- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-19
- Bylos Nr.
- 2A-205-567/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Algirdas Auruškevičius, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- D. D., Č. R., S. R., I. R., V. Š.
- Atsakovas
- J. N., A. R., M. Ž., E. R., J. R., Vilniaus apskrities viršininko administracijos, Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir atsakovų J
- Trečiasis asmuo
- J. B., V. D.
- Advokatai
- Nerija Žeknienė, Eva Jankovska
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
atsakovų J. N., A. R., M. Ž., J. R., E. R., A. R., E. R. atstovei advokatei Nerijai Žeknienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir atsakovų J. N., A. R., M. Ž., J. R., E. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-964-534/2009 pagal ieškovų D. D., V. Š., I. R., Č. R., S. R., S. R. ieškinį atsakovams J. N., A. R., M. Ž., J. R., E. R., A. R., E. R., Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems asmenims J. B., V. D. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, termino atnaujinimo ir Vilniaus apskrities viršininko įsakymo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai D. D., V. Š., Č. R., I. R., Č. R., S. R., S. R. pateikė 2008-07-11 pareiškimą ir 2008-09-16 patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašydami:
1) nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad teisę nustatantis dokumentas, esantis Lietuvos centriniame valstybės archyve, Vilniaus -Trakų seniūnijos archyviniame fonde, Riešės valsčiaus žemės mokesčių mokėtojų 1924 m. sąrašas, F.55, ap.9, b. 71, kuriame įrašytas R. M., (duomenys neskelbtini) vnk. turėjęs 5.5 deš.žemės, M. R., T., gimusiam 1877-10-23, (duomenys neskelbtini) kaime, nepriklauso;
2) atnaujinti įstatyme praleistą terminą giminystės ryšį ir nuosavybės teises dokumentams pateikti. Nurodė, kad pareiškėjai yra M. R., gyvenančio (duomenys neskelbtini) kaime, anūkai. M. R., gyvenęs (duomenys neskelbtini) kaime ir M. R., gyvenęs (duomenys neskelbtini) kaime, nėra vienas ir tas pats asmuo. Pretendentai į M. R. žemę, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, negali pretenduoti į buvusio savininko M. R. žemę, esančią (duomenys neskelbtini) kaime. Pareiškėjai yra pretendentai į J. R. žemę, esančią (duomenys neskelbtini) kaime. J. R. vedė A. R., kuri buvo M. R., gyvenusio (duomenys neskelbtini) kaime, dukra. A. R. išvyko gyventi iš (duomenys neskelbtini) kaimo pas vyrą J. R. į (duomenys neskelbtini) kaimą. J. R. buvo M. R., gyv. (duomenys neskelbtini) kaime, žentas. M. R., T., gimė 1877-10-23 (duomenys neskelbtini) kaime. Sudaręs santuoką su K. R., persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) kaime). M. R. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini) kaime ir tik (duomenys neskelbtini) kaime turėjo žemės sklypą. M. R., gyvenęs (duomenys neskelbtini) kaime, tai visai kitas asmuo, kuris mirė arba išvyko iš (duomenys neskelbtini) kaimo laikotarpyje nuo 1938 iki 1942 m. Tikėtina, kad M. R., gyvenęs (duomenys neskelbtini) kaime, gimė 1873 metais. Tokia jo gimimo data nurodyta 1935 ir 1938 metų rinkėjų į Senatą sąrašuose.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į pareiškimą prašė jo netenkinti. Suinteresuoti asmenys M. Ž., J. R., A. R., E. R., J. N. atsiliepimuose į pareiškimą ir patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo prašė jo netenkinti.
Šalies argumentai
Ieškovai D. D., V. Š., Č. R., , I. R., Č. R., S. R., S. R. 2008-11-18 pateikė ieškinį, 2009-02-12 patikslintą ieškinį, prašydami:
1) nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad teisę nustatantis dokumentas, esantis Lietuvos centriniame valstybės archyve, Vilniaus – Trakų seniūnijos archyviniame fonde, Riešės valsčiaus žemės mokesčių mokėtojų 1924 m. sąrašas, F.55, ap.9, b. 71, kuriame įrašytas R. M., (duomenys neskelbtini) vnk. turėjęs 5.5 deš.žemės, priklauso M. R., V. ir H. sūnui, gimusiam 1870-06-19 (duomenys neskelbtini) kaime;
2) atnaujinti įstatyme praleistą terminą giminystės ryšį ir nuosavybės teises dokumentams pateikti;
Šalies argumentai
3) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008-06-04 įsakymo Nr. 23-6834-(01) „Dėl pretendentų į buvusio rėžinio (duomenys neskelbtini) kaimo žemę sąrašo jiems likusios grąžinti žemės ploto ir proporcingai tenkančių sklypo dalių patvirtinimo“ dalį, kuriuo patvirtintas pridėtas pretendentų M. Ž., J. R., A. R., E. R., Č. R. ir J. N. į buvusio rėžinio (duomenys neskelbtini) kaimo sąrašas, ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai yra pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą į buvusio rėžinio (duomenys neskelbtini) kaimo žemę. Atsakovai taip pat dalyvauja nuosavybės teisių atkūrimo į (duomenys neskelbtini) kaimo žemę procese, tačiau jiems tokia teisė nepriklauso, atsakovai yra nesąžiningi ir netinkami pretendentai. M. Ž., J. R., A. R., E. R., Č. R. ir J. N. Vilniaus apskrities viršininko administracijai yra pateikę prašymą atkurti nuosavybės teises į M. R. žemę, esančią (duomenys neskelbtini) kaime ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus su M. R., T., gimusiu 1877-10-23, (duomenys neskelbtini) kaime. Nuosavybės teisių atkūrimas į M. R. žemę, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, vykdomas, remiantis atsakovų pateiktu 2000-09-07 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjimu Nr. T-2729-R, kuriame nurodyta, kad Vilniaus-Trakų seniūnijos archyviniame fonde, Riešės valsčiaus žemės mokėtojų 1924 sąraše įrašytas R. M., (duomenys neskelbtini) vnk turėjęs 5,5 deš. žemės ir R. M., (duomenys neskelbtini) k., turėjęs 7.5 deš. žemės.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2009-01-30 rašte nurodė, kad 2000-09-07 archyvo pažymėjimas Nr. T-2729-R buvo išduotas pagal A. R. 2000-08-06 prašymą dėl M. R. Riešės vis. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose turėtos žemės. Patvirtinti arba paneigti, kad dokumentuose, kuriu pagrindu buvo išrašytas minėtas pažymėjimas, įrašytas tas pats asmuo archyvas negali, kadangi juose nebuvo nurodyti M. R. (M. R.) tėvo vardas, gimimo metai ir gyvenamoji vieta. Atsakovai nėra susiję giminystės ryšiais su M. R., s. V., turinčiu 5.5 dešimtinės žemės (duomenys neskelbtini) kaime, todėl, nustačius juridinį faktą, atsakovai praranda teisę į žemės grąžinimą (duomenys neskelbtini) kaime, tuo pačiu ieškovams, kaip pretendentams į teisių atkūrimą (duomenys neskelbtini) kaime, atsiranda teisė pretenduoti į atsakovams tenkančias dalis suformuotuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) kaime. Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą pasikeis ieškovams priklausančios teisės apimtis.
