. 124 – 125) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Vitės valdos“ 967,07 Lt žalai atlyginti, 46,04 Lt metinių palūkanų už paskutinius metus, taip pat priteisti jam žyminį mokestį.

Pareiškėjas nurodė, kad nuo 1998 m. gruodžio mėnesio pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 1998 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 201 ir vėlesnius sprendimus UAB „Vitės valdos“ skaičiavo ir ėmė iš pareiškėjo mokestį už kiemo valymą po 10,12 Lt kas mėnesį. Mokestis buvo skaičiuojamas nuo buto ploto. Per 1998 m. gruodžio mėn. sumokėjo 10,12 Lt. Per 1999, 2000, 2001, 2002, 2003, 2004, 2005 m. sumokėjo po 121,44 Lt per metus. Per 2006 m. šešis mėnesius sumokėjo 60,72 Lt. Iš viso per minėtus metus sumokėjo 920,92 Lt. Pareiškėjas manė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, priimdama neteisėtus sprendimus dėl kiemų valymo mokesčių ėmimo iš butų savininkų, sudarė galimybę UAB „Vitės valdos“ imti šį mokestį. Teigė, jog tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės ir UAB „Vitės valdos“ veiksmai, imti kiemo valymo mokestį yra neteisėti, patvirtina Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvada, pateikta Palangos miesto apylinkės teismui, kurioje konstatuota, kad reikalavimas mokėti teritorijos priežiūros mokestį, kol įstatymų nustatyta tvarka nėra priskirta teritorija, bei mokesčio apskaičiavimas nuo bendro gyvenamojo ploto neatitinka teisės aktų reikalavimų ir pažeidžia vartotojų ekonominius interesus, kadangi vartotojas patiria nepagrįstus finansinius nuostolius (Palangos miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 30 d. sprendimas byloje Nr. 2-26-668/2006). Pareiškėjas nurodė, kad atsakovai nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog namui, kuriame jis gyvena, būtų priskirta ir įregistruota registre kiemo teritorija. Pažymėjo, kad Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje 2006 m. rugpjūčio 8 d., 17 d. ir 28 d. teikė teikimus ir reikalavimus Klaipėdos miesto savivaldybei ir jos merui dėl neteisėtų veiksmų, imant mokestį iš daugiabučių namų butų savininkų už kiemų valymą. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2006 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. T2-358 pakeitė ankstesnį sprendimą ir mokesčio už kiemo valymą iš butų savininkų nebeima. Pareiškėjas manė, kad tai dar kartą įrodo, jog mokestis buvo imamas neteisėtai. Pažymėjo, kad šiais veiksmais atsakovai pareiškėjui padarė 920,72 Lt (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.). Visa paminėta suma turėtų būti priteista iš atsakovų solidariai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 str.). Taip pat turėtų būti priteista iš atsakovių solidariai 5 proc. metinių palūkanų, t. y. 46,04 Lt (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str.), nes atsakovai pareiškėjo pretenzijos nepatenkino.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Vitės valdos“ atsiliepimu į skundą (T II, b. l. 135 – 138) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

