Kauno apygardos teismo nutartis

2016-11-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1402-245/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-16
Bylos Nr.
1S-1402-245/2016
Teisminio proceso Nr.
1-20-9-01066-2014-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis, Jurgis Kiškis, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
R. B.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-1402-245/2016
Teisminio proceso Nr. 1-20-9-01066-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Mariui Žukauskui,

teismo posėdyje išnagrinėjo apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutarties, kuria patvirtintas Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. spalio 5 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam R. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. B. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį galutine 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme su 376,60 Eur bauda. Bausmės pradžia – 2015 m. gruodžio 14 d., bausmės pabaiga – 2017 m. vasario 28 d. Neatlikta bausmės dalis – 4 mėnesiai 23 dienos (skaičiuojant Komisijos nutarimo, priimto 2016 m. spalio 5 d., dieną).Komisija 2016 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį.Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 26 d. nutartimi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus prokuratūros prokurorės skundą atmetė ir patvirtino Komisijos 2016 m. spalio 5 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam R. B..Kauno apygardos prokuratūros Alytaus prokuratūros prokurorė prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pakeisti Komisijos 2016 m. spalio 5 d. nutarimą ir netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam R. B..Skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina.Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra pagrįstas, skundo autorė teigia, kad tokiai teismo išvadai prieštarauja socialinio tyrimo išvadoje esantys duomenys apie tai, kad R. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (63 balai), t. y., artima nusikalstamo elgesio rizikos vidutinio vertinimo (41-99 balai) vidurkiui. Šie duomenys leidžia manyti, kad nuteistasis, atliekantis bausmę už sunkų nusikaltimą (narkotinių medžiagų platinimą), praeityje teistas septynis kartus, tris kartus už vagystes, vieną kartą už valstybės tarnautojo įžeidimą, du kartus už plėšimą ir du kartus už narkotinių medžiagų laikymą, atliekantis bausmę už tris nusikalstamas veikas, gali ateityje nusikalsti, nes, kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, jo elgesį laisvėje įtakos šie kriminogeniniai veiksniai: ankstesni nusikalstami veiksmai, su išsilavinimu susijusios problemos, su lėšomis ir jų tvarkymu susijusios problemos, piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis problemos. Anot apeliantės, vertinant nuteistojo elgesį ir darant išvadas dėl jo ateities, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad jo atžvilgiu buvo du kartus taikytas lygtinis paleidimas, ir nors nuteistasis lygtinio paleidimo sąlygų nepažeidė, tačiau vėliau vis tiek darė naujas nusikalstamas veikas, 2014 m. kovo 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta piniginė bauda, tačiau R. B. ne tik kad neįvykdė jam paskirtos bausmės, tačiau, praėjus kiek daugiau nei mėnesiui nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, padarė naujus nusikaltimus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis pirmenybę teikia veiksmui, o ne planavimui, dėl ko vėliau gailisi, sugeba analizuoti ir vertinti savo elgesį, tačiau tai daro gana paviršutiniškai, nuteistasis nedalyvavo papildomose socialinės reabilitacijos ar psichologinės tarnybos vykdomosiose programose, nes to nenorėjo, nuteistasis nebendrauja su savo dvejomis pilnametėmis dukromis. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikaltimo rizika sumažėjo 5 balais, ir tai įtakojo nuteistojo pateikta pažyma apie galimybę įsidarbinti. Ši padaryta išvada yra sąlyginė, o ne įtakota nuteistojo realaus elgesio bausmės atlikimo metu, kas leistų charakterizuoti nuteistąjį. Pakartotinis nusikaltimų darymas rodo nuteistojo didesnį pavojingumą bei polinkį nusikalsti ir leidžia manyti, kad nuteistajam paskirtos kriminalinės bausmės bei anksčiau jam teismo parodytas pasitikėjimas, taikant lygtinį paleidimą, neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra svarbios vertinant ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nuteistojo vardu pataisos namuose yra gauta vykdomųjų raštų 661,44 eurų sumai. Per pastaruosius metus į savo sąskaitą pataisos namuose nuteistasis gavo 520,73 eurų, išleido 495,91 eurus, pagal vykdomuosius raštus išmokėjo tik 87,76 eurus. Analogiška situacija ir su teismo nuosprendžiu paskirta bauda, kurios jis sumokėjo tik nedidelę dalį - 80 eurų (taip nurodo pats nuteistasis). Šios baudos nuteistasis nesumokėjo pagal dar ankstesnį – 2014 m. kovo 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį, ir tai rodo nuteistojo visišką teismo nuosprendžio ignoravimą, nes jis, turėdamas lėšų, nemoka teismo paskirtos bausmės – baudos tuo metu, kai didžiąją dalį nuteistojo poreikių tenkina valstybė, nuteistojo prioritetas yra ne siekis atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, sumokėti jam teismo nuosprendžiu paskirtą baudą, bet tenkinti savo asmeninius poreikius.Skunde teigiama, kad apylinkės teismas, tvirtindamas Komisijos nutarimą išsamiai neišsiaiškino bei netinkamai vertino nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos bei kitų reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistąjį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.Skundo autorės manymu, aptartos aplinkybės leidžia manyti, kad nuteistasis šiuo metu dar nepakankamai patyrė bausmės taikomų suvaržymų, kurie užtikrintų bausmės tikslus, teisingumo principą ir leistų pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Lygtinis