Buvusiame Buchta III rėžiniame kaime 1924 m. 5.5 deš. žemės valdė M. R., V. s., gimęs 1870-06-19 (duomenys neskelbtini) kaime. Tai patvirtino minėtas archyvo pažymėjimas Nr. T-2729-R. Taip pat ieškovų papildomai pateiktos Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymos tik patvirtino aplinkybę, kad M. R., T., gim. 1877-10-23, (duomenys neskelbtini) kaime, ir M. R., V. , gim. 1870-06-19 (duomenys neskelbtini) kaime, yra du skirtingi asmenys, iš kurių žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, turėjo M. R., V., kuris gimė, gyveno ir mirė (duomenys neskelbtini) kaime.
M. R., T., gim. (duomenys neskelbtini) kaime, gyvenęs (duomenys neskelbtini) kaime, turėjo žemės (duomenys neskelbtini) kaime. Tai patvirtino archyvo pažymėjimas Nr. T-2729-R, kuriame nurodyta, R. M., (duomenys neskelbtini) kaime, turėjęs 7,5 dešimtines žemės, apie ką liudijo Vilniaus – Trakų apskrities seniūnijos archyviniame fonde esančio Riešės vis. žemės mokesčio mokėtojų 1924 m. sąrašas. Toje pačioje pažymoje nurodyta, kad Vilniaus apskrities viršininko archyviniame fonde, privalomų pardavimo prievolių 1941 m. byloje esančio Riešės vis. pieno gamintojų 1941 m. sąraše įrašyta, kad R. M., (duomenys neskelbtini) kaime turėjo 9,4 (matavimo vienetas nenurodytas). Vilniaus apskrities archyvo 2008-10-17 pažymoje Nr. (8.12.)-V5-3945 nurodyta, kad Vilniaus apskrities DŽDT vykdomojo komiteto Žemės ūkio skyriaus dokumentų fonde, Šeškinės apylinkės 1948-1949 m. žemės ūkio apskaitos žiniaraščių byloje, Vilniaus apskrities Riešės valsčiaus, Šeškinės apylinkės, (duomenys neskelbtini) kaime 1948-11-10 žemės apskaitos žiniaraštyje įrašytas žemės naudotojas R. M., s. M., turėjęs viso 4.12 žemės. (M. R. yra M. R., s. T., mirusio 1947 m. sūnus). Šiuo atveju nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad M. R., T., gyvenęs (duomenys neskelbtini) kaime, turėjo žemės (duomenys neskelbtini) kaime. M. R., T., (duomenys neskelbtini) kaime niekada negyveno ir negalėjo gyventi. Ieškovai kitokiais būdais negalėjo gauti dokumento, patvirtinančio, kad M. R., T., jokios žemės (duomenys neskelbtini) kaime neturėjo, todėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra būtinas. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu dokumentas vertintinas kaip giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas. Ieškovai, susipažinę su rinkėjų sąrašais į Senatą, vėliau pabendravę su (duomenys neskelbtini) kaimo senbuviais, susipažinę su pateiktas 2008 m. gruodžio mėnesi Lietuvos valstybės istorijos archyvo dokumentais, sužinojo, kad M. R., V., gyvenantis (duomenys neskelbtini) kaime, o ne M. R., T. iš (duomenys neskelbtini) kaimo, buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime turėjo žemės. Būtinybė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą atsirado, kai 2008-05-04 Vilniaus apskrities viršininko administracija informavo ieškovus apie tai, kad nuosavybės teisių atkūrimas į buvusio savininko M. R. žemę, (duomenys neskelbtini) kaime bus tęsiamas, nes rinkėjų į Senatą sąrašas nėra nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas.
