Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2020 m. gegužės 19 d. gautu ieškovės AAB „Gomeltransneft Družba“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 9 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi Nr. DOK-2045 atsisakė priimti ieškovės AAB „Gomeltransneft Družba“ kasacinį skundą, nustačiusi, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

Pagal CPK 350 straipsnio 5 dalį asmuo, kurio skundą atsisakoma priimti dėl to, kad jis neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas CPK 345 straipsnyje nustatyto termino.

Antrą kartą pateiktame kasaciniame skunde nurodyta, kad apeliacinės teismas pažeidė CK 4.13, 4.19 ir 4.14 straipsnių taikymo taisykles, priėjęs prie klaidingos išvados, kad nebaigta transportuoti 2006 m. prekė yra tas pats daiktas, kaip ir 1992 m. sausio 23 d. transportuota prekė, ir kad 2006 m. Lietuvos Respublikos teritorijoje atsiradusią prekę (naftą) ištiko 1992 m. sausio 23 d. perduoto naftotiekio likimas (CK 4.14 straipsnis). Skundžiamoje nutartyje neatsižvelgta į kasacinio teismo praktiką, kuria analogiškas daiktas – atsakovui priklausančiu produktotiekiu tiekiamas dyzelinas – teismo nelaikytas vamzdyno priklausiniu ir laikytas užsienio subjekto nuosavybe. Vertinant Novopolocko akto ir 2000 m. liepos 27 d. Nuostatų reikšmę byloje surinktų įrodymų visete, pažeistos įrodymų vertinimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193 straipsnis, CPK 176, 185 straipsniai). Net konstatavus, kad atsakovas atitinkamą naftos kiekį 1992 m. sausio 23 d. įgijo acta jure imperii pagrindu, skundžiama nutartimi atsisakyta vertinti vėlesnius šalių sandorius, kuriais apspręstas naftotiekiu tiekiamos nuosavybės režimas. Pažeisti teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principai taikant ir aiškinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. kovo 13 d. nutarimo ir 1991 m. rugpjūčio 21 d. nutarimų nuostatas, jos pritaikytos retroaktyviai ir ignoruojant surinktus byloje įrodymus dėl tarpvalstybinių derybų.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su antrą kartą paduodamu kasaciniu skundu, pažymi tai, kad kasaciniame skunde nenurodyta iš esmės naujų argumentų, kurie sudarytų kasacijos pagrindą, todėl teisėjų atrankos kolegija neturi pagrindo dėl kasacinio skundo priimtinumo daryti kitokią išvadą, nei padarė ankstesnė teisėjų atrankos kolegija. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Žyminio mokesčio grąžinimo klausimas išspręstas ankstesne teisėjų atrankos kolegijos nutartimi.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.