paleidimas turėtų būti išimtis, o ne taisyklė sulaukus įstatyme numatyto bausmės atlikimo laiko, todėl patvirtinus Komisijos nutarimą akivaizdžiai pažeidžiamas iš esmės teisingumo principas ir lieka nepasiekti bausmės tikslai. Nuteistasis ir toliau turi būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.Nuteistasis R. B. atsiliepime į prokurorės skundą prašo šį skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 26 d. nutartį nepakeistą.Kauno apygardos prokuratūros Alytaus prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės skundas tenkinamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą jį taikyti kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad R. B. priskirtinas ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (63 balai), todėl turi būti nustatyta jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Vertindamas prokurorės skundo bei nuteistojo atsiliepimo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, taikydamas nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai pritaikė aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis, būdamas laisvėje lygtinio paleidimo laikotarpiu, laikysis įstatymų ir nenusikals.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis dalyvavo įvairiose nuteistųjų adaptacijos ir socialinės reabilitacijos programose (naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę), projekte „Žalioji oazė“, siekiant spręsti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemą, lanko AN grupę, dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“, tačiau vien tik dalyvavimas minėtoje veikloje ir darbas šiuo konkrečiu atveju nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Socialinio tyrimo išvadoje, įvertinus R. B. dalyvavimą AN grupėje, taip pat tai, kad atsirado galimybė jam išėjus į laisvę įsidarbinti, nustatyta tik minimali jo pažanga, pažymint, kad pagal „OASys“ vertinimo metodiką jo vidutinės rizikos vertinimą statiniai veiksniai sudaro 45 balų, o likusieji 18 balų yra dinaminiai, kurie gali keistis įvykus tam tikriems nuteistojo gyvenimo pokyčiams. Tačiau šiuo atveju teismui pateikti duomenys leidžia daryti vienintelę išvadą, kad nuteistasis savo veiksmais nesistengia mažinti jam nustatytų kriminogeninių veiksnių įtakos nusikalstamo elgesio rizikai. Kolegija pažymi, kad nepaisant to, jog R. B. iki jam paskirtos bausmės pabaigos liko nedaug laiko, nuteistajam vis dar nustatomi net 4 kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, su išsilavinimu susijusios problemos, su lėšomis ir jų tvarkymu susijusios problemos, piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis problemos.Šiuo aspektu analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, kad nors nuteistasis pataisos namuose pradėjo lankyti AN grupę, tačiau išėjęs iš įkalinimo įstaigos grįš gyventi pas sugyventinę, kur gyveno iki patekimo į pataisos įstaigą, ir būtent nurodyta aplinka nesulaikė jo nuo nusikaltimo, už kurį atlieka bausmę, padarymo. Todėl manytina, kad tai, jog jis turi kur gyventi laisvėje, artimųjų palaikymą, šiuo atveju neveiks kaip apsauginis veiksnys, sprendžiant problemas, susijusias sus narkotinių medžiagų vartojimu. Vertinant nuteistojo atžvilgiu kitų išskirtų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys, kad R. B. anksčiau teistas septynis kartus, nuteistajam du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, jo sąlygų nepažeidė, tačiau vėliau darė naujus nusikaltimus. Nusikaltimų darymas po anksčiau teismo jam parodyto pasitikėjimo, taikant lygtinį paleidimą, leidžia manyti, kad tai neįtakojo R. B. elgesio. Be to, tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. Tokią išvadą pagrindžia ir socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, kad R. B. linkęs pirmenybę teikti veiksmui, o ne planavimui, nors sugeba analizuoti ir vertinti savo elgesį, tačiau tai daro paviršutiniškai. Atsižvelgtina ir į nuteistojo išsilavinimą bei įsidarbinimo galimybes. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad R. B. nėra įgijęs specialybės, taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų bandęs ją įgyti pataisos įstaigoje ir tokiu būdu siekęs bent kiek padidinti galimybes laisvėje užsitikrinti legalias pajamas. Tai, kad R. B., atlikdamas bausmę, dirba baldų ceche, o išėjęs į laisvę turės galimybę įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepaneigia, kad darbo paieškos problemos gali atsirasti ateityje, o mokymasis ar kvalifikacijos įsigijimas tai padėtų spręsti. Abejonių pakankama R. B. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia ir jo lėšų tvarkymo specifika. Nuteistojo atžvilgiu yra priteisti civiliniai ieškiniai, tačiau jis atlygino tik nedidelę jų dalį (iš vykdomųjų raštų 661,44 Eur sumai, atlyginti 87,76 Eur). Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad pataisos namuose į savo sąskaitą R. B. gavo 520,73 Eur, tačiau išleido 495,91 Eur, nors, kaip minėta, jo atžvilgiu buvo gauti vykdomieji raštai. Todėl, nesant duomenų apie aktyvius R. B. veiksmus siekiant šalinti minėtą kriminogeninį veiksnį pataisos namuose, abejotina, kad jis ir laisvėje sugebės sėkmingai įsilieti į visuomenę, užsiimti prasminga veikla, atlyginti priteistą civilinį ieškinį ir ateityje daugiau nenusikalsti.Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog šiuo atveju R. B. elgesys laisvės atėmimo vietoje nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo atveju darytina išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl apylinkės teismo nutartis, kuria patvirtintas Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, naikinama kaip nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį, ir priimti dėl skundo naują sprendimą – nepatvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. spalio 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Kęstutis DargužisJurgis KiškisDanguolė Šiugždinytė