Vilniaus apskrities viršininkas 2008-06-04 įsakymu Nr. 23-6834-(01) „Dėl pretendentų į buvusio rėžinio (duomenys neskelbtini) kaimo žemę sąrašo jiems likusios grąžinti žemės ploto ir proporcingai tenkančių sklypo dalių patvirtinimo“ pretendentams patvirtino jiems tenkančios žemės sklypo dalis. Įsakyme į pretendentų (duomenys neskelbtini) kaime sąrašą įtraukti ir M. R., T., įpėdiniai (pretendentai). Vilniaus apskrities viršininkas negalėjo priimti sprendimo įtraukti M. R., T., pretendentų (atsakovų) į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo tenkančių proporcingai dalių pretendentų sąrašą, nes M. R., T. pretendentai nepateikė pakankamai nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų. Vilniaus – Trakų seniūnijos archyviniame fonde, Riešės valsčiaus žemės mokesčio mokėtojų 1924 sąrašas yra papildomas nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas, todėl Vilniaus apskrities viršininko administracija negalėjo pripažinti šio sąrašo pakankamu nuosavybės teisėms atkurti, nes tai nėra žemės savininkų sąrašas, o žemės nuomos mokėtojų sąrašas. 1924 m. žemės mokesčio mokėtojų sąraše įrašytas M. R. (gimimo data, tėvavardis nenurodyti). Sąrašas yra datuojamas 1924 m., jokių kitų duomenų iki 1940 m. nėra, jokių duomenų po 1940 m. nėra. Ieškovai pateikė teismui 1942 m. (duomenys neskelbtini) kaimo surašymą, kuriame M. R. nėra. Vilniaus apskrities archyvo 1948 m. ūkinėse knygose duomenų apie M. R. (duomenys neskelbtini) kaime turėtą ūkį nėra. Vilniaus apskrities viršininko administracija negalėjo vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą į M. R. žemę, (duomenys neskelbtini) kaime, o privalėjo pasiūlyti atsakovams kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Vilniaus apskrities viršininko 2008-06-04 įsakymo dalis, kuria įtraukti į pretendentų sąrašą atsakovai, yra naikintina, nes prieštarauja LR Vyriausybės nutarimo „Dėl LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygoms“. Vilniaus apskrities viršininkas neteisingai nustatė (duomenys neskelbtini) kaimo savininkų skaičių, nes įtraukė savininką, į kurio žemės atkūrimą prašymas nebuvo pateiktas įstatymu nustatyta tvarka. Ieškovų reikalavimas panaikinti įsakymą iš dalies yra išvestinis iš reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą (LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str., 3 str., 5 str., Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 „Dėl LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 1 p., 12 p., 13 p., 106 p., CPK 444 str. 2 d. 9 p.).
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto ir termino atnaujinimo atmesti, o ieškinį dalyje dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008-06-04 įsakymo Nr.2.3-6834-(01) „Dėl pretendentų į buvusio rėžinio (duomenys neskelbtini) kaimo žemę jiems likusios grąžinti žemės ploto ir proporcingai tenkančių sklypo dalių patvirtinimo“ dalį, kuriuo patvirtintas pridėtas pretendentų M. Ž., J. R., A. R., E. R., Č. R., J. N. į buvusio rėžinio kaimo (duomenys neskelbtini) kaimo žemę sąrašas, panaikinimo palikti nenagrinėtu. Nurodė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. 1-3921-561/2008 pagal pareiškėjų skundą dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008-06-04 įsakymo Nr.2.3-6834-(01) „Dėl pretendentų į buvusio rėžinio (duomenys neskelbtini) kaimo žemę jiems likusios grąžinti žemės ploto ir proporcingai tenkančių sklypo dalių patvirtinimo“ dalį, kuriuo patvirtintas pridėtas pretendentų M. Ž., J. R., A. R., E. R., Č. R., J. N. į buvusio rėžinio kaimo (duomenys neskelbtini) kaimo žemę sąrašas, panaikinimo, todėl toje dalyje civilinė byla turėtų būti palikta nenagrinėta. Ieškovai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodė visą eilę aplinkybių, kurių nepagrindė įrodymais. Suinteresuoti asmenys M. Ž., J. R., A. R., E. R., Č. R., J. N. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2000-09-06 pažymėjimą Nr.290-R, kuriame nurodyta, kad Vilniaus Šv. Rapolo Romos katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad 1877-11-20 (duomenys neskelbtini) kaime gimė M. R.. Šie asmenys, būdami M. R. anūkai, žinojo savo senelio gyvenimo aplinkybes ir nėra pagrindo netikėti, kad jų pateikta pažyma patvirtina jų senelio gimimą faktą. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoti asmenys laiko ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, kad jų senelis gimė 1877-11-20, juridinę reikšmę turintis faktas dėl asmens, gimusio 1877-10-23, dokumentų nepriklausomumo nesukels teisinių pasekmių. Šiuo atveju ieškovai nenurodė dėl kokių priežasčių jie praleido įstatymų nustatytą terminą, kodėl rūpestingai ir apdairiai nesirūpino savo teisių gynimu (LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str.).
Atsakovai M. Ž., J. R., A. R., E. R., Č. R., J. N. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad jie nepagrįstai įtraukti atsakovais, kadangi jiems nėra keliami jokie reikalavimai. Ieškovai savo reikalavimą grindė vien tik spėliojimais apie tai, kad M. R., s. V., turėjo žemės, o atsakovų senelis ne. Tokios ieškovų argumentacijos nepatvirtino jokie dokumentai ar kiti įrodymai. Atsakovai, pretendentai atkurti nuosavybę į M. R. žemę, pateikė visus reikiamus dokumentus, įrodančius, kad jų senelis turėjo žemę (duomenys neskelbtini). Dėl nuosavybės teisių atkūrimo atsakovai kreipėsi, kadangi žinojo, kad jų senelis M. R. turėjo žemės (duomenys neskelbtini), nes, būdami paaugliais, toje žemėje dirbo kartu su savo tėvu, kuris jiems sakė, jog iki nacionalizacijos atsakovų senelis M. R. turėjo žemės (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties atsakovai ir kreipėsi į archyvus su tiksliais užklausimais, ar jų senelis M. R. iki nacionalizacijos turėjo žemės (duomenys neskelbtini). Be to, 2008 metų pradžioje kartu su Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus darbuotojais ir liudytojais J. L., gim. 1934-03-25, ir A. K., gim. 1926-08-02, buvo apžiūrėtos atsakovų senelio turėtos žemės (duomenys neskelbtini). Liudytojai patvirtino, kad atsakovų senelis turėjo žemės (duomenys neskelbtini) ir nurodė jo turėtos žemės (duomenys neskelbtini) ribas. Ieškovai į teismą dėl termino atnaujinimo kreipėsi tik 2008-07-11, nenurodė jokių nuo jų valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios kliudė jiems iki šio termino kreiptis į teismą. Ieškovai dėl M. R. iki nacionalizacijos valdytos žemės atkūrimo nesikreipė, todėl ir negali pridėti dokumentų į nuosavybės teisių atkūrimo bylą. Atsakovai, kaip pretendentai atkurti nuosavybės teises į M. R. valdytą žemę, visus reikalaujamus dokumentus pateikė nuosavybės teisių atkūrimą tvarkančiai institucijai laiku, t. y. nepraleidus įstatyme nustatyto termino ( CPK 137 str. 1 d. 4 p., 443 str., 444 str., 445 str., LR Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 10 str. 4 d., 17 str., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d., 23 str. 6 d., 33 str. 1 d., 34 str. 1 d., 89 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-07-16 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas nusprendė:
1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad teisę nustatantis dokumentas, esantis Lietuvos centriniame valstybės archyve, Vilniaus – Trakų seniūnijos archyviniame fonde, Riešės valsčiaus žemės mokesčių mokėtojų 1924 m. sąrašas, F.55, ap.9,b.71, kuriame įrašytas R. M., (duomenys neskelbtini) vnk. turėjęs 5.5 dešimtines žemės, priklauso M. R., V. ir H. sūnui, gimusiam 1870-06-19 (duomenys neskelbtini) kaime.