UAB „Vitės valdos“ nurodė, kad teisės aktų, galiojusių 1995 – 2006 m., analizė leidžia teigti, jog mokestį už daugiabučio namo kiemo teritorijos priežiūrą skaičiavo ir iš atitinkamo daugiabučio namo gyventojų (butų ir kitų patalpų savininkų ar nuomininkų) rinko teisėtai pagal šiuos teisės aktus: 1995 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1300 patvirtintą Gyvenamųjų patalpų savininkų atsiskaitymo už pastato eksploatavimą ir komunalines bei laidinio radijo paslaugas tvarką, kurioje nurodyta, kad daugiabučių namų, kuriuos aptarnauja eksploatuojančios bendrovės, gyvenamųjų patalpų savininkai apmoka gyvenamųjų patalpų eksploatavimo išlaidas ir moka mokesčius už komunalines bei laidinio radijo paslaugas, pagal Tvarkos 2 priedą komunalinėms paslaugomis laikomos ir kiemo teritorijos priežiūros paslaugos (kiemo teritorijos valymas, kiemo įrangos priežiūra ir remontas bei želdynų priežiūra); 1997 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu Nr. 1432 patvirtintą Gyventojų atsiskaitymo už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas tvarką, kurios 1 priede pateiktame pavyzdiniame gyvenamųjų patalpų eksploatavimo ir priežiūros išlaidų, mokamų atitinkamo daugiabučio namo gyventojų, sąraše minimos gyvenamajam namui priskirtos teritorijos priežiūros išlaidos; Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 1998 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 201 patvirtintus Gyvenamųjų namų eksploatavimo išlaidų ir kiemų teritorijų priežiūros tarifus; 2001 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 603 patvirtintus Daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus, kurių galiojančioje redakcijoje nurodoma, jog mokesčiai už namui priskirtos teritorijos priežiūrą, komunalinių atliekų išvežimą apskaičiuojami ir patalpų savininkams paskirstomi vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtintomis miestų, kitų gyvenamųjų vietovių teritorijos priežiūros ir komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėmis, nustatytais tarifais ir su šių paslaugų teikėjais sudalytomis sutartimis; 2002 m. birželio 27 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 153 parvirtintas Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisykles ir 2003 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-474 patvirtintą naują Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių redakciją, pagal kurias daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai privalo tvarkyti daugiabučiui namui priskirtą teritoriją arba šią pareigą gali perduoti butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriui ir už šias administratoriaus paslaugas mokėti nustatyta tvarka; 2002 m. liepos 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 188 nustatytas Daugiabučių namų kiemų teritorijos priežiūros paslaugų teikimo mokesčio už šias paslaugas skaičiavimo taisykles; 2002 m. lapkričio 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 289 patvirtintus Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus, pagal kurių 12.6 punktą administratoriui skaičiuojant patalpų savininkų mėnesines įmokas kiekvienam patalpų savininkui buvo priskaičiuojama išlaidų už namui priskirtos teritorijos tvarkymą ir priežiūrą dalis, proporcinga jo bendrosios nuosavybės daliai; 2004 m. balandžio 23 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 485 patvirtintą naują Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų redakciją, kurių 12.6 ir 12.7 punktuose numatyta, jog administratorius, skaičiuodamas savininkų mėnesinius mokesčius, į juos įskaičiuoja atitinkamam savininkui priklausančias mokėti sumas už namui priskirtos teritorijos tvarkymą, priežiūrą ir už namui naudojamą žemės sklypą, o atitinkamas savininkas mėnesinius mokesčius privalo sumokėti. UAB „Vitės valdos“ nurodė, kad 1954 m. rugpjūčio 14 d. žemės sklypo planas rodo, jog (duomenys neskelbtini), esančiam daugiabučiui namui yra priskirta 1693 kv. m ploto teritorija, kurios dalį (apie 527 kv. m) užima pats daugiabutis namas. Šis namas yra sujungtas su (duomenys neskelbtini), esančiais daugiabučiais namais, šalia yra (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtas namas, todėl dalis minėto žemės sklypo pagal Klaipėdos miesto savivaldybės institucijų sprendimus priskirta ir minėtiems namams, todėl daugiabučiui namui, esančiam (duomenys neskelbtini), priskirta ir faktiškai prižiūrima teritorija yra mažesnė nei nurodyta 1954 m. rugpjūčio 14 d. plane. Pažymėjo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2002 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 188 nustatė, jog daugiabučių gyvenamųjų namų administratoriai mokesčius už kiemo teritorijos priežiūrą skaičiuoja pagal detaliuosius ar specialiuosius planus. Pabrėžė, kad Klaipėdos