Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-06-28 · Civilinė byla Nr. 2S-728-275/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-28
Bylos Nr.
2S-728-275/2012
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-05531-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kutrienė
Suinteresuotas asmuo
Z. H., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, K. M., V. L.
Skolininkas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-728-275/2012Teisminio proceso Nr. 2-03-3-05531-2011-6Procesinio sprendimo kategorija 129.1.; 129.11.; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. birželio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Z. H. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria atmestas antstolės pareiškimas dėl baudos paskyrimo, civilinėje byloje pagal antstolės Brigitos Palavinskienės pareiškimą dėl baudos paskyrimo skolininkui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos už antstolio reikalavimų nevykdymą, suinteresuoti asmenys byloje - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Z. H., K. M., V. L.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Antstolė Brigita Palavinskienė kreipėsi į teismą nurodydama, jog vykdo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-04-20 vykdomąjį raštą dėl įpareigojimo Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atlikti veiksmus. Skolininkui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos 2011-05-31 buvo įteiktas 2011-05-27 raginimas įvykdyti sprendimą, kuriuo skolininkas buvo įpareigotas atlikti veiksmus: kreiptis į Miškų ir saugomų teritorijų prie Aplinkos ministerijos departamentą dėl Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr. 1154 2.3 punkte nustatyta tvarka valstybinės reikšmės miškų plotuose – (duomenys neskelbtini) – V. H. nuosavybės teise iki 1940 metų priklausančio miško ploto bei ribų patikslinimo; vykdyti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6, 13, 18 str., Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 43-54 p. reikalavimus, patikslinti ir su pareiškėjais suderinti Vilniaus apskrities viršininko pavaduotojo 1999-01-18 sprendimo Nr. 841-9065 priedą - grąžinamos natūra miško valdos planą Nr. 179-1. 2011-06-28 antstolė gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011-06-27 raštą, kuriame buvo atsisakyta vykdyti antstolės raginimą. 2011-07-20 skolininkui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos buvo įteiktas pakartotinas raginimas įvykdyti sprendimą. 2011-08-04 antstolė gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštą, kuriam buvo pakartotinai atsisakyta vykdyti raginimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir įvertinus, jog kelis kartus pareikšti antstolės reikalavimai buvo neįvykdyti, tokiu elgesiu skolininkas siekia vilkinti bylos eigą ir apsunkinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo įvykdymo procesą, antstolė prašė teismo Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos už sistemingą antstolės teisėtų reikalavimų nevykdymą skirti 1 000 Lt baudą už kiekvieną 2011-05-27 ir 2011-07-18 raginimo įvykdyti sprendimą nevykdymo dieną.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi atmetė antstolės Brigitos Palavinskienės pareiškimą dėl baudos Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos paskyrimo. Teismas konstatavo, kad antstolei Brigitai Palavinskienei buvo pateiktas vykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-04-20 vykdomasis raštas dėl įpareigojimo Vilniaus apskrities viršininko administraciją atlikti veiksmus. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-05-19 nutartimi pradinis skolininkas Vilniaus apskrities viršininko administracija buvo pakeista nauju skolininku - Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. 2011-05-27 antstolė Brigita Palavinskienė surašė raginimą vykdyti sprendimą, kuriame paragino skolininką per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos įvykdyti vykdomajame rašte nurodytus įpareigojimus bei pasiūlė apmokėti vykdymo išlaidas. Šis raginimas Nacionalinei žemės tarnybai buvo įteiktas 2011-05-31. 2011-06-28 antstolės kontoroje buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštas Nr. 1SD-(3.1)-4466, kuriame skolininkas išdėstė savo nesutikimo motyvus dėl sprendimo vykdymo ir antstolės raginimo. 