2) atnaujinti įstatyme praleistą terminą pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus.
3) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008-06-04 įsakymo Nr.23-6834-(01) „Dėl pretendentų į buvusio rėžinio (duomenys neskelbtini) kaimo žemę sąrašo, jiems likusios grąžinti žemės ploto ir proporcingai tenkančių sklypo dalių patvirtinimo“ dalį, kuriuo patvirtintas pridėtas pretendentų M. Ž., J. R., A. R., E. R., Č. R., J. N., į buvusio rėžinio (duomenys neskelbtini) kaimo žemę sąrašas.
4) išieškoti iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos, M. Ž., J. R., A. R., E. R., Č. R., J. N., A. R., E. R. lygiomis dalimis S. R. naudai 374 Lt turėtų teismo išlaidų. Teismas nustatė, kad į archyvo pažymėjime 2000-09-07 Nr. T-2729-R nurodytą (duomenys neskelbtini) 5,5 dešimtines žemės, priklausiusios M. R., pretenduoja atkurti nuosavybės teises ieškovai ir atsakovai. Teismas konstatavo, jog tarp šalių kilo ginčas, kuriam iš dviejų bendravardžių ir bendrapavardžių M. R. priklausė žemė (duomenys neskelbtini) kaime. Teismas nustatė, jog atsakovai neigė ieškovų teisę atkurti nuosavybės teisę į žemę (duomenys neskelbtini) kaime, nurodydami, kad žemė priklausė M. R., T., gyvenusiam (duomenys neskelbtini) kaime, o ne M. R., V., gyvenusiam (duomenys neskelbtini) kaime. Teismas konstatavo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija, atkurdama atsakovams nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) žemę, vadovavosi prielaidomis, spėjimais. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovų nurodyta liudytoja A. K., kuri žemėtvarkininkams nurodė M. R., T., (duomenys neskelbtini) kaime turėtas žemės ribas, tik nuo 1954 m. važiuodavo J. R. padėti nuimti derlių, gyveno Vilniuje, apie iki 1940 m. nacionalizacijos turėtas žemes ir jų savininkus nieko nežinojo. Teismas konstatavo, jog faktinės aplinkybės įrodė, kad atsakovai neturi įrodymų, kuriam M. R. (duomenys neskelbtini) priklausė žemė, naudojosi aplinkybe, kad sutampa žemės sklypų savininkų vardai ir pavardės.
Teismas nustatė, kad rinkimų sąrašuose minimi du M. R.: gyvenantis (duomenys neskelbtini) kaime ir (duomenys neskelbtini) kaime. 2008 gruodį išduotose archyvo pažymose nurodyta, kad 1870-06-19 (duomenys neskelbtini) kaime gimė M. R. V. ir H. (iki santuokos Š.) šeimoje, kuris 1912 m., būdamas našlys, vedė P. R. (našlę). Teismas pažymėjo, jo rašytiniai įrodymai įrodo, kad M. R., T., gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, ir M. R., V., gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. Liudytojas I. P., gimęs 1929 m., parodė, kad pažinojo M. R., T., iš (duomenys neskelbtini) kaimo, ir M. R., V., iš (duomenys neskelbtini) kaimo, nurodė, kad jie abu turėjo žemę savo kaime, o M. R., T., iš (duomenys neskelbtini) kaimo, turėjo žemę (duomenys neskelbtini).
Teismas konstatavo, jog įrodymai patvirtino, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija nepagrįstai atsakovams siekia atkurti nuosavybės teisę į žemę (duomenys neskelbtini) kaime, naudodamasi atsitiktiniu vardų ir pavardžių sutapimu, pažeisdama ieškovų teisėtus lūkesčius. Teismas pažymėjo, jog nuosavybės teisės į žemę atkūrimo byloje Nr.2539 yra liudytojo I. P. paminėto M. R. iš (duomenys neskelbtini) kaimo sūnaus S. pareiškimai, kur jis prašo atkurti nuosavybės teisę į žemę (duomenys neskelbtini) kaime: viename pareiškime nurodo, kad turėjo 8,17 ha žemės, kitame pareiškime nurodo, kad turėjo 9,4 ha žemės. Nuosavybės teisės į žemę atkūrimo byloje Nr.2539 rašytiniai įrodymai 1924 m. sąrašas nurodo, kad M. R. iš (duomenys neskelbtini) kaimo turi 5,5 vienetus žemės, o kitas M. R. iš (duomenys neskelbtini) kaimo turi 7,5 vienetus žemės. Teismas pažymėjo, kad nuosavybės teisės į žemę atkūrimo byloje Nr.2539 rašytiniai įrodymai 1924 m. sąrašas neprieštarauja 1922-01-02 sąrašui, kur nurodytas 51 metų Buchtos gyventojas M. R. ir 48 metų M. R., gyvenantis (duomenys neskelbtini).
