- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-11-30
- Bylos Nr.
- A8.-1792-718/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01489-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Pažeidėjas
- K. K.
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. K., jos įgaliotam atstovui advokatui A. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 211 straipsnio 2 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiama K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausta.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
administracinio nusižengimo protokolas K. K. surašytas dėl to, kad ji, būdama UAB (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininke, 2018-11-16 NCTS priemonėmis pateikė supaprastintą tranzito deklaraciją T1 MRN 18LTLU9000165E44B6, prekės – skutimosi priemonės: 1) skustuvai; 2) saugių skustuvų peiliukai; anksčiau nei prekės buvo atgabentos laivu į Malkų įlankos jūrų uosto postą. NCTS sistemoje supaprastinta tranzito procedūra įforminimui pateikta 2018-11-16, 16.28 val. Deklaracijoje nurodytos prekės konteineryje Nr. PONU2027900 atgabentos laivu (duomenys neskelbtini) tik 2018-11-17, 1.37 val., o laikinasis saugojimas Nr. 181118-002185-BDK įformintas 2018-11-17, 1.38 val. UAB (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstovė K. K., pateikdama neteisingus duomenis, pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies, 139 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 211 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.
Administracinėn atsakomybėn traukiama K. K. kaltę pripažino iš dalies. Pripažįsta, kad pateikė tranzito deklaraciją keliomis valandomis anksčiau nei buvo atgabentos prekės ir įformintas BDK. Nesutinka, kad jos veiksmai kvalifikuotini pagal ANK 211 straipsnį kaip muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimas. Krovinys buvo pristatytas patikrinimui ir nuodugniai patikrintas. Deklaraciją pildė, nes KIPIS sistemoje gavo informaciją, kad vežėjo Maersk Line A/S agentas suteikė UAB (duomenys neskelbtini) įgaliojimą išgabenti konteinerį su prekėmis iš uosto teritorijos. Žinojo, kad toks įgaliojimas suteikiamas tik po to, kai vežėjo agentas įformina laikinojo saugojimo muitinės procedūrą. Todėl būdama tikra, kad prekėms jau yra įforminta laikinojo saugojimo procedūra, ji 2018-11-16 pateikė prekių tranzito deklaraciją. Muitinės tarpininke dirba trejus metus. Prekės yra sulaikytos, jų užsakovas – UAB (duomenys neskelbtini), prekės turėjo keliauti į Rusijos rinką. Prašo perkvalifikuoti jos padarytą teisės pažeidimą, skirti kuo švelnesnę administracinę nuobaudą, nes jos atlyginimas yra 800 Eur.
Rašydama paaiškinimą 2018-11-19 K. K. nurodė, kad 2018-11-16 NCTS priemonėmis pateikė supaprastintą T1 MRN: 18LTLU9000165E44B6 (2018-11-16, 16.29 val.), konteineris PONU2027900. Dėl didelio darbo krūvio KIPIS sistemoje nebuvo patikrinta ar įformintas BDK. Patikrinus numatomą laivų atvykimą į uostą, laivas (duomenys neskelbtini), Antigva, uoste turėjo būti (2018-11-16, 17.20 val.). Krovinys bus paimtas 2017-11-19 ir pristatytas rentgenui. Deklaracija taip pat bus įforminta 2018-11-19 (b.l. 5).