miesto teritorijos (jos dalies) detalusis planas iki šiol nėra parengtas, todėl minėtas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimas nustatė, kad kol nėra parengtas Klaipėdos miesto teritorijos (atitinkamos jos dalies) detalusis planas, mokestis už daugiabučio namo kiemo teritorijos priežiūrą skaičiuojamas pagal šio sprendimo priėmimo metu faktiškai prižiūrimą kiemo teritoriją neviršijant 1998 m. lapkričio 26 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 201 patvirtintų Gyvenamųjų namų eksploatavimo išlaidų ir kiemų teritorijų priežiūros tarifų ir laikantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintų Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių. Manė, kad būtent minėtame žemės sklypo plane nurodyto ploto kiemo teritorija, dalimis priskirta daugiabučiams namams, esantiems (duomenys neskelbtini) buvo prižiūrima iki 2007 m. sausio 1 d. ir faktiškai yra tvarkoma iki šiol, todėl daugiabučio namo gyventojai turi pareigą mokėti už kiemo teritorijos priežiūrą. Paaiškino, kad jam yra privalomi Lietuvos Respublikos ir Klaipėdos miesto savivaldybės institucijų priimti teisės aktai, susiję su jo, kaip daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, funkcijų vykdymu, jis privalėjo vykdyti Klaipėdos miesto savivaldybės institucijų priimtus teisės aktus, reglamentuojančius mokesčių už kiemo tvarkymą skaičiavimą ir rinkimą. Iš pareiškėjo ir kitų daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų (nuomininkų) surinktas mokestis už kiemo priežiūrą buvo naudojamas būtent šio daugiabučio namo kiemo priežiūros išlaidoms padengti. Manė, kad nei jis, nei atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija negali būti laikomi solidariosios prievolės skolininkais, nes nėra solidariai atsakomybei būtinų sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 1 dalyje ir 6.18 straipsnio 1 dalyje. Pabrėžė, kad pareiškėjas neįrodė žalos atlyginimui reikalingos civilinės atsakomybės sąlygų.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą (T II, b. l. 141 – 144) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 19 punktu, 17 straipsnio 33 punktu, savivaldybė turi užtikrinti švarą ir tvarką viešose miesto vietose, atsižvelgdama į vietos sąlygas ir aplinkybes. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 327 straipsnyje nustatyta pareiga gyventojams mokėti komunalinius mokesčius. Manė, kad pareiškėjo pareiga mokėti mokesčius už kiemo valymą kyla iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1300 patvirtintos Gyvenamųjų patalpų savininkų atsiskaitymo už pastato eksploatavimą ir komunalines bei laidinio radijo paslaugas tvarkos (galiojo iki 2002 m. gegužės 31 d.) 5 punktą ir 2 priedą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (galiojo iki 2002 m. birželio 1 d.) 8 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 752 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 8.7 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84 straipsniais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau - STR), 2, 9, 13.2, 26 punktais. Atsakovas pažymėjo, kad teisės norminiais aktais situacijos, kai teritorijos gali būti nesuplanuotos detaliaisiais planais, numatytos, tačiau vienais atvejais tokios situacijos ir jų sprendimo būdai reglamentuoti (pvz., nuosavybės teisių atkūrimas), kitais, inter alia mokesčio už namui priskirtos teritorijos priežiūrą (valymą) – ne. Manė, kad teritorijos, kurioje yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis butas nesuplanavimas detaliuoju planu ad hoc, nėra pagrindas perkelti mokesčio už teritorijos priežiūrą (valymą) naštą Klaipėdos miesto savivaldybei. Miesto biudžeto lėšomis prižiūrimos ir valomos bendros miesto teritorijos, tuo tarpu namo faktiškai naudojama teritorija prižiūrima (valoma) savininkų lėšomis. Pabrėžė, kad pareiškėjas neginčija, jog realią paslaugą gavo, t. y. neginčija, jog namo faktiškai naudojama teritorija buvo prižiūrima (valoma). Daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), 1954 m. rugpjūčio 14 d. žemės sklypo planu priskirta 1693 kv. m ploto kiemo teritorija, kuri ir yra faktiškai prižiūrima bei valoma. Atsakovas akcentavo, kad pareiga mokėti už kiemo teritorijos priežiūrą (valymą) expressis verbis nustatyta butų savininkams. Be to, mokestis už kiemo teritorijos priežiūrą (valymą) skaičiuotinas proporcingai pagal savininkų turimą nuosavybės dalį. Pabrėžė, kad mokestis už kiemo priežiūrą buvo naudojamas būtent šio daugiabučio namo kiemo priežiūros ir tvarkymo išlaidoms (sąnaudoms) padengti, o savivaldybė jokių lėšų negavo, todėl nepagrįstas pareiškėjo argumentas dėl neapgrįsto praturtėjimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba atsiliepimu į skundą (T II, b. l. 129) prašė skundą tenkinti.

Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba nurodė, kad pareiškėjui kiemų valymo mokestį butų ir kitų patalpų savininkų bendrąją nuosavybę administruojanti UAB „Vitės valdos“ skaičiavo ir rinko remdamasi neteisėtais Klaipėdos miesto savivaldybės administraciniais aktais.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimu (T II, b. l. 178 – 184) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies.

Teismas nurodė, kad ginčo esmę šioje byloje sudaro pareiškėjo patirtos žalos, renkant mokestį už daugiabučio namo teritorijos priežiūrą, atlyginimo klausimas. Įvertinęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas, teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis taikomas, kai viena teisinio santykio, kurį reglamentuoja viešoji teisė, šalis – valstybė ar savivaldybė, jų institucijos, pareigūnai, tarnautojai, darbuotojai, taip pat privatūs asmenys, kuriems valstybė ar savivaldybė deleguoja tam tikras valdžios funkcijas, padaro žalos kitai šio santykio šaliai – fiziniam ar juridiniam asmeniui. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato valstybės ar savivaldybės civilinę atsakomybę be kaltės, t. y. jų civilinė atsakomybė nesiejama su konkrečių institucijų, pareigūnų, tarnautojų, darbuotojų, taip pat privačių asmenų, kuriems valstybė ar savivaldybė deleguoja tam tikras valdžios funkcijas, kalte. Akcentavo, kad teismas, spręsdamas žalos atlyginimo klausimą, turi nustatyti šias būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalą. Aiškindamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 ir 3 dalis, teismas nurodė, kad terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Pabrėžė, kad atsakomybė siejama su aukščiau įvardintų viešojo administravimo subjektų aktų neteisėtumu, t. y. veikimo ar neveikimo prieštaravimu galiojantiems teisės aktams, administracinio akto prieštaravimu aukštesnės galios teisės aktams. Įvertinęs Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 4 straipsnio, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalies, 40 straipsnio 6 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 4 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (toliau – Nuostatai) 9 punkto nuostatas, teismas padarė išvadą, kad nuo 2001 metų Lietuvos Respublikos teisės aktai nustato tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį daugiabučio gyvenamojo namo savininkai turi pareigą tvarkyti tik įstatymų nustatyta tvarka namui priskirtą žemės sklypą. Įvertinęs tai, teismas nurodė, kad žala, atsiradusi dėl valdžios institucijų veiksmų, neatitinkančių tokio reglamentavimu, gali būti atlyginama tik nuo tada, kai toks reguliavimas atsirado, t. y. 2001 metų. Pažymėjo, kad atsakovai pripažįsta faktą, kad teritorija, kurioje yra pareiškėjui priklausantis butas, nėra suplanuota detaliuoju planu, todėl įstatymų nustatyta tvarka nėra įregistruotas žemės sklypas, priskirtas daugiabučiam namui. Nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 188 „Dėl Klaipėdos miesto tarybos 1998 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 201 dalinio pakeitimo“ 3 punktas nustatė, kad daugiabučių namų administratoriai namui ar namų grupei laikinai, kol nėra parengti detalieji ar specialieji planai, mokestį už kiemo teritorijos priežiūrą skaičiuoja pagal šiuo metu faktiškai valomas teritorijas, neviršydami galiojusio tarifo ir laikydamiesi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintų Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių. Teismas pažymėjo, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-678-243/2007 sprendė šios nuostatos teisėtumo klausimą. Atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 26 d. sprendimu, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartimi paliktas nepakeistas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 188 „Dėl Klaipėdos miesto tarybos 1998 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 201 dalinio pakeitimo“ 3 punktą panaikino kaip neteisėtą. Pažymėjo, jog nurodytu sprendimu panaikintas buvęs nustatytas kiemų teritorijos priežiūros tarifas, o panaikinus sprendimą dėl tarifo nustatymo, sprendimo 3 punktas iš esmės neteisėtas, nes nuoroda, kad mokestis apskaičiuojamas neviršijant galiojusio tarifo yra nelogiška arba sąmoningai klaidinanti, nes galiojęs tarifas panaikintas 1 punktu. Taigi Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje butų ir kitų patalpų savininkams už namui priskirtos teritorijos priežiūrą tarifas nenustatytas. Teismas pažymėjo, kad daugiabučių gyvenamųjų namų savininkams, nuomininkams yra privalu tvarkyti namui priskirtą žemės sklypą, o daugiabučio namo administratoriui privalu skaičiuoti mokesčius tik už įstatymo nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo priežiūrą, pagal savivaldybės tarybos patvirtintus tarifus. Nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nustatydama tokį reguliavimą, pagal kurį panaikinus tarifą, nebuvo nustatytas naujas tarifas, be to, kuris įgalina imti mokestį už teritorijos valymą iš daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų už žemės sklypą, kuris nėra nustatyta tvarka priskirtas daugiabučiui namui, veikė neteisėtai. Teigė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos administracinio akto neteisėtumas yra konstatuotas ir teismo sprendimu. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei teisės aktų, reglamentuojančių civilinę atsakomybę nuostatas, teismas konstatavo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos neteisėti veiksmai tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo patirtas išlaidas. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad yra visos būtinos savivaldybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, žala. Teismas pažymėjo, kad UAB „Vitės valdos“, rinkdamos mokesčius už kiemo priežiūrą, veikė pagal savivaldybės tarybos priimtus aktus, todėl atsakomybė šiuo atveju tenka Klaipėdos miesto savivaldybei, o ne UAB ,, Vitės valdos“. Nurodė, jog nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų aktais atlyginimo, taikytinos ieškinio senatį reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos. Įvertinęs aplinkybę, kad ieškinio senaties terminas dėl žalos atlyginimo yra treji metai, teismas pažymėjo, jog pareiškėjui prisiteistina turėta turtinė žala už trejus metus, terminą skaičiuojant nuo 2003 m. liepos 1 d. iki 2006 m. liepos 1 d., iš viso 364,32 Lt žalos, o kitoje dalyje prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad ginčas kilęs ne iš prievolinių santykių, o žalos atlyginimo, todėl netenkino pareiškėjo prašymo dėl 46,04 Lt metinių palūkanų priteisimo. Pažymėjo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 11 punktu skundai dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.) žyminiu mokesčiu neapmokestinami, todėl pareiškėjui grąžino sumokėtą 50 litų žyminį mokestį.