Archyvo pažymoje 2008-12-15 Nr.(P1-11810)P2-11178 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kaime M. R. gimė 1870-06-21 V. ir H. R. šeimoje. Nuosavybės teisės į žemę atkūrimo byloje Nr.2539 rašytiniai įrodymai, mirties liudijimas įrodo, kad M. R. iš (duomenys neskelbtini) mirė 1947-08-07, būdamas 68 metų amžiaus. Teismas konstatavo, jog M. R. iš (duomenys neskelbtini) kaimo, kuris mirė 1947-08-07, negalėjo 1922 m. sąraše būti 51 metų (duomenys neskelbtini) gyventojas M. R., nes jo mirties dieną būtų jam 76 metai.
Teismas pažymėjo, kad minėtoje nuosavybės atkūrimo byloje atsakovų pareiškimai ir archyvo dokumentai rodo, kad atsakovai siekia atkurti nuosavybės teisę į žemę visuose kaimuose, kur minimas M. R. vardas ir pavardė. Pagal pieno gamintojų sąrašą pretenduoja atkurti nuosavybės teisę į žemę (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininko administracija vadovaujasi tik archyvo pažymomis ir atsakovų interesais, svarsto kaip padidinti jiems žemės plotą, nekreipia dėmesio į žemės savininko M. R. iš (duomenys neskelbtini) kaimo sūnaus S. pradinį pareiškimą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, kad vardai ir pavardės gali sutapti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, tenkindamas ieškinį, vadavosi ieškovų paaiškinimais, pateiktais rašytiniais įrodymais, liudytojo I. P. parodymais. Liudytojas I. P., kartu su kitais vietiniais gyventojais, kviečiamas į (duomenys neskelbtini) kaimo turėtos žemės ribų nustatymo aktų sudarymą. Teismas nustatė, kad atsakovų šaukta liudytoja A. K. gimė Baltarusijoje, gyveno ir dirbo Vilniuje, apie žemę sužinojo 1954 m. iš J. R., pakviesta į talką, praėjus 14 m. po žemės nacionalizacijos. Liudytoja paaiškino, kad J. R. (pagal teismui pateiktus dokumentus I. R.), kuris įdirbinėjo nacionalizuotą žemę, išaiškino jai, kad tai tėvo palikta žemė (duomenys neskelbtini). Teismas liudytojos A. K. parodymus atmetė kaip nepatikimus: liudytoja žinojo kurioje vietoje buvo žemė, tačiau nežinojo, kad pagal dokumentus jos bendradarbis ir pavaldinys buvo I. R.. Teismas atmetė šios liudytojos parodymus, nes jie prieštaravo esantiems byloje rašytiniams įrodymams, liudytojos žinios nėra iki žemės nacionalizacijos turėtos, o 1954 m. sužinotos ne iš žemės savininko, o iš giminaičio. Teismas ieškinį tenkino, atsakovų atsikirtimus atmetė, nes ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais, kurie papildo vienas kita, neprieštarauja vieni kitiems ir liudytojo I. P. parodymams teisme – detaliam pasakojimui apie žemės buvimo vietą, kaimynus, jo asmeninę pažintį su abiems M. R. iš skirtingų kaimų.
Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovai atsikirtimo negrindė rašytiniais įrodymais, faktų visuma, o atsikirtimą grindė tik liudytojos A. K. paaiškinimais, vardo ir pavardės sutapimu archyvo dokumentuose. Teismas iš atsakovų asmens duomenų nustatė, kad atsakovai gimė po 1940 metų žemės nacionalizacijos praėjus ilgam laikotarpiui. Teismas atsakovų paaiškinimus, kad tarybų valdžia tėvui paliko senelio turėtą žemę, leido ją įdirbti, kad ta žemė buvo (duomenys neskelbtini) kaime, atmetė, nes jie prieštarauja teisės normoms, dokumentams – žemės nacionalizavimo įstatymui, nėra jokių rašytinių dokumentų dėl žemės panaudos I. R. suteikimo, atsakovų vaikystės prisiminimai nėra pagrindas ieškiniui atmesti, kai atsakovai akcentuoja 1950-1960 metais turėtą tėvo nuosavybės teisę į paveldėtą senelio, mirusio 1947-08-07, žemę (duomenys neskelbtini) kaime.
Teismas atmetė atsakovų paaiškinimus, kaip prieštaraujančius juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo institutui. Teismas pažymėjo, jog ieškovai į teismą kreipėsi tikslu nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, nes kitu būdu jie negali įgyvendinti teisių, numatytų „LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu“, ir atkurti nuosavybės teisę į žemę. Teismas pabrėžė, jog ieškovai, pretenduojantys atkurti nuosavybės teisę į žemę, įrodė, kad archyvo dokumentas priklauso ne atsakovų nurodytam asmeniui, o ieškovų nurodytam asmeniui. Viešo administravimo subjektas Vilniaus apskrities viršininko administracija nereagavo į ieškovų rašytus pareiškimus, netyrė aplinkybių. Teismas padarė išvadą, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008-06-04 įsakymas Nr.23-6834-1011 suteikia teisę atkurti nuosavybę atsakovams, kurios jie neturi, ir kartu administracinis aktas pažeidžia ieškovų teises. Teismui patenkinus ieškovų reikalavimą dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo, minėtas 2008-06-04 įsakymas Nr.23-6834-(01) prieštarauja teismo nustatytam faktui. Teismas atkreipė dėmesį, jog ginčas yra susijęs su keliais teisiniais santykiais (mišrūs teisiniai santykiai), todėl teismingumą lemia pagrindinio santykio teisinė prigimtis ir pobūdis. Teismas pažymėjo, jog ieškovų reikalavimas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko įsakymą 2008-06-04 Nr.23-6834-1011 iš dalies yra išvestinis iš reikalavimo nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą ir susijęs su ieškovų subjektinėmis teisėmis atkurti nuosavybės teisę į žemę.