Administracinėn atsakomybėn traukiamos K. K. atstovas advokatas A. K. mano, kad K. K. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnyje. Nebuvo jos veiksmuose ir kaltės, kadangi K. K. vadovavosi UAB (duomenys neskelbtini) pateiktomis duomenimis, KIPIS sistemoje, kurie liudijo, kad konteineris su prekėmis jau yra uoste, jam atlikta laikinojo saugojimo procedūra. Taigi, K. K. pagrįstai manė, kad visos būtinos muitinės procedūros yra atliktos ir ji gali forminti tranzito procedūrą, todėl 2018-11-16 muitinei pateikė tranzito deklaraciją. Lingvistinė normos ir faktiškai susiklosčiusių aplinkybių analizė leidžia konstatuoti, kad K. K. veiksmuose nebuvo ANK 211 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties. Protokole be kito ko nėra detalizuojama kaip konkrečiai pasireiškė muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimas. Priešingai, jame nurodyta, kad K. K. pateikė muitinei neteisingus duomenis, kas neleidžia pagrįstai konstatuoti, kad buvo pažeista prekių muitinio tikrinimo tvarka. Nagrinėjamoje byloje K. K. buvo suklaidinta dėl prekėms taikomos muitinės procedūros. K. K., pateikdama muitinei Prekių tranzito deklaraciją, pagrįstai manė, kad prekėms yra pradėta laikinojo saugojimo muitinės procedūra, tai yra tyčia nesiekė suklaidinti muitinės dėl prekių muitinio statuso. Pažymėjo, kad žalingos pasekmės dėl tokių jos veiksmų nekilo. Pripažinus K. K. kalta, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą arba visai nuobaudos neskirti. Nurodė, kad K. K. gauna 800 Eur darbo užmokestį, darbdavio charakterizuojama teigiamai. Mano, kad jos veiksmai galėtų būti kvalifikuojami pagal ANK 212 straipsnį, tačiau už šio pažeidimo padarymą prekių konfiskavimas neskirtinas. Atsižvelgiant į išdėstytą, prašo administracinio nusižengimo teiseną K. K. nutraukti ir grąžinti prekes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
K. K. padarytas nusižengimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, deklaracijų, važtaraščių duomenimis, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kita rašytine bylos medžiaga.
ANK 211 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta administracinė atsakomybė už muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimą, tai yra laikinai saugomų prekių arba prekių, kurioms buvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, ar prekių, kurioms neįforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, nepateikimą muitiniam tikrinimui atlikti arba jų nedeklaravimą nustatyta tvarka. Iš minimo straipsnio dispozicijos matyti, jog ši teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus.
Prekių pateikimą muitinei ir jų deklaravimą (nagrinėjamu atveju) reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, 2013-10-09, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas. Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, pateikdamas muitinės deklaraciją (nagrinėjamu atveju K. K.), prisiima atsakomybę už visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Kaip nustatyta, būtent deklaraciją pasirašęs ir pateikęs ją muitinės įstaigai, deklarantas tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, todėl K. K. turėjo būti žinoma ši jai, kaip deklaracijas pasirašančiam ir teikiančiam muitinės įstaigai asmeniui, tenkanti pareiga. Sąjungos muitinės kodekso 139 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, po to, kai jos atvežamos į nurodytą muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną, muitinei nedelsdamas pateikia vienas iš šių asmenų: į Sąjungos muitų teritoriją prekes vežęs asmuo;
asmuo, kurio vardu arba kurio interesais veikia prekes į tą teritoriją įvežęs asmuo; asmuo, prisiėmęs
atsakomybę už prekių vežimą po to, kai jos bus įvežtos į Sąjungos muitų teritoriją. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nepriklausomai nuo 1 dalyje nurodyto asmens pareigų, vietoj jo prekes muitinei gali pateikti vienas iš šių asmenų: bet kuris asmuo, kuris nedelsdamas pateikia prekes muitinės procedūrai įforminti; asmuo, kuriam suteiktas leidimas turėti prekių sandėlį, arba bet kuris laisvojoje zonoje savo veiklą vykdantis asmuo. Sąjungos muitinės kodekso 170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad muitinės deklaraciją pateikęs asmuo turi galėti pateikti atitinkamas prekes muitinei arba užtikrinti, kad tos prekės jai būtų pateiktos.
Byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) deklarantė K. K. Klaipėdos teritorinei muitinei 2018-11-16, 16.28 val., Naujojoje kompiuterizuotoje tranzito sistemoje (toliau - NCTS) pateikė supaprastintą tranzito deklaraciją, kuriai buvo suteiktas unikalus MRN: 18LTLU9000165E44B6 (b.l. 9, 10). Deklaracijoje nurodyta, kad prekės yra LTLU9000, tai yra Malkų įlankos jūrų uosto poste. Deklarantės pateikta tranzito deklaracija buvo priimta 16.28 val. (b.l. 11). Priėmusi minėtą deklaraciją, muitinės įstaiga 2018-11-16, 16.57 val., nusprendė, jog būtina patikrinti pateiktas prekes išvykimo įstaigoje, tačiau deklaruotos prekės į išvykimo muitinės įstaigą dar nebuvo atgabentos. Šios prekės į paskirties uostą buvo atgabentos tik 2018-11-17, 1.38 val. Pažymėtina, kad asmuo prekes muitiniam patikrinimui privalo pristatyti nedelsiant.