III.

Atsakovas apeliaciniu skundu (T II, b. l. 189 – 191) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti. Apeliaciniame skunde pakartojami atsiliepimo pirmosios instancijos teismui argumentai, taip pat apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, nagrinėdamas bylą, neanalizavo konkrečių teisės aktų, reglamentuojančių daugiabučio gyvenamojo namo savininkų pareigą mokėti už namui priskirtos teritorijos tvarkymą (valymą). Lietuvos Respublikos žemės įstatymas reglamentuoja žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikoje. Šio įstatymo reguliuojamų santykių aspektu teritorijų planavimo dokumentai teisiškai reikšmingi nuomojant, parduodant ar kitaip perleidžiant žemę, tačiau teisinio ryšio tarp Lietuvos Respublikos žemės įstatymo reguliuojamų santykių ir butų bei kitų patalpų savininkų, inter alia pareiškėjo, pareigos mokėti už namui priskirtos teritorijos tvarkymą (valymą) nėra.

2. Teismas neįvertino aplinkybės, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas byloje Nr. I-678-243/2007 nagrinėjo ginčą dėl tarifo, tai yra tyrė tik tarifo už namui priskirtos teritorijos priežiūrą nustatymo klausimą ir visiškai netyrė klausimo dėl teritorijų nepriskyrimo teritorijų planavimo dokumentais, pagrįstumo. Teritorijos nesuplanavimas detaliaisiais planais nepanaikina butų ir kitų patalpų savininkų minėtos pareigos – mokėti mokesčius už teritorijos priežiūrą.

3. Žalos padarymo fakto įrodinėjimas – pareiškėjo pareiga, t. y. pareiškėjas turi įrodyti, kad mokėjo sumas, kurias prašo priteisti, nes reikalavimo teisę atlyginti žalą turi asmuo, kuriam žala buvo padaryta. Pareiškėjas, įrodinėdamas padarytą žalą, pateikė mokėtinų mokesčių sąskaitas, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių sąskaitų apmokėjimą. Esant šioms aplinkybėms, teismas nepagrįstai skolos nefiksavimo atsiskaitymo lapeliuose faktą vertino kaip įrodymą, kad mokesčius inter alia už kiemų tvarkymą (valymą), mokėjo pareiškėjas.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Vitės valdos“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (T III, b. l. 4 – 6) prašo apeliacinį skundą tenkinti.

UAB „Vitės valdos“ atsiliepime iš esmės pakartoja atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus.

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (T III, b. l. 1) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad visi neteisėti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimai dėl kiemų valymo mokesčio ėmimo iš gyventojų panaikinti, o aplinkybės, kad mokestis už kiemo valymą sumokėtas, atsakovai pirmosios instancijos teisme neginčijo, UAB „Vitės valdos“ atstovas patvirtino, jog mokestis buvo mokamas.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (T III, b. l. 2 – 3) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad daugiabučių namų savininkų bendrija rūpinasi įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo priežiūra, taigi įstatymas numato, kad daugiabučiui namui gali būti priskirtas tik žemės sklypas, o ne teritorija, kaip nurodo atsakovas. Žemės sklypas yra tik teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

2. Žemės sklypai suplanuojami remiantis teritorijų planavimo dokumentais, parengtais pagal Teritorijų planavimo įstatymo nustatytus reikalavimus.

3. Teismas, darydamas išvadą, kad nuo 2001 m. daugiabučio gyvenamojo namo savininkai turi pareigą tvarkyti tik įstatymų nustatyta tvarka namui priskirtą žemės sklypą, tinkamai taikė ir aiškino Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą, Teritorijų planavimo įstatymą, Žemės įstatymą.

4. Visi žemės teisiniai klausimai pirmiausia turi būti reguliuojami žemės klausimus reglamentuojančiais teisės aktais, t. y. Žemės įstatymu ir Teritorijų planavimo įstatymu, o prievolės, susijusios su nekilnojamuoju turtu, taip pat ir žemės sklypais, privalo būti sutvarkyti teisiškai, t. y. taip, kaip numato žemės teisinius klausimus reglamentuojantys įstatymai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Teisėjų kolegija vertina ar pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo ginčo santykius.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 9 punktu nustatyta, kad Mokesčiai už namui priskirtos teritorijos priežiūrą, komunalinių atliekų išvežimą apskaičiuojami ir patalpų savininkams paskirstomi vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtintomis miestų, kitų gyvenamųjų vietovių teritorijos priežiūros ir komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėmis, nustatytais tarifais ir su šių paslaugų teikėjais sudarytomis sutartimis.