Teismas konstatavo, jog atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovų įrodymus, paaiškinimus, nepagrindė ginčo įsakymo teisėtumo, nepaaiškino aplinkybės, kodėl atsakovams atkuria nuosavybės teises į žemę visuose trijuose kaimuose, kur minimas R. M., nekreipiant dėmesio į rašytinius įrodymus – rinkimų sąrašus, gimimo metų neatitikimus, kad atsakovams atkuriamos teisės į žemę viršys archyvo pažymėjime 2000-09-07 Nr.T-2729-R nurodytą žemės plotą, nereikalauja nuosavybės kilmės dokumentų į žemę (duomenys neskelbtini) kaime, vadovaujasi 1941 m. pieno gamintojų sąrašu. Teismas pažymėjo, jog aplinkybės įrodė, kad atsakovas neįsigilino į turimus archyvinius dokumentus ir priėmė klaidingą įsakymą „Dėl pretendentų į buvusio rėžinio (duomenys neskelbtini) kaimo žemę sąrašo, jiems likusios grąžinti žemės ploto ir proporcingai tenkančių sklypo dalių patvirtinimo“.
Teismas pabrėžė, jog juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu ieškovams, vadovaujantis LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, atkurti nuosavybės teisę į žemę. Teismas konstatavo, jog ieškovai turi teisę į nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, tačiau praleido terminą dėl svarbių priežasčių – archyve ieškojo rašytinių įrodymų, liudytojų. Teismas nustatė, jog archyvo pažymos išduotos 2008-12-15, iškėlus bylą teisme. Teismas konstatavo, jog ieškovams pagrindas kreiptis į teismą atsirado, gavus Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento 2008-05-14 raštą, kuriame nurodyta, kad bus tęsiamas nuosavybės teisių atkūrimas į buvusio savininko M. R. nacionalizuotas žemes (duomenys neskelbtini) kaime ir (duomenys neskelbtini) kaime, kad rinkimų sąrašai nėra dokumentas. Teismas padarė išvadą, jog viešo administravimo subjektas Vilniaus apskrities viršininko administracija, nesivadovaudama teisės normomis, rašytiniais įrodymais, be jokių motyvų nutarė, kad žemės sklypai priklausė vienam asmeniui, nors nėra pakankamai aiškių, neginčytinu duomenų, kuris fizinis asmuo iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemę.
Teismas konstatavo, jog ginčą išsprendus ieškovų naudai, yra pagrindas atnaujinti terminą giminystės ryšiui ir nuosavybės teisės dokumentams pateikti, nes atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija pažeidė ieškovų teises, be jokio pagrindo, esant tiems patiems dokumentams, gynė atsakovų teises, nekreipiant dėmesio į ieškovų paaiškinimus ir tuose pačiuose archyviniuose dokumentuose esančias nuorodas į skirtingas M. R. gimimo datas ir skirtingas gyvenamąsias vietas. Teismas atnaujino terminą, nes jis praleistas dėl objektyvių priežasčių – ieškovai rinko įrodymus, turėjo kreiptis į teismą dėl teisių gynimo, kai gavo pranešimą, kad atsakovams bus atkuriamos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) kaime esančią žemę (LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d. ir 4 d. CPK 93 str. 1 d., 444 str. 2 d. 5 p., 445 str.).
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-07-16 sprendimą ir priimti naują, kuriuo ieškinį atmesti. Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad į (duomenys neskelbtini) vnk 5,5 deš. žemės, kuri priklausė M. R., nuosavybės teises pretenduoja atkurti ieškovai. Ieškovai nėra pateikę jokių giminystės dokumentų, siejančių juos su M. R.. Atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisės į M. R. nuosavybės teisėmis valdytą žemę ieškovams nebus atkuriamos, nėra pagrindo teigti, kad jie turi reikalavimo teisę.
2) Atsakovai yra pateikę giminystės ryšį su M. R. siejančius dokumentus, todėl teismo išvada, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija vadovavosi prielaidomis prieštarauja pateiktiems įrodymams. Teismo išvada, kad atsakovų pateiktų giminystės ryšį nustatančių dokumentų sutapimas yra atsitiktinis, yra nepagrįsta. Valstybės įstaigos neturi jokio pagrindo netikėti atsakovų pateiktais dokumentais. Teismas nenurodė teisės normos, kuri įpareigotų Vilniaus apskrities viršininko administraciją atlikti papildomus veiksmus, kai nėra kitų žinomų pretendentų į M. R. turėtą žemę, išskyrus atsakovus.
3) Ieškovai, teikdami ieškinį, neįrodė savo reikalavimo teisės, todėl ieškinys atmestinas. Ieškovai neturi teisės ginti viešojo intereso, todėl siekdami apginti, jų manymu, pažeistą viešąjį interesą, turėjo įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į viešąjį interesą ginančias institucijas.
4) Teismas pažeidė CPK 296 str. 1 d. 4 p. ir išnagrinėjo bylą dėl paties dalyko ir pagrindo, t.y. teismas neatsižvelgė, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. 1-3921 -561/2008 pagal ieškovų skundą dėl to paties Vilniaus apskrities viršininko įsakymo Nr.2.3-6834-(01) dalies panaikinimo. Byla dalyje dėl Vilniaus apskrities viršininko įsakymo turėjo būti nutraukta, vadovaujantis CPK 293 str.
