Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Abraičiui, kaltinamajam S. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. R., gim. (duomenys neskelbtini) Jonavos r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) santechniku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno m., gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), Jonavos r. sav., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 310 str., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis S. R. žiauriai elgėsi su gyvūnu, t. y. 2014-07-20 apie 00.57 val. daugiabučio namo kieme adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia mušė savo šunį mišrūną, dėl ko šis žuvo, tuo padarė nusikaltimą, numatytą baudžiamojo kodekso 310 str.

Kaltinamasis S. R. dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) išsinuomojo butą, sugyventinė turėjo šunį, kuris buvo nervingas, agresyvus, jam buvo perkandęs koją, ranką. 2014-07-20 šventė, vartojo alkoholinius gėrimus, ir tuo metu šuo seseriai perkando ranką. Jis griebė šunį, uždarė į vonią, o šuo jam įkando. Tada šunį išnešė į lauką ir trenkė jam kumščiu. Jis kažkiek inkštė, lojo, rodė balsą. Nutempęs šunį su pavadėliu už namo kampo, šuniui iš jėgų sudavė du kartus ir numetė. Pavadėliu šuns nesmaugė, tik stipriau tempė. Tuo metu pats buvo šoke, neatsimena. Po suduotų smūgių šuo dar pasiraitė ir nudvėsė tą pačią naktį, kai jis jį išsivedė. Pripažįsta, kad dėl jo veiksmų šuo žuvo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai, ištirti teismo posėdyje Lietuvos Respublikos BPK 273 str. 1 d. tvarka:

2014-07-20 įvykio vietos apžiūros protokolas, planas – schema, fotolentelės prie jo patvirtina, kad atlikta įvykio vietos apžiūra adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kurios metu nustatyta, kad nurodytu adresu yra penkių aukštų, dviejų laiptinių namas. Nuo namo pirmosios laiptinės į miškelio pusę, apie 20 metrų atstumu, ant tako yra negyvas juodos spalvos šuo. Šalia yra suplėšytas į dvi dalis juodos spalvos pavadėlis. Iš įvykio vietos paimtas šuo bei pavadėlis. Įvykio vietos metu fotografuota, pridėtas kompaktinis diskas su nuotraukomis (b. l. 6 – 10, 11 – 12);

2014-07-21 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad D. L. savo iniciatyva tyrimui pateikė naminio gyvūno paso kopiją, kuriame užfiksuota, kad beveislio juodos spalvos šuns, savininkas yra D. L., gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kaunas. Šuo skiepytas nuo pasiutlinės ir kitomis vakcinomis (b. l. 21, 22 – 26);

2014-07-21 Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Kauno teritorinio skyriaus vyriausiojo veterinarijos gydytojo išvada Nr. 77 konstatuota, kad šuo nugaišo dėl trauminės kilmės daugybinių kepenų plyšimų ir nukraujavimo į pilvo ertmę. Atlikus patologinį anatominį tyrimą nustatyta, kad dešinio inksto srityje po oda išplitusi hematoma, kraujo krešuliai ties dešiniojo inksto kaudaline dalimi, daugybiniai kepenų plyšimai, kaktikaulio srityje po oda išplitusi hematoma, kurie būdingi muštiniams sužalojimams. Dėl padarytų sužalojimų šuo nukraujavo į pilvo ertmę ir nugaišo. Visi sužalojimai padaryti prieš mirtį (b. l. 14);

2014-07-25 Nacionalinės maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Laboratorijos departamento Kauno teritorinio skyriaus „Gaišenos, patologinės medžiagos pataloginio anatominio tyrimo“ aktas Nr. 77 patvirtina, kad nustatyti šuns, mišrūno, suaugusio, juodos spalvos pataloginiai anatominiai pokyčiai: dešinio inksto srityje po oda išplitusi hematoma, kraujo krešuliai ties dešiniojo inksto kaudaline dalimi; daugybiniai kepenų plyšimai; kraujas ir kraujo krešuliai pilvo ertmėje; kaktikaulio srityje po oda išplitusi hematoma; anemija. Negyvas šuo sunaikintas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (b. l. 17).

