- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-13
- Bylos Nr.
- 1A-78-634/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-91-1-00005-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrius Endriukaitis (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- L. D.
- Nukentėjusysis
- S. D., L. D.
- Civilinis atsakovas
- AAS „Gjensidige Baltic“
- Advokatai
- Valerijus Karpovas
Pranešėjas Giedrius Endriukaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-78-634/2016
Teisėja Judita Sungailaitė Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00005-2014-4
2016 m. sausio 13 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Evaldo Gražio ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Audriui Suprinavičiui, dalyvaujant prokurorei Vilmai Sakalauskienei, nuteistojo L. D. gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, nukentėjusiesiems S. D., L. D., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo atstovo A. V. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo L. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d. – 37 MGL (1393,42 Eur) dydžio bauda, kurią įpareigotas sumokėti per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiojo S. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas, įmonės kodas 300633222, nukentėjusiojo S. D. naudai priteistas 1500 Eur neturtinės žalos ir 109,65 Eur turtinės žalos atlyginimas. Kitoje dalyje civilinis ieškinys neturtinei ir turtinei žalai atlyginti, atmestas.
Nukentėjusiosios L. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas, įmonės kodas 300633222, nukentėjusiosios L. D. naudai priteistas 1000 Eur neturtinės žalos ir 11,27 Eur turtinės žalos atlyginimas. Kitoje dalyje civilinis ieškinys neturtinei ir turtinei žalai atlyginti, atmestas.
Iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas, įmonės kodas 300633222, priteistos penkių procentų (5 %) dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinio ieškinio pateikimo dienos (2014-06-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nuspręsta įpareigoti draudimo bendrovę išmokėti išmoką už automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. D. nuteistas už tai, kad 2014-01-03, apie 8 val. 50 min., (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), neatsargiai vairuodamas automobilį „VW Passat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 p., 141.3 p., kelių ženklinimo 1.1 p. reikalavimus, t. y. vairavo automobilį nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties bei kirsdamas siaurą ištisinę liniją, kurią kirsti draudžiama ir keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą prieš ja artėjantį automobilį „VW Passat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vairuojamą S. D., su juo susidūrė, dėl ko eismo įvykio metu buvo sužaloti: vairuotojas S. D., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, automobilio keleivė L. D., kuriai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei apgadintas L. D. priklausantis automobilis „VW Passat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) padarant 1600 litų turtinę žalą. Veika kvalifikuota pagal BK 281 str. 1 d.
Šalies argumentai
Civilinis atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2015-10-14 nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta priteisti iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, įmonės kodas 300633222, penkių procentų (5 %) dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinio ieškinio pateikimo dienos (2014-06-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir šioje dalyje reikalavimą dėl metinių palūkanų priteisimo AAS „Gjensidige Baltic“ atžvilgiu atmesti. Skunde nurodo, kad teismo nuosprendis – dėl penkių procentų (5 %) dydžio metinių palūkanų priteisimo iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ – nepagrįstas, teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias draudimo teisinius santykius ir žalos atlyginimą, nuosprendyje padarė nepagrįstas išvadas. Draudimo bendrovė teismui pateiktuose dokumentuose buvo pažymėjusi, kad draudiko atsakomybė yra sutartinė, draudikas neatsisako savo pareigos, jeigu eismo įvykio kaltininku pripažįstamas draudėjas, atlyginti žalą tretiesiems asmenims, tačiau draudimo išmokos dydžio nustatymą ir draudimo išmokos mokėjimą reglamentuoja įstatymai. Draudimo įstatymo 96 str. 3 d. 1 p. įtvirtinta nuostata, kad draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo. Nagrinėjamu atveju byloje teismas pavedė prokurorui atlikti papildomus tyrimo veiksmus, vėliau buvo paskirta eismo įvykio autotechninė ekspertizė siekiant išsiaiškinti eismo įvykio kilimo priežastis, todėl sprendimo dėl draudimo išmokos mokėjimo/nemokėjimo draudikas negalėjo priimti kol byloje nepriimtas nuosprendis. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 6.249 str. 1 d.) pateiktas turtinės žalos apibrėžimas ją įvardija kaip asmens turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Sutinkamai su teismų praktika atlyginama yra tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad padaryta žala turi būti priežastiniame ryšyje su nusikalstama veika. Tuo tarpu civiliniu ieškovu reikalaujamos ir teismo priteistos palūkanos nepatenka į padarytos turtinės žalos sampratą ir nėra susiję priežastiniu ryšiu su nuteistojo L. D. nusikalstama veika. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad baudžiamojoje byloje pareiškiamu civiliniu ieškiniu gali būti sprendžiami tik deliktinės civilinės atsakomybės klausimai. Deliktinę atsakomybę reglamentuoja CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus trečiajame skirsnyje įtvirtintos normos, kurios nei palūkanų, nei delspinigių pagal prievolę atlyginti žalą nenumato. Nei delspinigiai, nei palūkanos nėra nusikaltimu padarytos turtinės žalos dalis, todėl jų priteisimas šiuo atveju negalimas.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, nukentėjusieji prašė apeliacinį skundą atmesti, palikti skundžiamą nuosprendį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo atstovo A. V. apeliacinis skundas tenkinamas, nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto procesinių palūkanų priteisimo klausimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 str. 4 p.)