Atsakovai M. Ž., J. R., A. R., E. R., J. N. pateikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-07-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Nesuprantamas teismo sprendime nurodytas faktas, jog į 2000-09-07 archyvo pažymėjime nurodytą (duomenys neskelbtini) 5,5 dešimtines žemės, priklausiusio M. R. pretenduoja atkurti nuosavybes teises ieškovai ir atsakovai. Iš tikrųjų ieškovai nepretenduoja atkurti nuosavybės teises į M. R. žemę, o pretenduoja į J. R. (duomenys neskelbtini) turėtą žemę. Teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad atsakovai Vilniaus apskrities viršininko administracija ir fiziniai asmenys neigė ieškovų teisę atkurti nuosavybės teisę į M. R. žemę (duomenys neskelbtini) kaime. Nei vienas atsakovų nebuvo nurodęs tokio dalyko, kadangi atsakovams nebuvo jokio pagrindo neigti ieškovų teisę, kurios jie apskritai neturi, kadangi ieškovai pretenduoja ne į M. R. žemę, o į J. R. (duomenys neskelbtini) turėtą žemę.
2) Teismo argumentas, jog atsakovų nurodymas, kad jų tėvas valdė žemę yra neteisingas, kadangi jie nepateikė jokių dokumentų, kad po nacionalizacijos jų tėvui buvo suteikta žemė naudojimui, yra nepagrįstas. Pats teismas kitoje sprendimo dalyje nurodė, kad valstybė ir fiziniai asmenys, pretenduojantys atkurti nuosavybės teisę į žemę, yra nelygiavertėje padėtyje. Fiziniai asmenys, pretenduojantys atkurti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, turi surasti dokumentus, įrodymus apie prieš 70 metų turėtą ir valdytą nuosavybę, todėl neaišku, kodėl atsakovai ir ieškovai yra skirtingoje padėtyje dėl tokių dokumentų gavimo. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija, atkurdama atsakovams nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) žemę, vadovavosi tik prielaidomis ir spėjimais, kadangi Vilniaus apskrities viršininko administracija vadovavosi archyvo pažymėjime nurodyta informacija, kuri nebuvo paneigta teisės aktų nustatytą tvarka. Teismas nepagrįstai vienareikšmiškai atmetė visus atsakovų pateiktus paaiškinimus, įrodymus ir liudytojo parodymus. Ieškovai archyvo pažymomis tik įrodė M. R. gyvenimą (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau nepateikė nei vieno įrodymo dėl to, kad jis kur nors turėjo žemę, todėl remiantis vien asmens egzistavimu negalima daryti išvados, kad jis turėjo kokią nors nuosavybę. Be to, nėra aišku, kas atsitiko M. R. iš (duomenys neskelbtini) kaimo, kadangi paskutinį kartą jis minimas tik 1938 m. rinkimų sąraše.
3) Savo išvadas teismas grindė liudytojo I. P. parodymais, tačiau netinkamai vertino liudytojo parodymų įrodomąją galią bei nepagrįstai juos pripažino pakankamais pareiškėjų prašomam juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti. Apklaustas liudytojas nurodomu laikotarpiu, kai esą dar gyveno M. R. iš (duomenys neskelbtini) kaimo. Paskutiniai duomenys apie jį - 1938 m. rinkimų sąrašas, kuris buvo sudaromas remiantis neaišku kokiais duomenimis apie asmenis, kadangi jau vien tai, kad kiekvienais metais nurodoma skirtinga asmenų gimimo data liudija, kad turimi duomenys nebuvo tikslūs, todėl negalima teigti, kad tuo laikotarpiu M. R. dar buvo gyvas. Liudytojas buvo mažametis, jo parodymai apie tariamai M. R. turėtą žemę grindžiami prielaidomis, nuogirdomis, todėl negali būti pripažįstami pakankamais konstatuoti žemės nuosavybės faktą. Teismas atsakovų liudytojos A. K. parodymus atmetė kaip nepatikimus, remdamasis tuo, kad ji pavadino atsakovų tėvą kitu vardu nei nurodyta Nuosavybės teisių atkūrimo byloje, nors ši liudytoja parodymus davė rusų ir lenkų kalbomis - kas jau iš karto leidžia daryti išvadą, kad skirtingose kalbose tas pats vardas skamba kitaip – šiuo atveju ji pasakė „Jan“ (lenkiškas rusiško „Ivan“ atitikmuo). Taip pat teismas nurodė, kad apie žemės nuosavybę ji sužinojo ne iš savininko, o iš giminaičio. Atsakovų nuomone, L. P. irgi negali patvirtinti M. R. nuosavybės teisės, kadangi apie nuosavybę irgi negalėjo sužinoti iš savininko.
4) Teismas nepagrįstai konstatavo, jog aplinkybė, kad M. R., iš (duomenys neskelbtini) kaimo, sūnus S. (paminėtas I. P.) prašė atkurti nuosavybės teises į žemę tik (duomenys neskelbtini) kaime, rodo, kad M. R. neturėjo žemės (duomenys neskelbtini) kaime. Tai, kad S. R. nesikreipė dėl nuosavybės atkūrimo (duomenys neskelbtini) kaime, nereiškia nuosavybės ten nebuvimo. Be to, ir ieškovai galėjo kreiptis dėl M. R. (tiek ieškovai, tiek atsakovai yra M. R. anūkai) turėtos nuosavybės atkūrimo, tačiau laiku nesikreipė į atitinkamas institucijas.
5) Teismas išvadą, jog ieškovai turi teisę į nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, tačiau praleido terminą dėl svarbių priežasčių – archyve ieškojo rašytinių įrodymų, liudytojų, padarė visiškai neįsigilinęs į bylos aplinkybes, kadangi šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovų teisės atkurti nuosavybės teises, ši jų teisė nebuvo nei ginčijama, nei įrodinėjama. Šios bylos dalykas visiškai nesusijęs su ieškovų teise atkurti nuosavybes teises. Nepagrįsta ir teismo išvada, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, nes ieškota archyvo pažymų. Ieškovai į archyvą kreipėsi ne iš karto, kai sužinojo, kad jų teisės pažeistos , t.y. kad bus tęsiamas nuosavybės teisių atkūrimas.