2014-07-21 liudytoja D. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji su S. R. kartu gyvenanti apie pusę metų. 2012 metų pabaigoje Aleksoto turguje pirkusi šuniuką, veislė - galimai šnauceris maišytas su pudeliu. Visą laiką iki įvykio, kuris įvyko 2014-07-20 apie 00.47 val., šunį Bartą prižiūrėjusi ji. Ji jį vedžiojusi pasivaikščioti, pirkusi maistą, vedusi pas veterinarus, vežiojusi į kirpyklą. Pagal naminio gyvūno pasą šio šuns savininkė yra ji. Kad šuo yra neprognozuojamo elgesio, jai patvirtino veterinarijos gydytoja veterinarijos klinikoje, (duomenys neskelbtini), Kaune. Taip pat rekomendavo užmigdyti šunį, sakė, kad jo psichika pažeista. Šis šuo jau buvo apkandžiojęs ne vieną žmogų, tačiau šie žmonės dėl jiems padarytų sužalojimų į policiją nesikreipė. Kas 2014-07-20 įvyko tarp jos šuns ir jos sesers V. M., nemačiusi, nes miegojusi. Ją šis šuo yra apkandžiojęs ne vieną kartą, tačiau pas gydytojus nesikreipusi. Jis pradeda kandžiotis be jokios priežasties. Nei jis, nei jos sesuo V. M., nei jos sugyventinis S. R. šuns niekada nėra erzinę, taip pat nėra mačiusi, kad S. žiauriai elgtųsi su šunimi, nors šuo jį buvo anksčiau apkandžiojęs taip pat. Dėl šuns pakorimo S. R. jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Ji Sauliui sakiusi, kad veterinarė sakė, kad dėl šuns neprognozuojamo elgesio reikia šunį užmigdyti (b. l. 42);

2014-07-21 liudytoja V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-07-19 apie 17.00 val. atvykusi pas savo seserį D. L., gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, į svečius. Tuo metu, kai ji atvykusi pas savo seserį, šuo, kuris yra mišrios veislės, didelis, buvo uždarytas kitame kambaryje. Sesers butas yra dviejų kambarių. Vakare apie 23.00 val. S. R., kuris yra jos sesers sugyventinis, šunį išleido iš kambario. Išleistas iš kambario ir palakstęs po butą, šis šuo staiga prie jos pribėgo ir puolė ją kandžioti. Jai įkando į dešinės rankos delną ir virš riešo, ir į kairės rankos viršutinę delno pusę. Kai jai šuo įkando į kažkurią ranką, ji spėjusi pagriebti šuniui už apykaklės, kad nesukandžiotų ir prikabinusi pavadėlį, kad galėtų S. R. nutempti nuo jos. Jai sesuo sakė, kad dėl neprognozuojamo šuns elgesio yra kreipusis į veterinarą, nes šis šuo jau buvo apkandžiojęs ne vieną žmogų, ir sesers teigimu, veterinaras rekomendavo užmigdyti šunį (b. l. 40);

2014-07-21 liudytojas R. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šunį pirmą kartą pamatęs 2011 metų pabaigoje, kai užėjęs į svečius pas kaimynę D. L., gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune. Kol šuo buvo mažas, buvo geras, nepiktybinis, nepuldavo. Matęs kaip D. buvęs sugyventinis G. M. šunį nuo mažiuko mušdavo su „rykšte“, tampydavo jam už nosies, ausų, nugaros. Gali būti, kad šuo suagresyvėjo dėl G. elgesio su juo. Maždaug prieš metus šuo pasidarė agresyvus, pradėjo kandžioti jį, D., V., G., S.. Jis pats ne kartą matęs D., V., G., S. apkandžiotus. Jį šuo buvo apkandžiojęs daugiau negu vieną kartą, į medikus nesikreipęs. 2014-07-20 apie 00.00 val. išgirdęs triukšmą iš 106 buto. Išgirdęs triukšmą atsikėlęs ir nuėjęs pasižiūrėti. S. atidarė jam duris ir per atidarytas duris pamatęs, kad V. sukandžiota dešinė ranka, iš rankos bėgo kraujas. V. dešine ranka šuniui laikė už diržiuko, o kaire užsegė pavadėlį. V. užsegus pavadėlį S. šunį išsivedė, kur veda nesakė (b. l. 41);

2014-07-20 Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 5262 patvirtina, kad 2014-07-20 02:33:13 S. R. nustatytas 2,49 promilių girtumas (b. l. 5);

Baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė dviem atvejais, tai yra jeigu su gyvūnu buvo žiauriai elgiamasi ir dėl šių veiksmų jis žuvo arba buvo suluošintas; gyvūnas buvo kankinamas. Žiaurus elgesys su gyvūnais pasireiškia visuomenėje netoleruotinais ir būtinumu nepagrįstais veiksmais, kuriais išreiškiamas nepateisinamas negailestingumas ir savivalė gyvūnų atžvilgiu. Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo (2004-01-27 redakcija Nr. VIII-500) 2 str. 12 d. yra apibūdintas kenksmingas elgesys su gyvūnais, kuris šio straipsnio prasme laikytinas žiauriu. Tai – gyvūno mušimas, tyčinis žalojimas, spardymas, erzinimas, gąsdinimas ar kitoks streso sukėlimas, veterinarinės pagalbos susirgusiam ar susižeidusiam gyvūnui nesuteikimas, laikymas tai rūšiai nepalankiomis sąlygomis, zoofiliniai ir sadistiniai veiksmai, taip pat gyvūno savininko leidimas atlikti tiesiogiai kenksmingus gyvūnui veiksmus. Taigi, baudžiamoji atsakomybė šiuo atveju kyla tada, jei dėl tokių veiksmų gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas.

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo, jog kaltinamasis S. R. tyčia mušdamas šunį mišrūną, dėl ko šis žuvo, žiauriai elgėsi su gyvūnu, todėl kaltinamojo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 310 str.

Kaltinamasis buvo kaltinamas ir tuo, kad jis ne tik mušė, bet ir smaugė pavadžiu savo šunį mišrūną, tačiau kaltinamasis neigė smaugimą, o ištyrus surinktus įrodymus, nenustatyta, kad kaltinamasis būtų šunį smaugęs, todėl iš kaltinimo šalintinas šuns smaugimas.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos BK 310 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas tyčinis nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (nusikaltimas baigtas), kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo S. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis praeityje neteistas (b. l. 59), baustas administracine tvarka (b. l. 60 – 73), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 79), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. 77).

S. R. 2014-07-20, 00 val. 57 min. laikinai sulaikytas, paleistas 2014-07-21, 14 val. 14 min. (b. l. 44, 45). Kaltinamajam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda. Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme.

2008 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų ataskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 4 str. 2 d. nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Todėl teismas, nustatydamas konkretų baudos dydį ir spręsdamas kitus klausimus, remiasi minėtomis įstatymo nuostatomis. Šiuo metu bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra lygus 130 Lt (2008 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1031).

Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo (toliau – Įstatymo) nuostatomis, teismas iki euro įvedimo dienos ir euro įvedimo dieną (2015 m. sausio 1 d.) paskirtų piniginių baudų ar nustatytų piniginių prievolių dydį savo sprendimuose privalo nurodyti litais ir eurais, o apskaičiavimams taikyti perskaičiavimo kursą ir Įstatyme (7 straipsnio 4 dalyje) nustatytą apvalinimo taisyklę – pagal ją visais atvejais apvalinama vieno euro tikslumu. Kadangi litai bus perskaičiuojami į eurus, taikant oficialų lito ir euro kursą 1 EUR = 3,45280 LTL.

Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas pagal BPK 94 straipsnio nuostatas.

Kaltinamajam S. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 55 - 56), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 str., 301-305 str., 307-308 str., 313 str.,

nusprendžia:

S. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 str. ir paskirti jam bausmę - 12 (dvylikos) MGL dydžio, tai yra 1560 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimties litų) baudą, arba kas atitinka 451 EUR (keturis šimtus penkiasdešimt vieną eurą).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, galutinę bausmę S. R. paskirti 8 MGL dydžio, tai yra 1040 Lt (vieno tūkstančio keturiasdešimties litų) baudą, arba kas atitinka 301 EUR (tris šimtus vieną eurą).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 2 p., 66 str. 2 d., į paskirtą bausmę įskaityti 2 (dvi) dienas, išbūtas sulaikyme, jas prilyginant 4 (keturių) MGL dydžio baudai ir nustatyti, kad neatliktoji bausmės dalis yra 4 MGL dydžio, tai yra 520 Lt (penkių šimtų dvidešimties litų) bauda, arba kas atitinka 150 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt eurų).

Bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str., daiktinius įrodymus – kompaktinį diską su nuotraukomis (b. l. 11) ir virvę pakete, saugomą Kauno m. Santakos PK (b. l. 81), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

S. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.