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad civilinis atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas nesutinka su teismo sprendimu priteisti iš jo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinio ieškinio pateikimo dienos (2014-06-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi skundžiamą teismo nuosprendį, bylos medžiagą, skundo argumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti iš civilinio atsakovo procesines palūkanas susidariusias dėl prievolės atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą nevykdymo nagrinėjamu atveju laikytinas priešlaikiniu, todėl toks sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Civilinio kodekso nuostatos reglamentuoja, kad palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (CK 6.261 str.), t. y. dėl pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo nustatytu terminu, jų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taigi palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Minėtos įstatymo nuostatos reiškia, jog prievolė visų pirma turi būti (įstatymu, sutartimi) konstatuota ir skolininkui pareikšta įvykdymui per nustatytą terminą.
Teismų praktikoje procesinės palūkanos dėl prievolės atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą nevykdymo gali būti skaičiuojamos ir priteisiamos tik po to, kai ši prievolė konstatuojama įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, šis nuosprendis pateikiamas vykdyti, kai sueina įvykdymo terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234/2010, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011 m.).
Nagrinėjamu atveju L. D. baudžiamosios atsakomybės, tuo pačiu ir nusikalstama veika padarytos žalos dydžio klausimas buvo sprendžiamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priimtas nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka. BPK 336 str. 2 d. numato, jog nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje byloje įsiteisės apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dieną. Todėl ir pareiga vykdyti teismo nustatytą prievolę (atlyginti žalą) atsiras tik nuosprendžiui įsiteisėjus ir pateikus jį vykdyti.
Tai, kad prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą konkrečiais atvejais konstatuojama atitinkamu teismo priimtu ir įsiteisėjusiu sprendimu numato ir draudimo išmokos mokėjimą reglamentuojantys teisės aktai. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 2 d. bei lygiagrečiai Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 795) 48 p. reglamentuota, kad tais atvejais, kai žalos atlyginimo nustatymas priklauso nuo sprendimo baudžiamojoje, administracinėje ar civilinėje byloje draudimo išmoka turi būti išmokama per 14 dienų nuo įsiteisėjusio sprendimo, nuosprendžio ar nutarties gavimo dienos.
Atskirai pažymėtina ir tai, kad Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, jis nustatomas būtent teismo sprendimu, įvertinant dėl nusikalstamos veikos patirto fizinio ir (ar) psichinio smurto, dvasinių sukrėtimų bei kitų neigiamų padarinių visumą.
Išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog procesinės palūkanos dėl prievolės atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą nevykdymo gali būti skaičiuojamos ir priteisiamos tik po to, kai ši prievolė konstatuojama įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, šis nuosprendis pateikiamas vykdyti, kai sueina įvykdymo terminas
Tokiu būdu kalbėti apie prievolės atlyginti nusikaltimu padarytą žalą pažeidimus, t. y. civilinio atsakovo pareigos atlyginti žalą nevykdymą, dėl ko nukentėjusieji patiria nuostolius, nėra teisinio pagrindo, reikalavimas priteisti procesines palūkanas atmestinas (BPK 115 str. 1 d.). Toks sprendimas neužkerta kelio civiliniam ieškovui pareikšti reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo civilinio proceso tvarka, jei atsakovas tinkamai nevykdytų pareigos atlyginti žalą pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kadangi tai nebūtų tapatus ginčas, tai yra nebūtų ginčas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Dėl gynėjo dalyvavimo išlaidų priteisimo
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą. Šios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už nuteistajam L. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo atstovo A. V. apeliacinį skundą tenkinti.
Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. nuosprendžio dalį dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo pakeisti:
civilinių ieškovų S. D. ir L. D. reikalavimą priteisti iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinio ieškinio pateikimo dienos (2014-06-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atmesti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.