Pažymima, kad atsakomybė už ANK 211 str. 1 d. 2 p. dispozicijoje numatyto pažeidimo padarymą kyla tuomet, kai prekės nepateikiamos muitiniam tikrinimui. Nustatyta, kad K. K. neįsitikinusi, jog laivas su prekėmis tikrai yra uosto teritorijoje, pateikė muitinei elektroninę tranzito deklaraciją T1 MRN 18LTLU9000165E44B6. K. K. veikė savo rizika, todėl pateikė neteisingą informaciją ir šios aplinkybės nepašalina jos administracinės atsakomybės šioje byloje. K. K. nesiėmė jokių veiksmų pasitikslinti ar tikrai prekės jau yra uoste. Ji sąmoningai pasirinko tokį elgesio modelį, pasitikėdama vežėjo pateikta informacija, kad krovinys yra pateiktas Malkų įlankos jūrų uosto postui, tad kartu turi prisiimti ir iš tokių veiksmų kylančius teisinius padarinius. Nors dirbdama muitinės tarpininke, žinodama muitinio tikrinimo bei deklaravimo tvarką turėtų elgtis apdairiau bei rūpestingiau.
Remiantis išvardintu laikytina, kad K. K. padarė ANK 211 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą administracinį nusižengimą. Iš byloje esančios pažymos apie baustumą matyti, kad K. K. 2018-10-03 surašytas administracinio nusižengimo protokolas padarius ANK 211 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą administracinį nusižengimą, administraciniu nurodymu pasiūlyta sumokėti 450 Eur baudą, K. K. administraciniu nurodymu paskirtą baudą sumokėjo 2018-10-03. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, laikytina, kad K. K. nusižengė pakartotinai, todėl jos veika tinkamai kvalifikuotina pagal ANK 211 straipsnio 2 dalį.
K. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusižengimą ir gailisi. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Administracinėn atsakomybėm traukiama K. K. prašo paskirti kuo švelnesnę administracinę nuobaudą, parodė, kad neturėjo tyčios padaryti teisės pažeidimą, gauna minimalias pajamas.
ANK 34 straipsnio 5 dalis be kita ko numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas, t. y. mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N756-403/2010, N444-633/2011).
Skirdamas administracinę nuobaudą, šiuo atveju, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į nusižengimo padarymo aplinkybes, į tai, kad padarytas nusižengimas kokių tai sunkesnių pasekmių nesukėlė, nusižengimo tyrimas nebuvo apsunkintas, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgtina į tai, kad K. K. veiksmais reali žala valstybės biudžetui nepadaryta (prekių nepateikimas neturėjo įtakos mokėtiniems muitams ar kitiems mokesčiams), prekėms laikinasis saugojimas Nr. 181115-002185-BDK/105 buvo įformintas 2018-11-17, 1.38 val. Pažymėtina ir tai, kad iš K. K. parodymų matyti, kad ji dėl prekių buvimo uoste suklydo, pasitikėdama vežėjo agento pateikta informacija, o ne tyčia siekdama suklaidinti muitinės darbuotojus, ir ši jos versija byloje nėra paneigta. Atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais laikytina, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti, K. K. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už ANK 211 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą paskyrus mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali.
ANK 211 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti prekių (daiktų) konfiskavimą.
ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Minėto straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad už ANK 211 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu: perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
Nagrinėjant bylą teisme, ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, kuomet gali būti konfiskuojamas kitam asmeniui priklausantis turtas, nustatytos nebuvo, todėl 2018-11-19 daiktų ir dokumentų paėmimo protokolo sulaikytos prekės (skutimosi priemonės) nekonfiskuotinos ir grąžintinos jų teisėtam savininkui ar jo įgaliotam asmeniui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 211 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutarė:
K. K. pripažinti kalta padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 211 straipsnio 2 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, jai paskirti 700 eurų (septynių šimtų eurų) baudą be prekių (skutimosi reikmenų), paimtų 2018 m. lapkričio 19 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, konfiskavimo.
Prekes (skutimosi reikmenis), paimtas 2018 m. lapkričio 19 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, grąžinti jų teisėtam savininkui ar jo įgaliotam asmeniui. Šią nutarimo dalį vykdyti nedelsiant.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant ROIK registracijos Nr. 18094536358 ir įmokos kodą 1001.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.