Nuostatų 1 punktu nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai (toliau vadinama -Nuostatai) taikomi butų ir kitų patalpų savininkų (toliau vadinama - patalpų savininkai) bendrosios dalinės nuosavybės administravimui, kai šią funkciją atlieka pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnį savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendimu paskirtas administratorius.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 21 punktu nustatyta, kad savivaldybės taryba nustato kainas ir tarifus už savivaldybės kontroliuojamų įmonių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų teikiamas atlygintinas paslaugas bei keleivių vežimą vietiniais maršrutais, taip pat įstatymų nustatyta tvarka nustato centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainas, nustato vietines rinkliavas bei kitas įmokas.

Sisteminis šių normų aiškinimas sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas turi pareigą vykdyti Nuostatų 9 punktą ir nustatyti tarifą, kuriuo remiantis savivaldybės paskirti butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriai skaičiuotų ir paskirstytų mokesčius butų ir kitų patalpų savininkams už namui priskirtos teritorijos priežiūrą.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokia atsakovo pareiga atitinka Savivaldos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 19 punkte numatytą savivaldybės funkciją dėl sanitarijos ir higienos taisyklių tvirtinimo ir jų laikymosi kontrolės organizavimo, švaros ir tvarkos viešosiose vietose užtikrinimo bei neprieštaraują šio įstatymo 17 straipsnio 21 punkte numatytam įgaliojimui dėl kitų įmokų nustatymo.

Šiuo atveju nėra reikšminga aplinkybė kokios nuosavybės formos subjektai teikia kiemų priežiūros paslaugas, nes pagal patvirtintą tarifą mokestis apskaičiuojamas ir paskirstomas patalpų savininkams. Nuostatų 9 punkte nurodyti darbai atliekami pagal sutartis su paslaugų tiekėjais. Todėl nustatant tarifą nėra pažeidžiamos privačių ūkio subjektų teisės, nes jie turi pasirinkimo teisę sudaryti sutartį ar ne (2007 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A18-915/2007; Procesinio sprendimo kategorija 17.2.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis šalina bet kokią abejonę dėl savivaldybės tarybos teisės nustatyti tarifus, tačiau šioje nutartyje nenagrinėtas teritorijų priskyrimo atitinkamiems namams klausimas, o jis taip pat yra šios bylos nagrinėjimo objektas.

Pavyzdinių nuostatų I skyriuje pateikiamos bendrosios nuostatos, kur administravimas apibrėžiamas kaip butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams išsaugoti ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Vykdant administravimą administratoriui keliami uždaviniai ir suteikiamos funkcijos išvardintos Pavyzdinių nuostatų II skyriuje. Pagal šio skyriaus 5.7 punktą administratorius, įgyvendindamas jam pavestą pagrindinį uždavinį (Pavyzdinių nuostatų 4 p.), apskaičiuoja mėnesinius mokesčius už suteiktas paslaugas pagal Pavyzdinių nuostatų 8 ir 9 punktus, parengia ir iki kito (po praėjusio) mėnesio 10 kalendorinės dienos laišku, faksu elektroniniu ar kitais būdais pateikia patalpų savininkams ir valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkams informaciją apie suteiktas paslaugas, jų kainą (tarifus), kiekį, mokėtinas sumas ir mokėjimo būdus, tvarko šių mokesčių surinkimo ir naudojimo apskaitą. Vadinasi, administratorius veikla apskaičiuojant mokesčius ir nurodant mokestinas sumas už suteiktas paslaugas bus teisėta tik tokiu atveju, jei bus laikomasi Pavyzdinių nuostatų 8 ir 9 punktų reikalavimų. Esamoje byloje aktualus 9 punktas, kuriame įvardinta teisinė elgsena apskaičiuojant mokesčius ir paskirstant patalpų savininkams už namui priskirtos teritorijos priežiūrą, komunalinių atliekų išvežimą. Taigi, pagal Pavyzdinių nuostatų 9 punkto taisyklę, siekiant pagrįsti administratoriaus veiklos teisėtumą mokesčių apskaičiavimui už namui priskirtos teritorijos priežiūrą būtinas teisės aktas - savivaldybės tarybos patvirtintos miestų, kitų gyvenamųjų vietovių teritorijos priežiūros ir komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės su jose nustatytais tarifais. Bet prieš nustatant tokius tarifus, t. y. priimant norminio pobūdžio teisės aktą (taisykles), reikalingas atitinkamas paruošiamasis darbas. Kiekvienam namui turi būti priskirta aiški teritorija bei atlikta jos teisinė registracija. Toks teiginys grįstinas tuo, kad patalpų savininkai galėtų žinoti ne tik namui priskirtos teritorijos ribas, bet ir žinoti, koks namui priskirtas žemės sklypas yra administruojamas ir kaip paskirstomi patalpų savininkams tenkantys mokesčiai už namui priskirtos teritorijos priežiūrą. Tuo tarpu Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nustatydama tokį reguliavimą pagal kurį panaikinus tarifą nebuvo nustatytas naujas tarifas, be to įgalino imti mokestį už teritorijos valymą iš daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų už žemės sklypą, kuris nėra nustatyta tvarka priskirtas daugiabučiui namui. Pirmos instancijos teismas sprendime nurodė, kad Klaipėdos savivaldybės administracinio akto neteisėtumas dėl tarifo konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tačiau šiame sprendime nenagrinėtas klausimas dėl teritorijos priskyrimo. Tik identifikavus konkrečiam namui priskirtą teritoriją, būtų galimas tarifų už namui priskirtos teritorijos priežiūrą nustatymas, taip nuosekliai ir tiksliai įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus bei išvengiant neatitikimo Vietos savivaldos įstatymui.

Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad rinkti mokesčius už kiemo priežiūrą UAB “Vitės valdos” įgalino Klaipėdos savivaldybės tarybos 1998 m. lapkričio 26 d. sprendimas Nr. 201 “ Dėl gyvenamųjų namų eksploatavimo išlaidų bei kiemo teritorijos priežiūros išlaidų tarifų patvirtinimo”, kurį pakeitė 2002 liepos 29 sprendimas Nr. 188 “Dėl Klaipėdos miesto tarybos 1998 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 201 dalinio pakeitimo” kurio 3 punktu nustatė, kad už kiemų priežiūra mokestis apskaičiuojamas neviršijant galiojusio tarifo, o galiojęs tarifas panaikintas minėto sprendimo 1 punktu. Po šio sprendimo priėmimo neliko galiojusio ar galiojančio tarifo. Darytina išvada, kad atsakovas UAB “Vitės valdos” po šio sprendimo priėmimo apskaičiuodavo mokesčius, nesant nuo šios dienos galiojančio tarifo, tai yra neteisėtai.

Pirmos instancijos teismas, įvertinęs bylos rašytinius įrodymus-imformacinius pranešimus, kuriuose buvo teikiamos apskaičiuotos sumos už suteiktas paslaugas tame tarpe už kiemo teritorijos priežiūrą, konstatavo, kad paskutinėje iš pateiktų informacijų, nenurodyta, jog pareiškėjas skolingas, todėl šias informacijas laikė pakankamu mokesčio sumokėjimą patvirtinančiu įrodymu. Minėtas mokestis už kiemo teritorijos priežiūrą buvo skaičiuojamas, vadovaujantis 2002 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 188 “Dėl Klaipėdos miesto tarybos 1998 m. lapkričio 26 d sprendimo dalinio pakeitimo” 3 punktu, todėl teismas konstatavo, kad Klaipėdos savivaldybės tarybos neteisėti veiksmai sąlygojo pareiškėjo patirtas išlaidas. Tačiau darydamas tokią išvadą teimas neatkreipė dėmesio, kad administruojant namą bendrovė mokesčius apskaičiavo panaikinus buvusį tarifą ir nesant patvirtinto naujo tarifo bei nesant įstatymų nustatyta tvarka priskirtos namui teritorijos, t.y. be teisėto pagrindo. Todėl darytina išvada, kad nuo minėto sprendimo priėmimo, mokestį apskaičiuojanti bendrovė negalėjo jo apskaičiuoti, nes nebuvo patvirtinto tarifo, tai yra bendrovė veikė neteisėtai, todėl svarstytina, ar bendrovė, iš gyventojų rinkdama mokesčius už teritorijos valymą, šioje situacijoje nėra atsakinga už nepagrįstą mokesčių rinkimą.

Teismas sprendime nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1, 2 dalis nustato, kad už subjektų, kuriems savivaldybė deleguoja savo funkcijas, veiksmais padarytą žalą atsako savivaldybė. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad UAB “Vitės valdos”, rinkdama mokestį už kiemo priežiūrą, veikė pagal savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus, todėl už neteisėtų aktų pasekoje atsiradusią žalą turi atlyginti juos priėmusi institucija.