2011-07-18 antstolė Brigita Palavinskienė surašė pakartotiną raginimą įvykdyti sprendimą, kuriame pakartotinai paragino per 10 dienų įvykdyti teismo sprendimą bei pasiūlė sumokėti vykdymo išlaidas. Šis pakartotinas raginimas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos buvo įteiktas 2011-07-20. 2011-08-04 antstolės kontoroje buvo gautas skolininko raštas Nr. 1SD-(3.1)-5195, kuriame skolininkas išdėstė savo nesutikimo motyvus dėl sprendimo vykdymo ir antstolės raginimo. Pateiktame pareiškime antstolė Brigita Palavinskienė prašė teismo paskirti skolininkui baudą už antstolės reikalavimų, nurodytų raginimuose, nevykdymą. Teismas nurodė, kad raginimas įvykdyti sprendimą yra informacinio pobūdžio dokumentu, kuriame skolininkui pranešama apie pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą ir siūloma per nustatytą terminą įvykdyti sprendimą, įspėjant, jog priešingu atveju, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 str. 1 d., 659 str. 1 d.). Skolininkui neįvykdžius raginime nurodyto siūlymo, antstolis įgyja teisę pradėti priverstinio vykdymo procedūras, bet tai nėra pagrindu taikyti Civilinio proceso kodekso 585 str. 2 d. nustatytas sankcijas už antstolio reikalavimų nevykdymą. Teismas sprendė, kad visos šios aplinkybės patvirtina, jog teismui pateiktas antstolės pareiškimas dėl baudos paskyrimo už antstolės raginimuose nurodytų pasiūlymų neįvykdymą, yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Teismas pažymėjo, kad nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų vykdymo ypatumus reglamentuoja Civilinio proceso kodekso LVII skyrius, todėl antstolė vykdydama tokio pobūdžio vykdomuosius dokumentus, privalo laikytis šiame skyriuje nustatytų procedūrų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo Z. H. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartį ir klausimą spręsti iš esmės. Tenkinti antstolės Brigitos Palavinskienės prašymą ir skolininkui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos už sistemingą antstolės reikalavimų nevykdymą skirti maksimalią 1 000 Lt baudą už kiekvieną 2011-05-27 raginimo įvykdyti sprendimą ir 2011-07-18 raginimo įvykdyti sprendimą nevykdymo dieną, baudą paskiriant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui V. L. (CPK 585 str. 3 d.). Nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos direktorius V. L. naudojasi įstatymų leidybos spragomis: Civilinio proceso kodekso 771 str. ir kiti straipsniai realiai neleidžia atlikti tikruosius realius priverstinio vykdymo veiksmus už valstybinę instituciją tai yra įstatymai neteisėtai ir nepagrįstai nesuteikia antstoliui teisės vietoj direktoriaus V. L. kreiptis į Miškų ir saugomų teritorijų departamentą, vietoj direktoriaus V. L. pasamdyti žemėtvarkos specialistus, vietoj jo suderinti su išieškotojais plano Nr. 179-1 ir pateikti sąskaitą už priverstinių veiksmų atlikimą skolininkui. Skolininko veiksmai, kurie pasireiškė ir pasireiškia skolininko noru, kad antstolis pradėtų vykdyti teismo sprendimą per kraštutinę priverstinio vykdymo procedūrą ir žinojimu, kad realiai antstolė jokių realių priverstinių vykdymo veiksmų atlikti negali, vertintini kaip direktoriaus V. L. sąmoningas piktnaudžiavimas teise, tyčinis antstolio reikalavimų nevykdymas, vengimas asmeninės atsakomybės už antstolio reikalavimų nevykdymą, todėl direktoriui V. L. skirtinas maksimalus baudos dydis mokėtinas į valstybės biudžetą vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 585 str. 1 d., 2 d., 3 d. Civilinio proceso kodekso 585 straipsnyje nustatytas įsiteisėjusių antstolio veiksmų privalomumo principas visame vykdymo procese vykdant piniginio ir nepiniginio pobūdžio reikalavimus nedraudžia antstoliui kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo skolininkui ir skolininko juridinio asmens vadovui bet kurioje vykdymo stadijoje, todėl antstolis turi teisę kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo skolininkui pagal Civilinio proceso kodekso 585 str. bet kurioje teismo sprendimo vykdymo stadijoje (nuo patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą iki visiško teismo sprendimo įvykdymo). Antstolio raginimas pateiktas skolininkui atlieka ne tik informacinę funkciją apie vykdomosios bylos iškėlimą Civilinio proceso kodekso 655 str. prasme, bet ir pareigą veikti Civilinio proceso kodekso 659 str. 1 d. prasme - įvykdyti teismo sprendimą per antstolės nustatytą 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo raginimo įteikimo dienos. Skolininkui pareiga veikti besąlygiškai atsiranda, kai baigiasi raginime nustatytas terminas jam apskųsti. Vertinant sistemiškai Civilinio proceso kodekso 655 str. ir Civilinio proceso kodekso 659 str. 1 d. informacinė funkcija trunka tik momentą, nes dešimties dienų terminas įvykdyti sprendimą pradedamas skaičiuoti iškart nuo raginimo įteikimo dienos. Antstolio reikalavimo įvykdyti teismo sprendimo (nesvarbu piniginio ar nepiniginio) nevykdymas pasibaigus dešimties dienų terminui, skaičiuojamam nuo raginimo įteikimo dienos, yra Civilinio proceso kodekso 585 str. 1 d. nustatytas pagrindas paskirti Civilinio proceso kodekso 585 str. 2 d. dydžio baudą juridinio asmens vadovui į valstybės biudžetą pagal Civilinio proceso kodekso 585 str. 3 d. Skolininkas, gavęs informaciją apie vykdomosios bylos iškėlimą, turi teisę ir pareigą suformuoti savo elgesio modelį: sąžiningai vykdyti antstolio reikalavimus per antstolio nustatytą 10 dienų terminą (CPK 659 str. 1 d.) arba antstolio reikalavimus laikyti neteisėtais ir juos skųsti (CPK 510-513 str.). Šiuo konkrečiu atveju skolininkas neskundė antstolės veiksmų. Taigi visi šioje byloje antstolės veiksmai įsiteisėję ir privalomi vykdyti. Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriaus 2001-05-10 raštas Nr. 333 pateiktas dar neįsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2001-04-13 sprendimui, nėra tinkamas teismo įpareigojimo įvykdymas. Šis raštas reiškė tik pranešimą Miškų ir saugomų teritorijų departamentui prie Aplinkos apsaugos ministerijos apie priimtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą. Miškų ir saugomų teritorijų departamentas prie Aplinkos apsaugos ministerijos, nesutikdamas su šiuo dar neįsiteisėjusiu teismo sprendimu, galėjo jį ginčyti apeliacinei instancijai arba atnaujinti procesą vadovaujantis proceso atnaujinimo pagrindais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 str. 1 d. 7 p.) per trijų mėnesių proceso atnaujinimo terminą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 str. 1 d.). Skolininkas Vilniaus apskrities viršininko administracija / Nacionalinė žemės tarnyba, praėjus apeliacinės instancijos apskundimo terminui ir proceso atnaujinimo terminui, tai yra po 2001-08-23 (data nustatyta pagal Miškų departamento parengtą 2001-05-23 atsakymą) įgijo teisę ir turi pozityvią pareigą reikalauti iš šalies (kitos institucijos) tinkamo teismo sprendimo įvykdymo per institucinę bendradarbiavimo procedūrą ar kitas teisines priemones (pvz. apskųsti teismui kliudančią įvykdyti teismo sprendimą instituciją). Skolininkas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius V. L. į bylą nepateikė įrodymų, kad veikė sąžiningai, rūpestingai ir atidžiai, dėjo visas pastangas, kad būtų įgyvendintas teismo sprendimas. Pažymėtina, kad per laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (2001-04-28) iki dabar Valstybinės reikšmės miškų schemos keitėsi dvidešimt tris kartus (tiek kartų buvo keistas Lietuvos Respublikos vyriausybės 1997-10-23 nutarimas Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“), tačiau skolininkas nepateikė įrodymų, kad po teismo sprendimo įsiteisėjimo būtų inicijavęs valstybinės reikšmės plotų schemų pakeitimą, nurodydamas pakeitimo pagrindą - Vilniaus apygardos administracinio teismo 2001-04-13 sprendimą Nr. I2-210/2001.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos bei V. L. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad atsižvelgiant į nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymą reglamentuojančias teisės normas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl antstolio atliekamų vykdymo veiksnių teisėtumo, darytina išvada, jog tik vykdymo proceso nuostatų, reglamentuojančių sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, vykdymą, laikymasis gali užtikrinti, kad antstolio veiksmas bus teisėtas ir sukeliantis teisines pasekmes. Sprendžiant klausimą dėl baudos antstolio reikalavimų nevykdančiam skolininkui skyrimo klausimą, visų pirma turi būti nustatyta, ar į teismą kreipęsis antstolis atliko visus būtinus vykdymo veiksmus, ar laikėsi tos kategorijos vykdomosioms byloms vykdyti nustatytų procedūrų. Civilinio proceso kodekso LVII skyriuje įtvirtintų nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų vykdymo procedūrų laikymasis yra būtinoji sąlyga siekiant spręsti klausimą, dėl baudos skyrimo antstolio reikalavimų nevykdančiam skolininkui, kadangi tik atlikęs šias procedūras antstolis gali nustatyti, ar iš tiesų antstolio reikalavimai nėra įvykdyti. Kaip minėta Nacionalinės žemės tarnybos 2011-11-25 atsiliepime į antstolės Brigitos Palavinskienės pareiškimą, antstolis, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė antstolio reikalavimų, turi surašyti SVI 17 priede nustatytos formos aktą (Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą). Pažymi, kad 2011-05-27 ir 2011-07-18 raginimų įvykdyti sprendimą, kuriais antstolė pranešė Nacionalinei žemės tarnybai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra, išsiuntimas (CPK 655 str. 1 d.), bei kitų vykdymo veiksmų atlikimas, nereiškia, kad antstolė atliko visus privalomus Civilinio proceso kodekso 771 straipsnyje nurodytus veiksmus ir į teismą dėl baudos skyrimo kreipėsi tinkamai ar, kad teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai taikė Civilinio proceso kodekso 655 ir 659 straipsnių nuostatas. Pagal Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 1 ir 2 dalis antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti gali būti skundžiami teismui Civilinio proceso kodekso XXXI skyriuje nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad antstolio vykdymo procese atliekamų procesinių veiksmų teisėtumą kontroliuoja teismas, ir kad antstolio veiksmų teisėtumas nėra preziumuojamas. Taigi, Z. H. teiginys, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas, neturėjo teisės netenkinti antstolės Brigitos Palavinskienės pareiškimo dėl baudos skyrimo, net ir nustatęs, kad antstolė nesilaikė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, procedūrų, yra nepagrįstas. Nepagrįstas apeliantės teiginys, jog nagrinėjamoje byloje negalėjo būti nagrinėjamas antstolės veiksmų teisėtumo klausimas. Šį teiginį Z. H. grindė tuo, kad antstolio veiksmai gali būti skundžiami Civilinio proceso kodekso 510-513 straipsnių pagrindu ir šiuose straipsniuose nustatyta tvarka, tačiau civilinė byla Nr. 2-6551-827/2011 buvo iškelta ne dėl antstolio veiksmų, o dėl baudos skolininkui skyrimo. Nepaisant to, kad nagrinėjama civilinė byla yra iškelta dėl baudos antstolio reikalavimo nevykdančiam skolininkui skyrimo, teismas, visų pirma turi patikrinti, ar pareiškimą dėl baudos skyrimo pateikęs antstolis laikėsi tos kategorijos vykdomųjų bylų vykdymo tvarkos, kadangi tik tokiu atveju byla dėl baudos skyrimo gali būti pradedama nagrinėti iš esmės. Teismas antstolio veiksmų patikrinimą iki bylos nagrinėjimo iš esmės atlieka siekdamas nustatyti, ar antstolio prašymas skirti skolininkui baudą yra pagrįstas. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad antstolis kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo prieš tai neatlikęs Civilinio proceso kodekso LVII skyriuje numatytų procedūrų, jis turi atsisakyti tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo. Taigi, skirtingai nei teigia apeliantė civilinėje byloje dėl baudos skolininkui skyrimo aptarti teismo atliekami veiksmai yra neatsiejami ir atliekami toje pačioje byloje dėl baudos skyrimo. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju teismo atsisakymas skirti baudą dėl nustatytų sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, vykdymo procedūrinių pažeidimų nenagrinėjant antstolės pareiškimo iš esmės nelaikytinas civilinės bylos Nr. 2-6551-827/2011 nagrinėjimo ribų peržengimu ar teismingumo taisyklių nesilaikymo. Jeigu teismas, nepaisydamas antstolės padarytų pažeidimų, būtų patenkinęs antstolės prašymą ir būtų pradėjęs nagrinėti antstolės pareiškimą dėl baudos Nacionalinei žemės tarnybai skyrimo, jis būtų pažeidęs ir vykdomosios bylos Nr. 0171/11/03017/V šalių teisėtų interesų pusiausvyrą.

Šalies argumentai

Apeliantė Z. H. pateikė teismui papildomus prašymus, kuriais prašo: prijungti prie bylos Aplinkos ministerijos 2012-01-31 raštą Nr. (12-2)-D8-992 „Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2001-04-13 sprendimo vykdymo administracinėje byloje Nr. I2-210/2001“ su Aplinkos ministerijos pozicija ir jį ištirti; ištirti rašytinį įrodymą, kurio netyrė pirmos instancijos teismas - vykdomąjį raštą Nr. I2-210/2001.