6) Pirmosios instancijos teismas visiškai nekreipė dėmesio į aplinkybę, kad dėl Vilniaus apskrities viršininko įsakymo panaikinimo ieškovai jau buvo kreipęsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, nors tiek Vilniaus apskrities viršininko administracija, tiek kiti atsakovai nurodė šį faktą. Ieškovai, reikšdami ieškinį ir prašydami panaikinti dalį Vilniaus apskrities viršininko įsakymo dalies panaikinimo praleido vieno mėnesio terminą minėtam aktui apskųsti bei antrą kartą kreipėsi dėl to paties, todėl šis ieškovų reikalavimas turėjo būti atmestas vien šiuo pagrindu.
7) Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovai patikslintame ieškinyje atsakovams nekėlė jokių reikalavimų ir neginčijo jokių jų veiksmų, todėl atsakovų atžvilgiu ieškinys turėjo būti atmestas. Atsakovai nėra atsakingi už ieškovų bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, todėl teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai D. D., V. Š., Č. R., I. R., Č. R., S. R., S. R. atsiliepime į apeliacinius skundus prašė juos atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-07-16 sprendimą.
Tretieji asmenys J. B., V. D. nepateikė atsiliepimų į apeliacinius skundus.
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (LR CPK 8 str.).
Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Tai, kad teismas bylą turi išnagrinėti CPK nustatyta tvarka, nereiškia, kad ieškinys dėl juridinio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo gali būti patenkintas, teismui nustačius, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels ieškovams jokių teisinių pasekmių (LR CPK 444 str. 1 d., 445 str.).
Pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką šios kategorijos bylose teismai, nustatę, kad ieškovų prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių pasekmių, turi nutraukti iškeltas bylas, kaip nenagrinėtinas teismuose.
Terminų pateikti apskrities viršininko administracijai prašymą atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą nekilojamąjį turtą ir pilietybę, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus atnaujinimas yra sudėtinė nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso stadija. Valstybės ir jos institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra viešojo administravimo sritis. Prašymas atkurti nuosavybės teises turi būti paduotas atitinkamai institucijai. Šios institucijos atlieka viešojo administravimo veiksmus. Dėl šių institucijų veiksmo (neveikimo) asmuo, kai jis mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, turi teisę paduoti skundą (prašymą) administraciniam teismui (CPK 294 str., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 3 d. 1 p., 22 str. 1 d.).
Šiuo atveju su ieškiniu atnaujinti praleistą terminą dokumentams pateikti ieškovai kreipėsi tiesiogiai į bendrosios kompetencijos teismą. Pareiškimas atnaujinti praleistą terminą prašymui nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pateikti bendrosios kompetencijos teisme nenagrinėtinas (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
Ieškovai ieškiniu prašė teismą ne tik atnaujinti praleistą terminą dokumentams pateikti, bet ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad teisę nustatantis dokumentas, esantis Lietuvos centriniame valstybės archyve, Vilniaus – Trakų seniūnijos archyviniame fonde, Riešės valsčiaus žemės mokesčių mokėtojų 1924 m. sąrašas, F.55, ap.9,b.71, kuriame įrašytas R. M., (duomenys neskelbtini) vnk. turėjęs 5.5 dešimtines žemės, priklauso M. R., V. ir H. sūnui, gimusiam 1870-06-19 (duomenys neskelbtini) kaime.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę neturi juridinės reikšmės.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:
1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;
2) asmuo neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą;
3) asmuo negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba asmuo negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, ieškinys dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme, nes ieškovai nėra pretendentai atkurti nuosavybės teises į M. R. turėtą žemę (duomenys neskelbtini) kaime (nėra pateikę nustatyta tvarka ir terminais prašymo atkurti nuosavybės teises į M. R. žemę). Neturėdami subjektinės teisės į M. R. nuosavybės atkūrimą, ieškovai neturi teisės ar įstatymų saugomo intereso (CPK 5 straipsnis), kuris turi būti apgintas, todėl teisme negalėjo būti nagrinėjamas ieškinys dėl nurodyto juridinio fakto nustatymo (CPK 293 str. 1 p., 444, 445 straipsniai).
Pateiktu ieškiniu ieškovai ginčijo Vilniaus apskrities viršininko 2008-06-04 įsakymo Nr.23-6834-(01) „Dėl pretendentų į buvusio rėžinio (duomenys neskelbtini) kaimo žemę sąrašo, jiems likusios grąžinti žemės ploto ir proporcingai tenkančių sklypo dalių patvirtinimo“ dalį, kuriuo patvirtintas pridėtas pretendentų M. Ž., J. R., A. R., E. R., Č. R., J. N. į buvusio rėžinio (duomenys neskelbtini) kaimo žemę sąrašas.
Šis įsakymas, kurio dalis ginčijama, yra susijęs su valstybės ir jos institucijų veikla, vykdant nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą ir nacionalizuoto turto grąžinimą viešojo administravimo srityje. Atsižvelgiant į tai, kad institucija, atlikusi viešojo administravimo veiksmus, priėmė aktą šioje srityje, dėl šios institucijos veiksmo (neveikimo) asmenys, manantys, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, turi teisę paduoti skundą (prašymą) administraciniam teismui (CPK 294 str., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 3 d. 1 p., 22 str. 1 d.). Taigi šiame procese kylantis ginčas nenagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad, esant tokiai situacijai, bendrosios kompetencijos teismas apskritai negalėjo įsiterpti į viešosios teisės reglamentuojamų santykių sritį. Šis konstatavimas patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Priėmęs ieškinį, teismas turėjo nutraukti bylą (CPK 293 str. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų ir nenagrinėja ieškinio reikalavimų, nes yra teisinis pagrindas nutraukti bylą apeliacine tvarka (CPK 293 str. 1 p., 5 str., 7 str., 8 str., 313 str., 320 str., 328 str. Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 1 d.).
nutarė:
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimą ir bylą nutraukti.