Tačiau tokios teismo išvados nėra pagrįstos. Pagal Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnis nustato, kad savivaldybė- valstybės teritorijos administracinis vienetas, turintis juridinio asmens statusą bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per savivaldybės tarybą. Savivaldybė veikia per atstovaujamąją instituciją-savivaldybės tarybą ir vykdomąją instituciją- savivaldybės administracijos direktorių. Savivaldybės institucijos yra atsakingos už savivaldos teisės ir savo funkcijų įgyvendinimą. Šio įstatymo 29-1 straipsnio 2 dalies 4 p. nustato, kad viešųjų paslaugų teikimą administruoja savivaldybės administracija, kurios direktoriui, be kita ko įstatymu nustatyta detaliojo planavimo organizatoriaus pareiga. ( Teritorijų planavimo įstatymas). Jokiu norminiu aktu savivaldybės tarybai nėra pavesta nustatyti namų kiemų teritorijų, todėl nėra pagrindo teikti, kad Klaipėdos savivaldybės Taryba, nenustatydama namų kiemų teritorijų ribų neveikė kaip pagal įstatymą privalėjo veikti. Teismas neišsiaiškino, kuriai savivaldybės institucijai priklauso sklypų suformavimo( teritorijų priskyrimo) funkcija ir nepagrįstai nusprendė, kad ši pareiga nustatyta savivaldybės tarybai. Atkeiptinas dėmesys, kad mokestis bus renkamas teisėtai, jei jis bus renkamas už konkretų įstatymo nustatyta tvarka įregistruotą žemės sklypą ir savivaldybės tarybos patvirtintus tarifus Teismas sprendime nurodė, kad mokestis neteisėtai buvo renkamas iki 2006 m. liepos mėnesio, ir pritaikęs 3 metų senatį, terminą skaičiavo nuo 2003 m. liepos 1 d. t.y., kai savivaldybės taryba 2002 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 188 tarifą jau buvo panaikinusi. Pažymėtina, kad teismas pritaikė senatį, nors tokio prašymo proceso šalys nepateikė ( CK 1.126 str. 2 p.). Įvertinus aukščiau išdėstytą, kolegija konstatuoja, jog teismo išvada, kad tik Klaipėdos savivaldybės taryba yra atsakinga už pareiškėjo skunde nurodytą žalą, yra nepagrįsta. Pareiškėjas pirminį reikalavimą dėl žalos pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai. Patikslintu skundu atsakovu nurodė Klaipėdos miesto savivaldybę, nenurodant konkrečios institucijos. Teismas, priteisdamas žalą, neišsiaiškino, kokiai būtent savivaldybės institucijai pareiškėjas kelia reikalavimą. Teismas sprendimo rezolicinėje dalyje nurodė, kad žala priteisiama iš savivaldybės, nenurodant konkrečiai iš kurios savivaldybės institucijos (tarybos ar administracijos) priteista žala. Sprendime konstatuota, kad savivaldybės tarybos neteisėti veiksmai tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo patirtas išlaidas, tačiau savivaldybės taryba nėra patraukta byloje atsakovu. Dėl paminėtų procesinės normos pažeidimų sprendimą negalima laikyti pagrįstu ir teisėtu.

Pareiškėjas, prašydamas teismo priteisti žalą, privalo įrodyti žalos dydį. Byloje yra pateikti pranešimai apie mokėtinas sumas, kurie nelaikytini juridinę galią turinčiais dokumentais, patvirtinančiais tų priskaičiuotų sumų sumokėjimą.Tai, kad atsakovas nėra pateikęs teisme pareiškėjui ieškinio dėl mokesčio įsiskolinimo, neįrodo, kad mokesčiai sumokėti ir būtent informacijose pateikto dydžio. Todėl darytina išvada, kad šioje dalyje teismo sprendimas pagrįstas prielaida.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, neteisingai kvalifikavo ginčo santykius, neteisingai taikė teisės aktus, todėl priimtas sprendimas yra naikinamas, perduodant bylą nagrinėti iš naujo.

Nagrinėjant bylą iš naujo, teismas turėtų pareiškėjui pasiūlyti patikslinti atsakovą, tai yra išsiaiškinti kokiam konkrečiam atsakovui reiškiamas reikalavimas, taip pat nustatyti, dėl kurio iš atsakovo veiksmų atsirado žala ir ar tarp atsiradusios žalos ir veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys bei pareikalauti pareiškėją pateikti žalos dydį patvirtinančius juridinę galią turinčius dokumentus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto savivaldybės mero apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėAnatolijus BaranovasStasys Gagys