Nurodo, kad apeliantė 2012-01-10 kreipėsi į Aplinkos ministeriją su prašymu vykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2001-04-13 sprendimą administracinėje byloje I2-210/2001: išregistruoti iš valstybinės reikšmės miškų schemų atitinkamą žemės sklypo dalį, esančią Vilniaus apskrities Ukmergės rajono Želvos girininkijos 3, 4 kvartalų 2 a, 5 a, 14 a, 15 a sklypuose, iki 1940 metų nuosavybės teise priklausiusiuose V. H. nurodant išregistravimo pagrindą - Vilniaus apygardos administracinio teismo 2001-04-13 sprendimą administracinėje byloje Nr. I2-210/2001. Aplinkos ministerija 2012-01-31 rašte Nr. (12-2)-D8-992 „Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2001-04-13 sprendimo vykdymo administracinėje byloje Nr. I2-210/2001“ nurodė, kad tik Nacionalinė žemės tarnyba turi išimtinę teisę kreiptis dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo (Vyriausybės 2007-12-19 nutarimo Nr. 1369 13.4 punktas) ir pateikti būtinus dokumentus vykdant teismo sprendimą. Fiziniams asmenims tokia teisė nenustatyta (14.2 punktas). Aplinkos ministerija 2012-01-31 rašte Nr. (12-2)-D8-992 informavo, kad „Aplinkos ministerija, gavusi nustatyta tvarka parengtus pasiūlymus su dokumentais dėl valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų tikslinimo iš Nacionalinės žemės tarnybos, svarstys galimybę inicijuoti valstybinės reikšmės miškų plotų schemos rengimo procedūras“. Privalomus dokumentus, kuriuos turi pateikti Nacionalinė žemės tarnyba, nustato Vyriausybės 2007-12-19 nutarimo Nr. 1369 16 punktas. Vykdomosios atsakingos institucijos, išregistruodamos parengtą konkretų sklypą, turi patikrinti techninius (specialiuosius) sprendinius, kuriems reikalingos specialios žinios. Teisė atkurti nuosavybės teises natūra į žemės sklypą, esantį Vilniaus apskrities Ukmergės rajono Želvos girininkijos 3, 4 kvartalų 2 a, 5a, 14 a, 15 a sklypuose, išaiškinta ir pripažinta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2001-04-13 sprendime administracinėje byloje Nr. I2-210/2001. Kadangi skolininkas Nacionalinė žemės tarnyba per daugiau kaip 10 metų laikotarpį nėra parengusi nei vieno konkretaus dokumento ir toliau, po antstolės dviejų raginimų, atsisako juos rengti ir kreiptis į Aplinkos ministeriją, todėl skolininkui taikytina sankcija, nustatyta Civilinio proceso kodekso 585 str., kad realiais ir konkrečiais veiksmais pradėtų vykdyti antstolės reikalavimą vykdyti teismo sprendimą. Apeliantė taip pat prašo ištirti rašytinį įrodymą, kurio netyrė pirmosios instancijos teismas: vykdomąjį raštą Nr. I2-210/2001. Šis rašytinis įrodymas patvirtina aplinkybę, kad skolininkas vykdomajame rašte Nr. I2-210/2001 buvo įspėtas apie atsakomybę, nustatytą Civilinio proceso kodekso 585 str. 1 ir 2 d., todėl antstolio kreipimasis į teismą dėl skolininkui skirtinos baudos, nustatytos Civilinio proceso kodekso 585 str., yra teisėtas. Skolininko argumentai dėl to, kad antstolis neturėjo teisės prašyti teismo sankcijos, nustatytos Civilinio proceso kodekso 585 str., atmestini kaip nepagrįsti, o byla turi būti išnagrinėta pagal antstolės pareikštą reikalavimą dėl baudos skyrimo skolininkui.

Apeliantė taip pat nurodo, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-12-07 nutartis naikintina dar ir dėl to, jog pirmos instancijos byloje nedalyvavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinis padalinys - Ukmergės žemėtvarkos skyrius. Centrinis administratorius Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos vietoj Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės teritorinio padalinio neturėjo teisės nei dalyvauti byloje, nei pateikti paaiškinimus į antstolės raginimus, nes ši teisė pagal vidaus dokumentus perduota visiems 48 teritoriniams padaliniams visose bylose. Gavusi iš antstolės raginimus privalėjo persiųsti teritoriniam padaliniui pasiaiškinti, o ne už jį formuoti poziciją. Toks centrinio administratoriaus išskirtinis dalyvavimas vietoj teritorinio padalinio šioje vykdymo byloje taip pat kelia abejonių dėl jo nešališkumo ir objektyvumo apeliantės atžvilgiu.

Atsiliepimas

Atsiliepimą į atskirąjį skundą pateikęs skolininkas ir suinteresuotas asmuo V. L. paršo skundą atmesti, atsiliepimo į atskirąjį skundą nei antstolė B. Palavinskienė, nei suinteresuotas asmuo K. M. nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas atmestinas.

Byloje kyla ginčas, ar skolininkas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra įvykdžiusi 2001 m. balandžio mėn. 13 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. I2-210/2001. Antstolė pareiškimu kreipiasi į teismą, prašydama paskirti 1000 Lt baudas skolininkui už kiekvieną raginimo neįvykdymo dieną, nenurodydama, kada ji įteikė reikalavimą skolininkui. Prie pareiškimo pateiktuose antstolės padėjėjos surašytų raginimų nuorašuose ( b.l.18-18 ir 30-31) nurodyta, kad antstolė ragina vykdyti teismo sprendimą per 10 dienų, vadovaudamasi CPK 655, 656 straipsnių pagrindais. Kadangi CPK 655 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog raginimas yra pranešimas skolininkui, kad yra pateiktas vykdymui vykdomasis dokumentas, tai jis nėra antstolio reikalavimu, už kurio nevykdymą gali būti skiriamos baudos CPK 585 straipsnio pagrindu. Paraginimas vykdyti sprendimą nėra reikalavimu, todėl iš pateikto pareikšimo matyti, jog antstolė B. Palavinskienė netinkamai atlieka savo pareigas, vykdydama apygardos administracinio teismo sprendimą, ir, nepateikusi jokio reikalavimo skolininkui, prašo jam už nesamo reikalavimo nevykdymą skirti baudą. Nustačius, kad antstolė pažeidžia civilinio proceso kodekso normas būtų pagrindas pranešti apie tokį pažeidimą Antstolių rūmams, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad byloje suinteresuotas asmuo Z. H. teikia atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, o pati antstolė, sutikdama su teismo nutartimi, kuria jos prašymas atmestas, nutarties neskundžia, tikėtina, suprato savo daromą pažeidimą, taikyti šią poveikio priemonę nėra tikslinga.

Teismo nutartimi antstolei buvo paaiškinta, kad ji privalo laikytis CPK LVII skyriuje numatytų ypatumų, nepiniginio pobūdžio teismo sprendimams vykdyti. CPK 771 straipsnio 1 dalis numato, kokius veiksmus turi atlikti antstolis, jei neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu – jis turi surašyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. 771 straipsnio 5 dalis numato, kad tokį aktą antstolis turi perduoti antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, jei neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ir tuomet teismas turėtų pagrindą jam skirti baudą. Kadangi iš skolininko atsiliepimų matyti, jog kyla ginčas tarp suinteresuoto asmens ir skolininko, ar yra įvykdyta teismo sprendimo dalis dėl įpareigojimo kreiptis nustatyta tvarka į Miškų ir saugomų teritorijų departamentą prie Aplinkos ministerijos dėl miško ploto bei ribų patikslinimo, skolininkas teigia, kad ši sprendimo dalis yra įvykdyta, antstolis turi nustatyti, ar skolininko nurodytas 2001-05-10 raštas Nr. 33, kuriuo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Ukmergės rajono žemėtvarkos skyrius kreipėsi į Miškų ir saugomų teritorijų departamento direktorių su prašymu inicijuoti miško kvartalų, nurodytų teismo sprendime, patikslinimo procedūrą, yra kreipimasis nustatyta tvarka, t.y. ar tinkami įvykdė įpareigojimą skolininkas. Antstoliui atsisakius atlikti civilinio proceso kodekse nurodytas sprendimų vykdymo procedūras, suinteresuotas asmuo turi teisę jo veiksmus skųsti apylinkės teismui CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka. Skolininkui teigiant, kad pirmojo įpareigojimo neįvykdymas iš kitos institucijos pusės, neleidžia jam vykdyti antrojo įpareigojimo, nurodyto teismo sprendime, antstolis turi įvertinti turi įvertinti šias aplinkybes ir akte nurodyti, kurių iš dviejų įpareigojimų nevykdo skolininkas, ar galima juos įvykdyti nepriklausomai vieno nuo kito.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Kutrienė